LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Ekonomikai gaivinti Lietuva iš ES turėtų gauti daugiau nei 2,2 mlrd. eurų, iš jų tiesiogiai „žaliajai“ žemės ūkio transformacijai planuojama apie 125 mln. eurų. Ūkininkai neslepia nusivylimo, kad bliūkšta sukelti didžiuliai lūkesčiai, nes kylant „žaliųjų“ įsipareigojimų kartelei tokia suma neleis pasiekti planuojamo proveržio.
Pristatė ambicingą reformą
Apie „žaliąją“ Lietuvos transformaciją praėjusią savaitę vyko plati diskusija nuotoliniu būdu, kur dalyvavo aplinkos, žemės ūkio, energetikos, susisiekimo, ekonomikos ir inovacijų ministrai, viceministrai bei visuomeninių organizacijų atstovai. Viešąsias konsultacijas dėl Žaliojo kurso įgyvendinimo visose srityse stebėjo apie 200 asmenų.Kai kurie iš jų po renginio prisipažino, kad jautėsi tarsi būtų kviečiami į „žaliąjį“ rojų, kurį piešė Vyriausybės atstovai. Tačiau neslėpė kartėlio, kad bilietą į pažadėtąjį rojų įpirks toli gražu ne visi.
Ministrai brėžė labai ambicingus planus ir ragino kuo greičiau ir plačiau įsitraukti į „žaliąją“ kryptį. Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, Žaliasis kursas – pasiturinčios Lietuvos garantas. Tačiau ambicingos gaidos pamažu ėmė bliūkšti, kai į diskusiją įsitraukė praktikai, gamybininkai.
„Linas AgroGroup“ valdybos pirmininko pavaduotojas Andrius Pranckevičius sakė, kad diskusijoje labai trūksta įvertinimo, kaip visa tai atsilieps verslo konkurencingumui. „Neužmirškime, kad gyvename rinkos, kuri turi savo taisykles, sąlygomis. Paslauga ir produktai turi būti parduoti. Lietuvos gamintojai yra konkurencingi, bet iškyla grėsmė tai prarasti, jeigu tam tikru metu nebus įvertinti kai kurie dalykai“, – perspėjo žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių grupės atstovas.
Jis sakė, kad iš patirties yra pastebėta, jog kitos šalys ES reguliavimą įdiegia skirtingai, nes jos turi prioritetą – išsaugoti savo pramonės konkurencingumą. „Pavyzdžiui, Lenkija turi savo strategiją ir metų metais vėluoja vykdyti ES reikalavimus. Ir jiems dažnai pavyksta iš vandens išlipti sausiems. Tokiu būdu jie duoda impulsą savo pramonei, kuri užima rinkas ir jose išlieka“, – tvirtino A.Pranckevičius.
„Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas kvietė ieškoti aukso vidurio ir turėti strategiją, kuri nesugriautų esamo konkurencinio pranašumo bei padėtų lanksčiai spręsti naujus iššūkius. „Ir dar turėtume nuimti tą „saldumą“, mes nesame tokie ypatingi, visos ES šalys šneka apie tą patį“, – sakė A.Pranckevičius, matyt, turėdamas omenyje ir kitiems renginio dalyviams į akis bei ausis kritusį pristatymo patosą.
Po jo pasisakymo buvo prisiminta, kad ES jau turėjo karčią pamoką, kai po pirmųjų emisijų apmokestinimų Europos pramonė „ištekėjo“ į Kiniją. Pamoką gavo, tik ar pasimokė?
Kur nutekės milijardai
Nuotolinėje diskusijoje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus sakė, kad Žaliasis kursas yra ne blogis, o galimybė žemės ūkiui, bet pastebėjo, jog yra daug neatsakytų klausimų. „Šiuo atžvilgiu pas mus situacija gerėja, tik kartais nedrįstame pasigirti. Įgyvendinant tokias ambicijas jas reikia skatinti, bet iškyla pavojus, kad nebūtų perspausta. Norime būti geriausi Europoje, bet galime save persmaugti“, – teigė ŽŪR pirmininkas.
Jis tvirtino pristatymuose pasigedęs dėmesio smulkiam ir vidutiniam verslui. „Vyriausybės programoje deklaruota, kad bus skatinamas vidutinis ir smulkusis verslas. Tačiau dabar tik žemės ūkio ministras kalbėjo, kad labiau rems smulkųjį ir vidutinį sektorių, iš kitų ministrų to nesigirdėjo. Kyla pavojus, kad tie milijardai gali vėl nutekėti į stambaus kapitalo kišenes“, – susirūpinimą išreiškė A.Svitojus.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis klausė, ar aplinkosaugininkai ir toliau veiks tik botago principu: „Tik grasinant ir baudžiant nieko nepasieksime. Jeigu yra principas, kad teršėjas moka, turėtų būti alternatyva, jog valytojas gauna. Bet ligi šiol aplinkosaugininkai mojavo tik botagu. Kitas klausimas – ar ir toliau bus taip, kad muziką užsakinės Aplinkos ministerija, o už tai mokės Žemės ūkio ministerija?“
Bliūkšta lūkesčiai
Pagal ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę („Recoveryand Resilience Facility“, RRF) Lietuvai yra numatyta daugiau nei 2 mlrd. eurų paramos. Iš jų daugiau nei 800 mln. teks Žaliajam kursui įvairiuose sektoriuose įgyvendinti, skaitmeninimui – apie 450 mln. eurų, kitoms sritims (sveikatai, švietimui, mokslui, inovacijoms ir kt.) – 950 mln. eurų.
