Jau kuris laikas einame žalinimo keliu, tačiau naujausi Europos Parlamento (EP) siūlymai ūkininkus privertė stvertis už galvos. Vasarį paskelbti EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komiteto siūlymai dėl tausaus pesticidų naudojimo reglamento (SUR) projekto, kuriuose nurodoma, kad įvertinus 2018–2020 m. duomenis siūloma daugiau kaip 80 proc. sumažinti augalų apsaugos produktų, klasifikuojamų pavojingais, naudojimą žemės ūkyje. Tai ne tik sukėlė nepasitenkinimo bangą žemdirbių bendruomenėje, bet ir papiktino mokslininkus, esą toks sprendimas neapgalvotas ir neduos siekiamo rezultato.

Žalieji „ekstremistai“

Nors EP koridoriuose sklando nauji ribojimai žemės ūkiui, ūkininkai dar nespėjo įgyvendinti anksčiau paskelbtoje strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ numatyto 50 proc. pavojingais laikomų augalų apsaugos produktų sumažinimo.

Grūdų augintojo Alfredo Bardausko ūkio (Raseinių r.) sandėliuose jau sezono laukia trąšos, iš augalų apsaugos produktų rudenį įsigytas tik fungicidas. Ūkininkas pabrėžia, kad chemiją naudoja saikingai ir ją purškia tik pagal poreikį.

„Dalį fungicido įsigijau iš rudens, kai buvo išpardavimas. Žinojau, kad gali būti jo trūkumas. Jį panaudoti būtina, todėl įsigijau iš anksto. Kitų chemikalų nepirkau, nes tiesiog nežinau, ką atneš šie metai, koks ir kokių chemijos produktų bus poreikis – puls ligos ar kenkėjai. Šie produktai yra brangūs. Mes jų neperkame be reikalo. Tik toms pozicijoms, kurios yra aiškios – pasirūpinu iš anksto“, – tvirtina pašnekovas.

Siūlymą daugiau kaip 80 proc. sumažinti augalų apsaugos produktų, klasifikuojamų pavojingais, naudojimą žemės ūkyje A.Bardauskas laiko padiktuotu žaliųjų „ekstremistų“, kurie neturi nieko bendro su agroverslu, neturi supratimo apie žemės ūkyje naudojamą chemiją. „Ir jie diktuoja politinius sprendimus. Mokslo čia visai neklausoma“, – atsidūsta patyręs ūkininkas.

„Visi augalų apsaugos produktai turi savo rekomenduojamas normas. Tai ne žaislas, visi mes mokame su jais elgtis. Tačiau jeigu vieną pavojingesnį produktą išimame, tuomet ūkininkai priversti ieškoti alternatyvų ir atlikti daugiau purškimų naudojant daugiau kitų mažiau pavojingų chemikalų. Mano nuomone, tai yra neteisinga, nes buvo tikslas naudoti mažiau chemijos, bet rezultatas yra atvirkštinis“, – stebisi Raseinių krašto žemdirbys.

Taip pat ilgus metus ūkininkai raginami dirbti žemę mechaniškai ir taip kovoti su piktžolėmis, kad nereikėtų laukuose pilti herbicidų. Tačiau A.Bardauskas skeptiškas. Jis kelia klausimą: kas tvariau – purkšti pasėlį herbicidu ar kelis kartus važinėti dyzeliniu traktoriumi ir į aplinką išmesti daugiau CO₂?

„Gamtosauginiai reikalavimai sau, o rezultatai – sau. Čia yra didžioji bėda, kad neturime aiškios strategijos. Kodėl nediskutuojama plačiau su ūkininkais prieš imantis tokių kardinalių pokyčių? Mes puikai matome, kas vyksta, jei viena dedamoji iškrenta iš grandinės“, – dėl buldozeriu stumiamų aplinkosauginių reikalavimų apgailestauja ūkininkas.

Panašios nuomonės laikosi ir jaunasis ūkininkas iš Kelmės Martynas Puidokas. Jis šį EP pasiūlymą vertina neigiamai, nes tai esą smogs grūdų derlingumui. „Nepamirškime, kad kiekvienas išvažiavimas į lauką purkšti – kaštai. Mes kaip niekas kitas stengiamės skaičiuoti ir chemijos naudoti tik tiek, kiek būtina“, – tikina jaunasis ūkininkas.

Padėtis rizikinga

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslų daktaras Vytautas Liakas tokį siūlymą vadina paradoksaliu. Pasak jo, planetoje žmonių skaičius kiekvieną minutę didėja, todėl maisto apsirūpinimo klausimas kaip niekada jautrus.

