LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Žemdirbių organizacijos sukluso dėl žemės ūkio ir aplinkos ministrų pasirašyto memorandumo, kuriuo siekiama plėtoti ir stiprinti bendradarbiavimą agrarinės aplinkosaugos srityje. Ar tai reiškia, kad agrarininkams teks vis dažniau šokti pagal aplinkosaugininkų dūdelę? Iki šiol jų užsakoma muzika toli gražu ne visada pataikė į ūkininkų taktą.
Prašo ekspertinės pagalbos
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė memorandumą, kuriuo susitarta dėl Aplinkos ministerijos (AM) lyderystės ir ekspertinės pagalbos rengiant agrarinės aplinkosaugos priemones Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros (KPP) 2023–2027 m. strateginio plano kontekste. Kodėl lyderystė perleidžiama AM?
„Nuo 2023-ųjų labai stipriai daugėja aplinkosauginių priemonių, joms nuo bendro paramos voko finansavimas didėja net iki 40 proc., dabar agrarinei aplinkosaugai skiriami tik 4 proc. Todėl reikalinga AM, kur sutelkta daugiau ekspertų agrarinės aplinkosaugos klausimais, pagalba. Ji buvo teikiama ir ankstesniais laikotarpiais: investicijos į „Natura 2000“ teritorijas miškuose ir pievose, biologinę įvairovę ir kt. Tokios pagalbos dabar reikės dar labiau, nes Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) teks daug darbų ir iššūkių – ji telksis į ekologines schemas, klimato kaitos ir kitas priemones“, – aiškino žemės ūkio ministras.
Jis pabrėžė, kad memorandumu neįsipareigojama perduoti lėšas ar perleisti įtaką AM. „Jokių pinigų ar įtakos perskirstymo nebus, ŽŪM ir toliau tvirtins tiek priemones, tiek lėšų proporcijas. Čia yra labiau pagalbos prašymas“, – tikino K. Navickas.
Anot žemės ūkio ministro, šiuo geros valios memorandumu pirmiausia siekiama užtikrinti, kad į rengiamą planą būtų įtrauktos efektyviausios agrarinės aplinkosaugos priemonės. Tikimasi, jog pasitelkus AM turimas gyvosios gamtos apsaugos kompetencijas ir patirtį, naujuoju bendrosios žemės ūkio politikos finansiniu periodu planuojamos priemonės bus dar palankesnės gamtai bei labiau skatins ūkininkus tvariai ūkininkauti.
Jaučiasi mulkinami
Sprendžiant iš K.Navicko paaiškinimų, pasirašytas memorandumas – nieko iš esmės nekeisiantis geros valios popierius. Tačiau kai kurie žemdirbių atstovai ėmė nuogąstauti, kad dar stipresnė AM lyderystė rengiant agrarines aplinkosaugos priemones gali prastai atsiliepti žemės ūkiui. Ne paslaptis, kad mūsų žemdirbiai kreivai žiūri į aplinkosaugininkus. Ir tam, sako, turi pagrindą, nes neretai tenka srėbti aplinkos sergėtojų stovykloje gimusių įpareigojimų pasekmes. Jie pirmiausia pamini atsiradusius naujus mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus, kurie sukėlė pasipiktinimų audrą. Tiesa, gyvulininkystės ūkiams nepalankų įsakymą palaimino ne tik tuometinis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, bet ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Dabartiniai ministrai atsižvelgė į pasipiktinimus, ir dabar tie reikalavimai yra tobulinami.
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos nariai „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kaip nuo 2019 metų trukusios diskusijos dėl naujų mėšlo tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų jiems atvėrė daug įdomių ir reikšmingų patirčių. Pasak jų, AM siūlė įtvirtinti tokią nuostatą, kad tręšiant laukus skystuoju mėšlu ir srutomis būtų naudojamos tik tiesioginio įterpimo į dirvą technologijos. Smulkiesiems tai neįkandamai brangios technologijos. Kai ūkininkai pradėjo piktintis, AM jiems pasiūlė pasiskaityti ES reglamentą dėl Nitratų direktyvos. Matyt, tikėjosi, kad jie to nedarys. Tačiau pieno gamintojai jį perskaitė ir išsiaiškino, kad skystojo mėšlo nebūtina įterpti, jį galima ir išpurkšti. Kai AM valdininkams pabaksnojo į tokią nuostatą, šiems teko pasitaisyti.
Žemdirbių atstovai taip pat svarsto, ar ne per siaurai žiūrima į biologinės įvairovės saugojimą. Jų manymu, tai ne tik brangių paukštelių, bet ir daug platesnės ekosistemos, integruojančios labai daug su žemės ūkio veikla susijusių komponentų, saugojimas. Tačiau žemės ūkio indėlis tai saugant nėra įvertinamas. Ir čia labai svarbus ne AM, o ŽŪM vaidmuo ir žemės ūkio srities mokslų atstovų ekspertinė pagalba.
