Patyręs ūkininkas Rimantas Žebarauskas bulviasodį Kėdainių rajone žada pradėti apie kovo 10 dieną, o jeigu orai leis, gal net ir kovo pradžioje. Šiemet ankstyvųjų bulvių augintojas planuoja valgytojus ankstyvųjų bulvių derliumi nudžiuginti jau birželio pradžioje.

Jau daigykloje

Ūkininkas R.Žebarauskas VL pasakojo, kad jau daigina ankstyvąsias sėklines bulves, ruošia jas sodinimui. Pernai jis po agroplėvele ankstyvojo derliaus bulves augino apie 20 hektarų plote, tiek pat numatęs apsodinti ir šiemet.

„Bandysiu, žiūrėsiu, kaip šiemet orai leis. Planuoju sodinti apie kovo 10 dieną. Nebent ekstremaliai šilta bus, tuomet darbus ankstinsiu. Reikia, kad būtų ne mažiau kaip 6 laipsniai šilumos ir, svarbiausia, nelytų. Jeigu ir toliau bus pliusinė temperatūra dieną ir lengvos šalnos naktį, nebus daug kritulių, tai gal išeisime sodinti bulvių ir kovo pirmosiomis dienomis. Kol kas negaliu tiksliai pasakyti“, – planuoja būsimus darbus ūkininkas.

Yra buvę eksperimentinių metų, kai šis bulvių augintojas bulviasodžio darbų ėmėsi net nelaukęs kalendorinio pavasario, paskutinį žiemos mėnesį. Anot R.Žebarausko, šį vasarį laukuose dar per daug drėgmės. Jo neliūdina, kad šiemet kritulių netrūko, atvirkščiai – tikisi, kad gal atsistatys drėgmės balansas, nes nuo užpernai Kėdainių krašte vis jautėsi drėgmės trūkumas. „Dabar drėgmė dirvožemyje atsistato, vanduo įsigeria, jau kaip ir neblogai. Bet jeigu neįvažiuosime į laukus traktoriais, tai negalėsime sodinti. Lauksime, kada galėsime įvažiuoti su technika“, – pirmuosius pavasario darbus planavo R.Žebarauskas.

„Sukasi“ elektra

Bulvių auginimas po uždangomis kasmet pareikalaudavo labai didelių investicijų. Šiemet, kai energetiniai ištekliai dar pabrango ne vieną, o kai kas net kelis kartus, bulvių augintojui tenka skaičiuoti dar labiau didėjančias išlaidas.

„Pabrango viskas, kalbos nėra. Pabrango elektra, kas labai įtakoja dabar bulvių daiginimą. Lempos dega ir elektros skaitikliai sukasi. Kuras, degalai ir trąšos pabrango. Pabrango ir agroplėvelė, kurios daug reikia. Darbo užmokestis darbininkams augo. Tad augs bulvių auginimo savikaina. O kiek pačios bulvės brangs, niekas kol kas nežino“, – vardijo bulvių ūkio savininkas.

R.Žebarauskas pamena, kad per savo darbo praktiką jam buvę įvairių sezonų – ir sėkmingai pavykusių, ir nuostolingų. Pasak jo, pernai jam gerai sekėsi su ankstyvomis bulvėmis. Buvo neblogi metai. Praėjusiais metais Kėdainių rajono ūkininkas kasti pirmąsias bulves pradėjo birželio pirmąją savaitę, o jų kaina buvo lygiai tokia pati, kaip užpernai – už kilogramą prašė 1 euro. Birželio mėnesį šiame ūkyje užaugintų bulvių tiesiai iš augintojo buvo galima nusipirkti ir pigiau – po 80 ct/1 kg. Didžioji dalis lietuviškų ankstyvųjų bulvių iš R.Žebarausko ūkio iškeliauja per kooperatyvą „Bulvių namai“, nes jis yra ir šio kooperatyvo narys, todėl sakė palaikąs kooperatyvą.   

„Lauksime, žiūrėsime, kas čia bus šiemet. Jau daiginame. Kai užaugs, tada pagalvosime ir apie lietuviškų bulvių kainą. Kol kas apie kainą nieko negaliu pasakyti. Konkurentų, žinoma, kasmet yra. Daug iš Lenkijos įveža į Lietuvą pigesnių lenkiškų bulvių. Tos pačios bėdos, manau, bus ir šiemet“, – svarstė ūkininkas.

Pavojingiausia šalnos

Kada bulvės užaugs, jeigu jas sodins kovo pirmoje pusėje, pasak R.Žebarausko, galima paspėlioti. Jis pasakojo, kad viskas priklauso nuo orų – gamtos diktuojamų sąlygų. Žebarauskų ūkyje užpernai gegužės šalnos pakando beveik visas ankstyvąsias bulves, augusias po uždangomis. Tad R.Žebarausko teigimu, jeigu gegužės šalnos nepakenks ir bulvės nenušals, būtų galima planuoti pirmąsias bulves ragauti birželio 1 dieną. Tačiau kaip bus, paaiškės tik artėjant birželiui.

R.Žebarauskas ankstyvųjų bulvių auginimo žinių sėmėsi užsienyje. Tačiau jis neneigė, kad jų auginimas kasmet sukelia nemažai rūpesčių, nors jis to labai nesureikšmina. Sako, jeigu ūkininkas nori užsidirbti, turi ir dirbti, o ne miegoti. „Tai mūsų kasmetiniai rūpesčiai. Dirbame savo darbą, tiesiog yra tokia auginimo technologija, ji yra brangi, dėl to, turbūt, ir esame pirmieji Lietuvoje. Bet didžiausia bėda – atvežtinės bulvės. Priveža lenkiškų, rumuniškų bulvių ir gali nors per galvą verstis, gali daryti ką nori, su jais konkuruoti sunku. Piečiau esančiose šalyse anksčiau atšyla, lengviau auginti, mažiau išlaidų. Niekas negali pasakyti ir kaip tos bulvės buvo augintos – kuo tręštos, purkštos. Be to, nors iš Lenkijos įvežti bulvių į Lietuvą iš viso negalima, nelegaliai jos atkeliauja ne kilogramais ir diktuoja čia kainą. Tad mes galime ankstyvųjų bulvių auginimui išleisti krūvas pinigų, bet privežus nelegalių lenkiškų bulvių mes už savas negalėsime daug prašyti. Tiesa, šiemet niekas nesupras, kas vyksta, kaip viskas bus, nes brangsta viskas aplink“, – situaciją nusakė bulvių augintojas.

Kasmet ankstyvąsias bulves Kėdainių krašte augina ir kitas bulvių auginimo meistras – ūkininkas Saulius Dambrauskas. Šis žinomas daržininkas paprastai nuo vasario pradžios ruošiasi bulviasodžiui – bulves daigina šildomame šiltnamyje, kuriame palaiko 8 laipsnių temperatūrą. Bulves daigina dar ir šviesoje prie įjungtų lempų. Kai tik atšyla, ankstyvą pavasarį rizikuodamas sodina bulves į dirvą ir dengia kelių sluoksnių agroplėvele. Bulvėms skiria 20 hektarų žemės.

Taip anksti pradėti darbus Kėdainių rajono ūkininkus skatina ne tiek didesnio pelno galimybė, kiek tokiu būdu gaunamos apyvartinės lėšos, kurios vasaros pradžioje itin praverčia ūkiuose.