„Dar kai turėjome 50 proc. siūlymą, galėjome su tuo susigyventi ir prisitaikyti. Žinoma, derlingumas sumažėtų, tačiau, tikėtina, tausojant aplinką šis sprendimas būtų geras. Tačiau 80 proc. jau ūkininkauti tampa labai sunku. Koks tuomet būtų taikomas pereinamasis laikotarpis?“ – susirūpinęs klausia agronomijos mokslų daktaras, pridurdamas, kad ir be šių reikalavimų žieminius, vasarinius rapsus auginti dėl šakninio paslėptastraublio tapo labai sudėtinga. Viskas pasikeitė iš augalų apsaugos produktų sąrašo išbraukus veiksmingus produktus, padėjusius anksčiau susitvarkyti su šiuo kenkėju.

EP kabinetuose šis siūlymas taip pat vertinamas nevienareikšmiai. Vieni europarlamentarai tai vadina sveikintinu projektu ir nemato bėdų dėl mažesnių derlingumų, esą europiečiai ir taip išvaisto trečdalį maisto, kiti kategoriškai nesutinka ir siūlo jį stabdyti.

V.Liakas pabrėžia, kad Lietuvoje naudojami augalų apsaugos produktų kiekiai, tenkantys vienam hektarui, lyginant su Europos vidurkiu, yra nedideli ir juos sumažinti dar 80 proc. būtų pražūtinga. Jo įsitikinimu, jei paskaičiuotume, kiek kartų prekinius sodus purškia lenkų ūkininkai ir kiek mūsiškiai – skaičiai skirtųsi ne procentais, o kartais. Dėl to turėtų būti aiškiai susitarta, kiek ir kokių produktų turėtų būti ribojama kiekvienai ES šaliai individualiai.

Lemtų maisto trūkumą

Panašios nuomonės laikosi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė. Jos nuomone, ūkininkams uždėtas vadinamasis 50 proc. reikalavimas, tačiau neįgyvendinus pirmo žingsnio jau reikia galvoti, kaip žengti dar toliau. Ne mažiau svarbu tai, kad apsirūpinimas maistu yra ir nacionalinio saugumo klausimas, ūkininkai turi ne tik gauti didelius derlius, bet kuo toliau, tuo labiau ūkininkauti tvariai.

Ūkininkai jau kuris laikas pyksta, kad pastarieji reikalavimai prasilenkia su realybe – derlius turi būti apsaugomas nuo ligų ir kenkėjų. „Siaurinant augalų apsaugos produktų sąrašą, turime būti itin atsargūs. Kuo mažiau preparatų, tuo greičiau augalams išsivysto atsparumas. Taigi, bet kokios veikliosios medžiagos išbraukimas turėtų būti vertinimas itin ekspertiškai“, – įspėja R.Semaškienė.

Jai antrina ir kolegė LAMMC mokslų daktarė Gražina Kadžienė. Jos teigimu, nors siūlomi tikrai drastiški ribojimai, kol kas realių alternatyvų nepateikiama. „Biologiniai preparatai dar nedaug ištirti, todėl pasakyti, kiek jie efektyvūs – sunku. Lietuvos ūkininkai tikrai nesunaudoja tiek augalų apsaugos produktų, kiek kai kurios kitos ES šalys“, – tikina G.Kadžienė, pridurdama, kad naujos taisyklės niekaip nepadeda spręsti itin opios problemos – juodosios pesticidų rinkos, kuri daugiau ar mažiau veikia oficialią rinką.

ES teisėkūroje dalyvauja trys institucijos: Europos Komisija (EK), EP ir Europos Sąjungos Taryba, kurią sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės žemės ūkio ministrą. Dar iki Sveikatos ir maisto saugos komisarei Stellai Kyriakides paskelbiant naująjį SUR projektą, dauguma Centrinės ir Rytų Europos valstybių ministrų pasirašė dokumentą, kuriame išdėstė nepritarimą tokios redakcijos SUR projektui. Nepaisant to, ENVI komitetas buvo paskelbtas pagrindiniu, o su atitinkamo žemės ūkio srities komiteto europarlamentarais nebuvo pasitarta – negauta jų išvada.

SUR projekte numatomas reikalavimas pirma išbandyti nechemines alternatyvas ir tik pateikus ataskaitą, kad šios neveikia, prašyti atsakingos institucijos išduoti leidimą naudoti cheminius produktus. SUR pasiūlymai jau susilaukė viešos kritikos, esą jie teikiami be visapusiško poveikio vertinimo, nors jau anksčiau pristatytos strategijos „Nuo lauko iki stalo“ poveikis žemės ūkiui buvo kritiškai įvertintas kelių mokslinių institucijų, įskaitant EK pavaldų Jungtinį tyrimų centrą. JAV žemės ūkio departamento tyrime daroma išvada, kad strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ nustatyti tikslai lemtų maisto trūkumą 22 mln. žmonių.