Ministerijos toli nuo gyvenimo
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis pabrėžė, kad už žemės ūkio politiką yra atsakinga ŽŪM, tad lyderystė priklauso jai. „Jei memorandumas neturi užslėptų ketinimų, tokių kaip ŽŪM noras išvengti žemdirbių kritikos ir visą atsakomybę suversti AM specialistams, šis susitarimas yra apie nieką. Juk kiekviena ministerija turi savo atsakomybės sritį, visi ES reglamentai yra paskirstyti ministerijoms. Sprendžiant reikalus yra dvi ministerijos: pagrindinė ir dalyvaujanti. Tad šiandien be jokių papildomų susitarimų yra sudarytos visos galimybės ministerijų specialistams tartis, keistis informacija, gauti tarnybinę pagalbą, todėl memorandumo formatas tarp dviejų ministerijų daugiau negu stebina. Nebent tai gerai suplanuota viešųjų ryšių akcija, skirta „aktyvistams“, kurie neturi supratimo apie valstybės valdymą“, – savo nuomonę išsakė LŽŪBA prezidentas.
P.Puskunigis apgailestavo, kad vis dažniau tenka konstatuoti faktą, jog ministerijos yra atitrūkusios nuo realaus gyvenimo, neišmano taikomų technologijų, nekovoja už atstovaujamą sektorių. „Negi kraštovaizdžio specialistas nagrinės augalininkystės ypatumus? Jei Lietuvoje žemės ūkio nebereikia, politikai tai turi aiškiai pasakyti. Tačiau svarbu neužmiršti, kad maistas yra pirmo būtinumo prekė, todėl žemės ūkio griovimas įgauna nacionalinio saugumo klausimo elementus. Istorija byloja, kad visi visuomenės maištai kyla dėl maisto trūkumo. Esant perprodukcijai ES artimiausiu laiku maisto gal ir nepritrūks, bet reikės prisiimti atsakomybę už pasekmes naikinant kaimą, maisto gamybos tradicijas, kurios formavosi šimtmečiais. Jau šiandien nepasigaminame Lietuvai reikalingo kiaulienos ir pieno kiekio. Atsiranda neprognozuotos ligos, epidemijos, karantinai. Jei užsidaro sienos, kas tada?“ – retorinį klausimą kėlė LŽŪBA prezidentas.
Geras ženklas įveikti įtampą
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas nelinkęs įžvelgti kažko blogo žemės ūkio ir aplinkos ministrų pasirašytame memorandume. Jis atkreipė dėmesį, kad pagal memorandumą AM lyderystę perima tik biologinės įvairovės, ekosistemų, buveinių ir kraštovaizdžio išsaugojimo srityse.
„Gal ir gerai, kad šie ministrai susitarė bendradarbiauti. Tai duos gerą toną ir ministerijų darbuotojams, nes ilgą laiką tarp šių dviejų ministerijų vyravo įtampa. Viena ministerija buvo kaip žemdirbių motina globėja, o kita kaip pikta, nuolat skriaudžianti pamotė. Buvo laikai, kai šių ministerijų vadovybė nesusikalbėdavo. Gal praeis tas laikas, kai aplinkosaugininkai užsispyrusiai stabdydavo žemdirbių veiklą“, – samprotavo A.Baravykas.
ŽŪR vicepirmininkas pridūrė, kad dabar, kai visa ES suka žaliąja kryptimi, gal ir gerai, jog aplinkosaugininkai turės patarti, kaip geriau tvarkytis. „Tai neišvengiama, esame priversti eiti šiuo keliu, įsipareigojimai jau prisiimti, tad reikia diskutuoti ir ieškoti kompromisų. Kita vertus, nereikėtų iš anksto įtarinėti, kad dėl pasirašyto memorandumo kažkas bus blogai, vertinti reikia pagal darbus ir veiksmus“, – teigė jis.
Turi vilčių dėl ateities
A.Baravykas svarstė, kad jeigu žemės ūkio ir aplinkos ministrai susitarė dėl biologinės įvairovės, kraštovaizdžio išsaugojimo, gal susikalbės ir dėl kitų žemės ūkiui svarbių dalykų. Pasak jo, po pokalbių su S.Gentvilu agrarinės srities organizacijų atstovams susidarė įspūdis, kad aplinkos ministras plačiau mato žemės ūkio ir kaimo problemas.
„Aplinkos ministras leido suprasti, kad nėra griežto mojavimo aplinkosauginiais reikalavimais šalininkas. Jis yra pasakęs, kad jautriai žiūrės į tuos klausimus, nes jie turi įtakos maisto gamybai, socialinei sričiai. Panašu, kad suprantama, jog aplinkosaugininkas neturi sukiotis kaip dramblys krištolo parduotuvėje“, – kalbėjo ŽŪR vicepirmininkas.
Daug lėšų už aplinkosaugą
Memorandume numatoma, jog AM teks iniciatyva parengti KPP strateginio plano kompensacinių ir ne pelno siekiančių priemonių sąrašą, rekomendacijas bei pagrindines priemonių sąlygas biologinės įvairovės, ekosistemų, buveinių ir kraštovaizdžio išsaugojimo srityse. ŽŪM aktyviai dalyvaus šiame procese. Iš abiejų ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų atstovų bus sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kurios parengtą medžiagą ŽŪM panaudos rengdama KPP plano priemonių aprašus.
Šiuo metu rengiamas KPP planas prisidės prie Europos žaliojo kurso žemės ūkyje tikslų siekio. Numatoma, jog naujuoju finansiniu laikotarpiu valstybės narės privalės ne mažiau kaip 30 proc. kaimo plėtros lėšų skirti agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities priemonėms, o ne mažiau kaip 20 proc. tiesioginių išmokų lėšų – ekologinėms schemoms. Minėtas strateginis planas turi būti pateiktas Europos Komisijai iki šių metų pabaigos.
