Rimstant afrikiniam kiaulių marui, šiek tiek atlaisvinami biologinės saugos reikalavimų varžtai nedideliems ūkiams. Nuo kitų metų pradžios nebelieka bene labiausiai peiktos prievolės – tvarte turėti dušą, tačiau atsiranda nauja – kiaules akylai saugoti nuo kraujasiurbių vabzdžių. Ūkininkai teigia, jog to per mažai, kad kaimo gyventojai į tvartus vėl įsileistų kiaules. 

Lengvina laikymo sąlygas

Prieš septynerius metus į šalies teritoriją įsisukęs afrikinis kiaulių maras (AKM) pakeitė kiaulininkystės tradicijas. Neįtikėtina, bet kai kuriuose mūsų šalies rajonuose neliko nė vienos kiaulės. Kaimo gyventojai jų atsikratė, nes aplink tvartus tverti tvoras, rūpintis dezinfekcinėmis priemonėmis ar net kiaulių laikymo vietoje įsirenginėti dušus daug kam tapo per didelė našta. Neišpildžius visų biologinės saugos reikalavimų, riestauodegių laikyti nevalia. Tiesa, kiaulienos valgyti tautiečiai nenustojo – maždaug pusę šalyje suvartojamos kiaulienos atsivežama iš kitų šalių. Tačiau tvartuose vietoj kriuksių įsikūrė avys, ožkos ir paukščiai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) paskelbė, kad yra atlaisvinami biologinės saugos reikalavimai ir mažinama kiaulių augintojams tenkanti administracinė našta, nes gerėja AKM situacija. Šiemet Lietuvoje nustatyti tik 3 AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose, pernai jų buvo 19, o 2018 metais – net 51.

Kaip informuoja VMVT, svarbiausi pakeitimai bus taikomi nedideliems ūkiams. Įsigaliojus naujosioms taisyklėms, visi kiaulių laikytojai, kurių ūkiai atitiks biologinio saugumo reikalavimus ir kur bus atlikti AKM tyrimai, galės auginti jas prekybos tikslais: prekiauti paršeliais arba jau nupenėtomis kiaulėmis, skirtomis skerdimui.

Svarbiausias palengvinimas ūkiams, kuriuose auginama ne daugiau kaip 100 kiaulių, tarp kurių gali būti ne daugiau kaip 5 paršavedės, – nebeliks prievolės kiaulių laikymo vietoje turėti dušą. Teigiama, kad to atsisakoma, atsižvelgiant į augintojų išsakytas nuomones ir VMVT inspektorių patirtį.

Tikimasi, kad palengvintos sąlygos paskatins daugiau ūkininkių vėl auginti kiaules ne tik savo reikmėms, bet ir prekybai. Patys ūkininkai į atsiradusius palengvinimus reaguoja ne taip entuziastingai. Jie tvirtina, jog to bus per maža, kad mažuose ūkiuose atgytų kiaulininkystė.

Bendrovės nuotr.

Neskubės vėl auginti

Kėdainių rajono ūkininkas Donatas Vaitelis, ekologiškai auginantis mėsinius galvijus, o prieš kurį laiką ekologiškai laikęs ir kiaules, šiai veiklai taško nėra padėjęs, tačiau didelio noro grąžinti kriukses į ūkį kol kas irgi neturi.

Prievolė tvarte turėti dušą buvo paskutinis smūgis, po kurio Donato ūkyje kiaulių nebeliko. Jis jų laikė apie šimtą. „Aiškinau, kad ūkio teritorija aptverta, dušai yra kitame ūkio pastate, bet  reikalavo, kad būtų įrengta tvarte. Kitaip tariant, buvo liepta naikinti kiaules“, – ekologinės kiaulininkystės užgniaužimą prisiminė ūkininkas.

Galvijų augintojas sakė jaučiantis augantį ekologiškos produkcijos poreikį, todėl jeigu imtųsi kiaulių auginimo, jas vėl laikytų ekologiškai, leistų joms būti lauke, tačiau abejoja, kad tai dabar būtų leidžiama.

