Nuo balandžio 1 d. automagistralėmis jau galima važiuoti maksimaliu 130 km/val. greičiu, o išdykusi pavasario saulutė bei sausi keliai ne vieną vairuotoją žadina smagiau paspausti akceleratoriaus pedalą. Tačiau ar apsimoka važinėti greitai, kiek daugiau pinigų degalams teks išleisti dėl kelių ar keliolikos sutaupytų minučių?

Kai laikas – pinigai

„Lietuva – ne Vokietija, kur atstumai tarp miestų yra dideli, magistralėse neribojamas greitis, todėl greitai važiuojantieji apčiuopiamai sutaupo laiko. Pas mus atstumai yra maži, todėl, viršydamas leistiną greitį, automobilio vairuotojas sutaupys tik kelias ar keliolika minučių, tačiau sudegins gerokai daugiau degalų ir dar rizikuos gauti baudą“, – „Valstiečių laikraščiui“ sako Gintautas Skonsmonas, buvęs lenktynininkas ir autoserviso Vilniuje savininkas.

Jo teigimu, nors internete apstu patarimų, kaip sumažinti degalų sąnaudas važiuojant uždarais langais ar neįjungus kondicionieriaus, tačiau svarbiausias taupumo rodiklis užmiestyje yra pasirinktas greitis.

Daugumos automobilių optimalus greitis užmiestyje apie 80–90 km/val. Kai tik pradedate viršyti šį greitį, degalų sąnaudos gerokai padidėja.

JAV energetikos departamento atliktas tyrimas parodė, kad degalų sąnaudos auga sparčiau, nei didėja greitis.

Konkretūs skaičiavimai

Tyrime pateikiamos benzininiais varikliais varomų JAV rinkoje parduodamų automobilių vidutinės degalų sąnaudos, kai automobilio greitis pradeda didėti po 10 km/val., ir laikas, sugaištamas 100 kilometrų nuvažiuoti.

Kai greitis 90 km/val., degalų sąnaudos siekia 7,7 litro ir kelyje sugaištama 1 val. 7 min.

Važiuojant 100 km/val. greičiu, sąnaudos siekia 8,4 litro, sugaištama lygiai 1 val.

Važiuojant 110 km/val. greičiu, sąnaudos siekia 9,2 litro, sugaištama 54 min.

Važiuojant 120 km/val. greičiu, sąnaudos siekia 10,2 litro, sugaištama 50 min.

Važiuojant 130 km/val. greičiu, sąnaudos išauga iki 12 litrų, sugaištamos 46 minutės.

Rašant šį straipsnį, litras benzino ir dyzelino degalinėse kainavo beveik vienodai – apie 1,2 euro.

Taigi, nesunku apskaičiuoti, kad, tą patį 100 kilometrų atstumą įveikę važiuodami 90 ir 110 km/val. greičiu, tikslą pasieksime 13 minučių greičiau, tačiau sudeginsime 1,5 litro daugiau degalų – t. y. kelionė pabrangs maždaug 2 eurais. Daug tai ar mažai, kiekvienam reikėtų įvertinti pagal asmenines pajamas.

Žinoma, Lietuvoje, kur daugiau nei 70 proc. automobilių parko sudaro dyzeliniai automobiliai, absoliutūs sąnaudų vidurkiai ir skirtumai turėtų būti mažesni, nei pateikiamų JAV studijoje, tačiau kiekvienam mašinos savininkui yra apie ką pamąstyti.

Svarbu, kiek važiuoji

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tas 100 kilometrų brangimas nėra didelis. Tačiau svarbiausia yra įvertinti, kaip dažnai ir kiek kilometrų nuvažiuoji. Jeigu kartą ar du per mėnesį nuvažiuoji, tarkime, iš Kauno į Panevėžį, tie keli eurai didelės įtakos nedaro. Tačiau jeigu kasdien prasuki po 200 kilometrų ir kelionei išleidi 4 eurais daugiau, per mėnesį prarandi 120 eurų“, – teigia pašnekovas.

Be to, anot G.Skonsmono, tik kalbant apie santykinai mažą greičio viršijimą išlaidų skirtumai yra nedideli, kuo daugiau viršytas leistinas greitis, tuo didesnės ne tik tiesiogiai patiriamos išlaidos, bet ir baudos bei avarijos rizika.

