Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kas tinka apelsinų augintojams, netinka cukrinių runkelių augintojams

Įgyvendinant ambicingus Žaliojo kurso planus, Europos augalų apsaugos pramonė dar pernai paskelbė iniciatyvą iki 2030 m. investuoti 14 mlrd. Eur į naujas technologijas ir tvaresnius produktus žemės ūkyje. Sukurti pažangūs augalininkystės sprendimai ir produktai pasieks ir Lietuvą, svarbu, kad reguliacinė aplinka būtų atvira inovacijoms.

Peržiūrės veikliąsias medžiagas

Kovo 4 dieną Lietuvos verslo forume 2021 vykusioje diskusijoje kalbant apie tvarų ūkininkavimą dėmesys buvo skirtas augalų apsaugos problemoms ir sprendimams. Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA) pažymi, kad pokyčiai augalų apsaugoje vyksta jau daugiau kaip dvidešimt metų – 1993 metais Europos Sąjungos rinkoje buvo 987 veikliosios medžiagos, 2019 metais – tik 267, o skaičiuojant kartu su biologiniais preparatais ir bazinėmis medžiagomis – per 400 veikliųjų medžiagų.

Artimiausi penkeri metai augalininkystės sektoriuje bus ypač sudėtingi. Iki 2025 metų planuojama baigti veikliųjų medžiagų peržiūros programos penktąjį etapą (AIR5), kuris apims augalų apsaugos produktų veikliąsias medžiagas, kurių dešimties metų registracijos laikotarpis baigiasi 2021–2024 metais. Per dešimt metų pasikeitė duomenų reikalavimai, atsirado nauji vertinimo kriterijai, todėl manytina, kad po peržiūros dalis veikliųjų medžiagų nebebus tiekiamos rinkai. Situaciją sunkina tai, kad šis procesas sutampa su strategijos „Nuo lauko iki stalo“ priemonių įgyvendinimo laikotarpiu.

Ne visiems tinka „vienas dydis“

Europos augalų apsaugos pramonė per artimiausią dešimtmetį įsipareigojo investuoti 10 mlrd. Eur į tiksliųjų bei skaitmeninių technologijų inovacijas bei 4 mlrd. Eur į inovatyvių biopesticidų kūrimą. Šiais įsipareigojimais ECPA nariai siekia paremti ir žemės ūkyje įtvirtinti Europos Komisijos „Žaliojo kurso“ politiką, kuria siekiama tvaresnės, klimatui poveikio nedarančios ateities.

Išskiriamos trys pagrindinės įsipareigojimų kategorijos – inovacijos ir investicijos, žiedinė ekonomika, žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovė Zita Varanavičienė pažymi, kad būtent mokslas, inovatyvūs augalų apsaugos sprendimai ir pažangus ūkininkavimas padeda spręsti visos ES žemės ūkyje kylančius iššūkius. Skuboti, be poveikio ūkiui vertinimo siūlomi sprendimai, taikomi visai Europai nuo pietų iki šiaurės, pagal principą „vienas dydis tinka visiems“, gali skaudžiai kirsti augalininkystei Lietuvoje, arba vis labiau įsigalės nelegali prekyba. Griežtinant reikalavimus legaliai veikiančiam verslui, tarsi sudaromos vis geresnės sąlygos nelegaliai prekybai uždraustais produktais – jų siūlomų produktų sąrašas ilgėja. Efektyvios augalų apsaugos poreikis yra, baudos už tokią nelegalią veiklą – simbolinės.

„Turėtų atsirasti supratimas, kad nelegali prekyba uždraustais produktais ir prekyba klastotėmis yra žala visuomenei, nesumokėti mokesčiai į biudžetą ir galimybė kriminaliniam pasauliui užsidirbti lėšų kitoms kriminalinėms veikloms“, – komentuoja Z.Varanavičienė.

Svarbu įvertinti startinę poziciją

„Nenorime priešinti visuomenės grupių ar ūkininkavimo formų, mūsų pagrindinis siekis – kad ūkininkus pasiektų inovatyvūs augalininkystės sprendimai, o maistas būtų saugus ir įperkamas. Ūkininkavimo formų skirstymas į ekologinį ir įprastą (konvencinį) ūkininkavimą jau greitai taps praeities sąvoka, nes visuose ūkiuose siekiama taupiai naudoti resursus, abiem ūkininkavimo formoms reikalingi efektyvūs augalų apsaugos sprendimai, o vartotojas tikisi saugaus, pvz., mikotoksinais neužkrėsto, įperkamo maisto“, – pažymi LAAA vadovė.

Teisinis reguliavimas turi neatsilikti nuo mokslo pasiekimų ir technologinės pažangos, priešingu atveju, inovacijos liks neprieinamos ūkininkams, o renkantis nacionalinės strategijos „Nuo lauko iki stalo“ įgyvendinimo priemones svarbu įvertinti startinę Lietuvos poziciją ir pagal ją pritaikyti priemones, tinkančias Lietuvai. „Vienas dydis tinka visiems“ – tikrai netinka visai Europos Sąjungai nuo pietų iki šiaurės, vienodos priemonės negali tikti apelsinų ir cukrinių runkelių augintojams.

Parengta pagal LAAA pranešimą

Rekomenduojami video