Lauktų rimtesnės paskatos

D.Vaitelio manymu, biologinės saugos reikalavimų kiaulių augintojams švelninimai nepaskatins ryškesnių procesų šiame sektoriuje. „Visokių reikalavimų, kurie, manau, yra nereikalingi, yra daug daugiau. Išnaikinti kiaules lengviau, nei atkurti šią veiklą. Čia jau reikia rimtesnio valstybės paskatinimo, prioritetinių priemonių, turi būti kitoks požiūris į augintoją. Jeigu tik grasinama baudomis, įpareigojama kasdien pildyti žurnalą, viską fiksuoti, pasirašinėti, tai kas to imsis? Juk esame ūkininkai, ne kokie valdininkai“, – samprotavo ekologinio ūkio savininkas.

Jis užsiminė ir apie griežtėjančius mėšlo tvarkymo reikalavimus, kurie palaipsniui gniaužia visą gyvulininkystę. „Dėl srutų prigalvota nerealių sąlygų: kada ir kur jas galima laistyti, kada negalima. Pesticidais galima purkšti kasdien, net savaitgaliais, net prie sodybų, o mėšlo šalia sodybų paskleisti savaitgaliais negali. Labai jau jis visiems ėmė dvokti. Kai tokia tvarka, kaimo tikrai neatgaivinsime“, – savo nuomonę išsakė ūkininkas.

Kai kur – nė vienos kiaulės

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, šių metų spalio 1 d. Lietuvoje buvo auginama beveik 544 tūkst. kiaulių, o jas laikė 8261 augintojas. Įdomu tai, kad kai kuriuose rajonuose oficialiai nefiksuojama nė vienos kiaulės, kai kur nurodoma jų esant vos po kelias ar keliasdešimt. Štai Zarasų rajone nerasi nė vienos kiaulės, nebent kas laiko nelegaliai. Užtat viena kriuksė užregistruota Palangos mieste ir net keturios – Neringoje. Utenos rajone užsilikusios 9, Trakų rajone – 33, Varėnos krašte – 47, Širvintų rajone – apie 50 kiaulių.

Pas kaimo gyventojus ar ūkininkus kiaulių su žiburių nerasi ir Ignalinos rajone. Jos auginamos tik danų kapitalo bendrovės „Idavang“ Rupinskų padalinyje, kuriame 2014 metais fiksuotas AKM protrūkis. 

„Kaimo gyventojams, kurie laikė po vieną kitą paršelį, užtikrinti visas reikalaujamas sanitarines priemones buvo sudėtinga. Tverti tvoras, daryti atskirus įėjimus, įrengti dezomatus jiems neapsimokėjo, todėl ir neliko kiaulių. Žmonės pradėjo auginti avis, broilerius“, – sakė Ignalinos rajono savivaldybės Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Natalija Truchina.

Savivaldybės atstovė abejojo, kad sugrįš tie laikai, kai beveik kiekvienoje sodyboje buvo laikomos kiaulės. Pasak jos, sunku sugrįžti prie to, nuo ko atprantama. „Masiškai tikrai nelaikys, senyvo amžiaus žmonės jau nebenorės, o jaunimo kaime nebelieka, nors anksčiau ir vieni, ir kiti augino kiaules. Kita vertus, vietoj jų pradėjo auginti kitus gyvulius, o gyvulys – ne daiktas, negali jo greitai pakeisti. Be to, yra visokie reikalavimai, atvažiuos veterinarijos specialistai tikrinti, ras ką nors ne taip padaryta, vėl problemos“, – kalbėjo N.Truchina.

Nyksta tradicijos

Žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ vadovui Edmundui Adomavičiui dušų fermose klausimas nėra aktualus, nes prekiniame ūkyje – tai būtina civilizuota priemonė, nepriklausomai nuo to, ar plinta AKM ar kitoks virusas. Tačiau jis sutiko, kad mažesniuose ūkiuose toks reikalavimas galėjo būti per didelis.

E.Adomavičius apgailestavo, kad kartu su kiaulių auginimu smulkiuose ūkiuose nyksta ir skerstuvių tradicijos. Jis prisiminė, kad anksčiau iš bendrovės žmonės pirko daug paršelių auginimui, dabar jų perka vis mažiau. „Sako, kad neapsimoka auginti, bet reikia palyginti kainas, kokiomis jie perka kiaulieną iš parduotuvės. Gal jau verta auginti savo reikmėms?“ – svarstė pašnekovas ir pridūrė, kad prekybos tikslais auginti kiaules dabar tikrai neapsimoka.