Kelių eismo taisyklės numato, kad automagistralėse (žymimos ženklu, kuriame pavaizduotas baltas viadukas žaliame stačiakampiame fone) nuo balandžio 1 d. leidžiama važiuoti 130 km/val.

Greitkeliuose (žymimi balto automobilio mėlyname stačiakampiame fone ženklu) nuo balandžio 1 d. leistinas greitis yra 120 km/val., o žiemos sezonu – 110 km/val.

Baudos taip pat gali gerokai paploninti piniginę. Už greičio viršijimą iki 10 km/val. apsiribojama įspėjimu ir policijos pareigūnai paprastai už tokį nedidelį viršijimą nestabdo. Viršijus greitį iki 20 km/val., bauda taip pat nėra bauginanti – nuo 11 iki 28 eurų. Tačiau viršijus greitį iki 30 km/val. – važiuojant apie 120 km/val. toje vietoje, kur leidžiama 90 km/val. – bauda jau siekia 28–86 eurus. O toje pačioje atkarpoje „prasinešus“ maždaug 130 km/val. greičiu, bauda sieks tikrai nemenką sumą – 115–173 eurus.

Mašinos būklė – svarbi

Taigi, viską suskaičiavus ir pasirinkus tinkamiausią greitį užmiestyje, dar reikėtų atkreipti dėmesį ir į automobilio būklę bei techninius komponentus, turinčius įtakos degalų sąnaudoms.

Tai vadinamasis Lambda zondas (deguonies daviklis), kuriam „numirus“ išauga degalų sąnaudos, padidėja anglies dvideginio išmetimas. Zondo gedimą galima nustatyti pagal padidėjusį anglies dvideginio kiekį išmetamosiose dujose ir diagnozuojant kompiuteriu variklį. Jį reikia keisti ir tai nėra pigu. Tiesa, yra meistrų, kurie už maždaug 20 eurų „apgauna“ automobilio kompiuterį, kad šis tiesiog „nematytų“ zondo.

Žvakių pakeitimas – vienas iš kovos su didesniu degalų sunaudojimu būdas. Nuo mūsų benzino arba tiesiog laikui bėgant jos gali sugesti. Žvakes reikia rinktis pagal katalogą. Nupirktas žvakes, net jeigu jos firminės ir jas jums pardavė solidžioje parduotuvėje, reikia patikrinti  – ar tinkammas jų tarpas. Kitaip jas pakeitę jokio efekto nesulauksite.

Reikia laiku keisti degalų, oro, tepalo filtrus. Reikia patikrinti, ar jie neužsikimšę, ir, jeigu reikia, pakeisti. Labai dažnai būtent tai ir padeda. Su nauju oro filtru galima sutaupyti iki 10 proc. degalų

Aukštos įtampos laidai gali būti užteršti arba apskritai pažeisti. Tuomet atsiranda elektros srovės nutekėjimas, mišinys nesudega.

Katalizatorius gali būti arba tiesiog sugedęs (nuo nekokybiško benzino jis genda labai greitai), arba jau išpjautas nesąžiningų pardavėjų. Katalizatoriaus nebuvimas šiek tiek padidina galingumą, bet padidėja ir degalų sunaudojimas.

Ar verta kovoti?

Plaukiojančios apsukos. Jeigu tuščiosios eigos metu apsukų skaičius didelis, degalų sunaudojimas padidėja (ypač važinėjant mieste).

Kondicionierius, įjungti žibintai, langų šildymas – visa tai mažina variklio galingumą, o tai reiškia, kad nuo 5 iki 10 proc. padidina degalų sunaudojimą. Žieminės padangos taip pat truputį padidina degalų sunaudojimą.

Geriau naudoti mažesnio klampumo sintetinius arba pusiau sintetinius variklio tepalus. Mažesnio klampumo tepalai, palyginti su pigiais mineraliniais, padeda sutaupyti iki 6 proc. degalų.

Svarbus klausimas – ne tik kaip kovoti su didesniu degalų sunaudojimu, bet ar apskritai su tuo reikia kovoti? Mat gana dažnai bet koks remontas, kurį darote tam, kad sumažintumėte degalų sunaudojimą, kainuoja tokią sumą, kurią galima panaudoti ilgai važinėjant mašina net ir sunaudojant daugiau degalų.

Be to, ne visada yra garantija, kad remontas duos pageidaujamą rezultatą. Verta susimąstyti, ar tikrai sunaudojate tiek jau daug degalų, kaip jums atrodo, ir ar verta su tuo kovoti.

Adomas Grinius