Lietuvos kiaulininkystės sektoriui nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio yra iškilusi egzistencinė krizė ir be valstybės pagalbos artimiausiu metu 90 % kiaulių laikytojų gresia veiklos nutraukimas ir ilgalaikis kiaulininkystės sektoriaus gyvybingumo praradimas. Žemės ūkio ministerijos veiksmų nepakanka, tad prašoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės kiaulininkystės sektoriaus problemą spręsti aukščiausiu lygiu.

Pasak jos, Lietuvoje kiaulienos suvartojimas siekia apie 50 kg vienam gyventojui, tačiau sau kiaulių užsiauginame vos 50 proc. poreikio. 2020 m. Lietuvos kiaulininkystės sektorius itin nukentėjo nuo Covid-19 krizės – ženkliai krito kiaulienos vartojimas, ES rinkoje susidarė kiaulienos perteklius  ir krito kiaulių  supirkimo kainos.

Anot LKAA, nuo 2021 metų rugsėjo savikaina ženkliai išaugo, o kiaulių supirkimo kaina nukrito ir situacija dar labiau komplikavosi: 60 proc. pabrangę pašarai, pašariniai grūdai ir kiti  sudėtiniai komponentai (soja, aliejus ir kt.); elektra pabrango 4,5 karto; dujos pabrango 3,5 karto; dyzelinis kuras pabrangęs 50 proc.

Šalia to prisideda ir padidėjęs perteklinės kiaulienos importas iš ES šalių, kuris numuša kiaulių supirkimo kainas.

“Kiaulininkystės sektoriuje dirbantys ūkiai optimizavo išlaidas, sustabdė investicijas, pasiėmė paskolas apyvartinėms išlaidoms, tačiau tai nepadeda išlikti ir artėjame prie pabaigos”, – beria bėdas LKAA.

Nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio parduodami kiaules kiaulių augintojai gauna 40 - 60 Eur nuostolį nuo kiekvienos parduotos kiaulės. Lietuvoje kiekvieną savaitę esą skerdžiama apie 18,5 tūkst. kiaulių ir kiaulių augintojai patiria apie 0,6 – 1 mln. Eur nuostolių.

Tikėdamasi pagalbos pergyventi sudėtingą laikotarpį, asociacija kreipėsi paramos - nuo 2021 m. rugsėjo iki 2022 m sausio mėn. apie sudėtingą situaciją ir žodžiu ir raštais informavo žemės ūkio ministrą, taip pat kreipėsi į Vyriausybę, Seimo Kaimo reikalų komitetą.

“Vyko nemažai pasitarimų, tačiau deja, esminio persilaužimo nėra. Gruodį buvo pažadėta, kad bus surasta apie 12 mln. Eur suma kiaulininkystės nuostoliams kompensuoti, tačiau šitos sumos Žemės ūkio ministerija ir Finansų ministerija nesuranda – tai ne taip prašo, tai netiki, kad situacija tragiška, tai nėra schemos, tai nėra duomenų ir pan.”, – akcentuoja LKAA.

Naujųjų išvakarėse buvo išmokėta Covid-19 schemos likutinė suma - 1,4 mln. Eur, tačiau nuostoliai, anot kiaulininkų, yra didesni daugiau nei 10 kartų ir jie esą auga.

“Paramos schemos orientuotos į smulkius kiaulininkystės ūkius, tačiau Lietuvoje jų beveik nėra, o didžiausius nuostolius patiria specializuoti kiaulininkystės ūkiai. ŽŪM pranešimai apie paramos tikėjimąsi iš Briuselio ir neperspektyvių pažadų vežiojimas mums nepadeda. Praėjus 4 mėnesiams matome, kad blaškomasi nustatant problemos mastą, abejojama ar skirti paramą, ieškoma būtų pralaukti ir tikimasi, kad problema kažkaip savaime išsispręs. Žemės ūkio ministerija, žinodama, kad 2021 m. nuostoliai sudaro 15 mln. Eur, o 2022 metais kiekvieną savaitę sektorius patiria apie 1 mln. Eur nuostolių, prašo iš Finansų ministerijos vos 3,2 mln. Eur. paramos sumos”, – teigia LKAA.