„Gražionių bekono“ vadovas sakė, kad per pirmąjį pusmetį kiaulių supirkimo kainos buvo pusėtinos, o nuo rugpjūčio jos nuriedėjo žemyn. Pasak jo, už gyvų kiaulių kilogramą moka 93–94 centus, o išauginimas kainuoja 1–1,02 euro. „Taigi šiandien tokia augintojų laimė: išauginai kiaulę, pridėjai 5–7 eurus ir džiaugiesi, kad ją kažkas nupirko. Ir tai vyksta šalyje, kur apie pusę suvartojamos kiaulienos importuojama. Europoje pilna pigios šaldytos kiaulienos, dabar Vokietijoje kiaulių skerdenos puselės kilogramą galima nusipirkti už 1,27 euro. Štai tokia globalios ekonomikos pasekmė“, – konstatavo E.Adomavičius.

Jis užsiminė, kad prastai yra visoms gyvulininkystės šakoms – nuo kiaulininkystės iki avininkystės. „Net nežinau, kaip paaiškinti tokį reiškinį. Visur menkos supirkimo kainos, pelnas už darbą yra nulinis arba minusinis, tad laukiama geresnių laikų. Bet parduotuvėse tai neatsispindi, ir tai jau pono prekybininko reikalas, jis susitvarko, kaip jam reikia. Tai naudinga ir valdžiai, nes kuo didesnė kaina rinkoje, tuo didesni pridėtinės vertės mokesčiai patenka į biudžetą“, – skaičiavo kiaulių ūkio vadovas.

Turės saugoti nuo vabzdžių

 Vidmantas Paulauskas, VMVT direktoriaus pavaduotojas

Kadangi situacija dėl AKM gerėja, atsiranda pokyčių. VMVT parengė naujus biologinio saugumo reikalavimus, kurie įsigalios nuo kitų metų pradžios. Pagal juos visi Lietuvoje esantys kiaulių ūkiai suskirstyti į 3 grupes: ūkius, kur laikoma viena paršavedė ir iki 10 penimų kiaulių, laikančius iki 5 paršavedžių ir iki 100 kiaulių, ir ūkius, kur laikoma daugiau kiaulių ir paršavedžių.

Pagrindinis palengvinimas pirmoms dviem grupėms – nelieka reikalavimo turėti dušą kiaulių laikymo vietoje. Baziniai biologinės saugos reikalavimai išlieka. Iš mažiausios kiaulių augintojų grupės reikalaujama, kad teritorijoje, kur laikomos kiaulės, nebūtų sąlygų veistis graužikams, ji turi būti aptverta, kad negalėtų patekti pašaliniai asmenys ar laukiniai gyvūnai. Prieš įeinant į kiaulių laikymo patalpas visiems jų laikytojams privalu persivilkti drabužius ir persiauti avalynę, nešerti kiaulių maisto atliekomis, grybų ar uogų valymo likučiais, termiškai neapdorotu pašaru. Prie įėjimo privalo būti įrengti dezinfekciniai kilimėliai ir kt.

Atsiranda nauja prievolė – kiaules saugoti nuo kraujasiurbių vabzdžių. Vilniaus universiteto mokslininkai nustatė, kad skraidantys kraujasiurbiai vabzdžiai (sparvos ir kt.) taip pat gali pernešti AKM virusą. Todėl nuo kovo 1 d. iki lapkričio 31 d. ant tvartų langų turės būti įrengti apsauginiai tinkleliai.

Skaičiai

ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų registro 2019 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo registruota 566,3 tūkst. kiaulių ir per 13 tūkst. kiaulių laikytojų. Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019-ųjų sausio 1 d. kiaulių skaičius padidėjo 14 tūkst., arba 2,5 proc. Per šį laikotarpį vidutinis kiaulių bandos dydis ūgtelėjo 55,9 proc. – nuo 27,6 iki 43 kiaulių.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. kiaulių skaičius sumažėjo 24,4 tūkst. – 4,1 proc., o kiaulių laikytojų – 3,76 tūkst., arba 22,2 proc. Daugiausia kiaulių (apie 220 tūkst.) yra registruota Pakruojo rajone.

ŽŪIKVC duomenimis, 90,5 proc. kiaulių auginama ūkiuose, laikančiuose daugiau nei 1000 kiaulių. Tokie ūkiai tesudaro vos 0,3 proc. visų kiaulių augintojų. Ūkiai, kuriuose laikoma 1–10 kiaulių, sudaro 97,3 proc.