Pamiršo, kad ūkininkas yra verslininkas

LAMMC mokslininkė, neseniai sugrįžusi iš kelionės Indijoje, pastebėjo, kad ES žalioji kryptis visiškai neatsispindi kitoje pasaulio pusėje. „Buvome apsistoję vienoje indų šeimoje. Jie ūkininkauja, augina kardamoną ir kitus augalus. Pastebėjau, kad jie laikė neregistruotus augalų apsaugos produktus. Išvados paprastos – jei neužsiauginsime maisto sau, jį vešimės iš Uzbekistano, Indijos ar kitų šalių, o jo kokybę patikrinti sudėtinga. Noriu akcentuoti, kad mūsų ūkininkai augalų apsaugos produktus naudoja saikingai, tiek, kiek reikia, jie skaičiuoja savo kaštus. Sprendimų priėmėjai nuolat pamiršta ūkininkus ir nesupranta, kad jie irgi yra verslininkai. Jie dirbti iš idėjos visą gyvenimą negali“, – įsitikinusi R.Semaškienė.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika mano, kad kiekvienam ribojimui reikalingas protingumo kriterijus. Anot jo, pirmiausia reikia atlikti skrupulingą analizę, kiek ir kokių pesticidų yra naudojama skirtingose ES šalyse, ir tik tada vertinti, ką galima sumažinti ar visai atsisakyti. „Be reikalo nė vienas ūkininkas brangios chemijos neperka ir laukuose nelaisto“, – teigia parlamentaras.

Žiūrėti kaip į galimybę

Tuo metu Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus laikosi nuosaikesnės nuomonės. Jo manymu, žemės ūkis turi būti draugiškas gamtai, todėl jei bus daugiau apribojimų dėl pavojingų pesticidų naudojimo, ūkininkai privalės ieškoti alternatyvų.

„Jeigu ateina toks siūlymas, jis nėra dėl to, kad tiesiog norisi kažkam drausti. Tai ne draudimas dėl draudimo. Tam yra motyvas. Mes turime mokytis išnaudoti šią situaciją. Mes turėtume dirbti taip, kad būtume draugiški aplinkai. Tai yra galimybė išnaudoti kitas technologijas. Tam skirti ir ūkio modernizavimo projektai. Juk žemės ūkis ne tik ekonomika, bet ir aplinkosauginiai, socialiniai klausimai“, – įsitikinęs ŽŪR vadovas. Jo teigimu, jei kai kurių pesticidų Lietuvoje ateityje bus galima naudoti mažiau, neturėtų kilti problemų dėl apsirūpinimo maistu nacionaliniu mastu, mat mes užsiauginame dvigubai daugiau grūdų nei reikia mūsų vidaus rinkai.

Pritaria ne viskam

EP kabinetuose šis siūlymas taip pat vertinamas nevienareikšmiai. Vieni europarlamentarai tai vadina sveikintinu projektu ir nemato bėdų dėl mažesnių derlingumų, esą europiečiai ir taip išvaisto trečdalį maisto, kiti kategoriškai nesutinka ir siūlo jį stabdyti. Kas nuveikta siekiant įgyvendinti šį projektą, paaiškina Veterinarijos ir fitosanitarijos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES Darius Remeika. Pasak jo, dauguma ES valstybių narių, tiek ES ministrų Tarybos lygmenyje, tiek ekspertų darbo grupėse, pritaria perėjimui prie tvaresnės žemės ūkio gamybos bei augalų apsaugos produktų mažinimo, tačiau nepritaria (įskaitant Lietuvą) nacionaliniams tikslams bei jų apskaičiavimo metodologijai, kuri neatspindi realiai ES valstybėse narėse sunaudojamų augalų apsaugos produktų, pagal veikliosios medžiagos kiekius.

Taip pat keliami nuogąstavimai, kad nepakankamai atsižvelgiama į ES valstybių narių klimato sąlygas ir realias galimybes ūkininkams keisti kenksmingus augalų apsaugos produktus į mažiau kenksmingus, kelia klausimą dėl „jautrių zonų“ apibrėžties ir ribojimų naudoti augalų apsaugos produktus jose. Greta pastabų dėl atskirų pasiūlymo nuostatų, dauguma ES valstybių narių, įskaitant ir Lietuvą, akcentuoja, kad kartu su reglamento pasiūlymu paskelbtas poveikio vertinimas nėra išsamus, nes buvo parengtas dar iki Rusijos karinės agresijos Ukrainoje ir neapima tokių esminių elementų, kaip apsirūpinimo maistu ES ir pasaulyje užtikrinimas, išaugę gamybos kaštai ir kt.

Pirmas šūvis

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas sako, kad ŽŪM jau buvo nepatenkinta dėl užmojo pesticidų naudojimą sumažinti 50 proc. Esą skaičiavimo metodika neturėjo tinkamo pagrindo ir Lietuvai ji nebuvo priimtina. Šiuo metu laukiama galutinių išvadų. EP pasiūlymą jis vertina atsargiai ir jį vadina padiktuotu žaliųjų „pirmuoju šūviu į orą“.

„Greitų sprendimų tikėtis ir laukti tikrai nereikia. Apie balsavimą EP dar negali būti nė kalbos, galbūt tai plačiau bus diskutuojama metų pabaigoje“, – ramina V.Ašmontas, pridurdamas, kad tokiam siūlymui ŽŪM nepritaria.