Tiesiogiai žemės ūkiui suplanuota apie 125 mln. eurų. Pagal Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pateiktas paraiškas siūloma investuoti į keturias kryptis: dirvožemio kokybės valdymo sistemos sukūrimą (informacinės sistemos sukūrimą, tiksliosios žemdirbystės technologijas ir kt.), pažangių technologijų plėtrą gyvulininkystėje (biologiniai filtrai ir pan.), pelkių atkūrimą organiniuose dirvožemiuose (numatoma atkurti 8 tūkst. ha pelkių),paviršinių vandens telkinių būklės gerinimą (reguliuojamos melioracijos įrangai). Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, kad dėl RRF lėšų, kiek jų ir kokioms priemonėms teks, dar vyksta derybos.
Ūkininkų organizacijų atstovai susirūpinę, kad neturės lėšų aukštai iškeltai „žaliųjų“ įpareigojimų kartelei pasiekti, nesbliūkšta sukelti didžiuliai lūkesčiai. Pasak jų, planuojama parama iš RRF – per menka, o Kaimo plėtros programos finansavimas taip pat menkesnis.
Jaučia sąmoningą kenkimą
Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidento Petro Puskunigio, suplanuota suma iš RRF nėra tokia, kad būtų galima pasiekti proveržį žemės ūkyje. „Dabar padėtis nėra gera, ypač gyvulininkystėje, pieno ūkiuose. Daug kalbama, kad nukenčia dirvožemis, bet tam įtakos turi ir nykstanti gyvulininkystė. Ši šaka – pagrindinė darbdavė kaime. Tačiau pastarųjų metų tendencijos – nusistatymas prieš žemės ūkį, net tendencingas jo naikinimas – tik gilina problemas. Kalbos apie kaimų gaivinimą – tuščios“, – konstatavo Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas.
Pažangią techniką ir tiksliosios žemdirbystės technologijas, kurias ketinama remti, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė taiko jau bemaž dešimtmetį. „Tai taiko nemažai pažangių ūkių. Mūsų bendrovė yra pasirašiusi ketinimų protokolą dėl metano dujų gamybos ir prijungimo prie tinklų. Ketinimai yra, bet stinga valstybinio požiūrio – tik kalbos, o veiksmų nėra. Štai kaimynai latviai pasistatė biodujų jėgaines, o Lietuvoje kažkas turėjo įtakos vėjo ir saulės jėgainių plėtrai, tad daugiausia dėmesio skirta joms“, – aiškino P.Puskunigis.
Jis pridūrė, kad biometano dujų jėgainės nebus statomos prie 100 karvių laikančių fermų, nes neatsipirktų investicijos. „Pažangios technologijos nepasieks mažų ūkių, tai aišku visiems, bet pas mus aršiai puolami dideli ūkiai. Tai žiaurus kenkimas ne tik žemės ūkiui, bet ir visai Lietuvos ekonomikai“, – įsitikinęs LŽŪBA prezidentas.
P.Puskunigis nuogąstavo, kad tokios politikos vaisių netrukus gali paragauti ir vartotojai. „Kitos šalys gina savo žemės ūkio gamintojus. Štai Prancūzija jau priėmė įstatymą dėl kaimui būdingų kvapų ir garsų išsaugojimo, kad nepakantūs atvykėliai negalėtų skųstis dėl gaidžio giedojimo ar mėšlo kvapo. Lenkija taip pat jau ruošia panašų teisės aktą. O lietuviai netrukus valgys lenkišką, ukrainietišką, baltarusišką ar net rusišką maistą. Po embargo Rusija padidino maisto produktų gamybą“, – pastebėjo Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas.
Kuriamos dvi respublikos
Druskininkų savivaldybėje ūkininkaujantis Antanas Vailionis, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas, atsargiai vertina planuojamas priemones, kurios turėtų reformuoti žemės ūkį. Ūkininkas pastebi, kad žemdirbiai stumiami į du kraštutinius polius – natūrinį ir aukštomis technologijomis grįstą bei stambiems ūkiams prieinamą ūkininkavimą. Jam į kraštutinumą panašus ir siekis atkurti pelkes.
„Panašu, kad kuriamos dvi respublikos – nedideli natūriniai ūkiai, kur gaminamas ekologiškas maistas bei vystomos trumposios maisto tiekimo grandinės, ir stambūs ūkiai, kur taikomos modernios tiksliosios technologijos. Jos prasilenkia su ekologiškumu, nors bandoma pritempti, kad bus tikslesnis tręšimas, sėklos įterpimas ir panašiai. Dabar tik braižomos gairės ir bandoma perskirstyti pinigus, tačiau ar bus pasiektas teoriškai piešiamas rezultatas?“ – abejonių turi jaunųjų ūkininkų organizacijos atstovas.
Ūkininkui dviprasmiškas atrodo dabartinis dėmesys trumposioms maisto tiekimo grandinėms.
„Viena ranka griauna, kita – atkūrinėja. Juk bandoma atstatyti tai, kas buvo sugriauta, ir tam skiriami pinigai. Juk smulkus ūkis beveik sunaikintas, nebent kai kam toks ūkininkavimas lieka kaip hobis“, – teigė A.Vailionis.
LJŪJS vicepirmininko manymu, dabartinė tendencija nesikeis, ir stambūs ūkiai, kurie gali modernizuotis bei gauti paramos tiksliajai žemdirbystei, didės, susiurbdami viską aplinkui. „Matyt, išliks didesni pramoniniai gamintojai ir bus dar kažkiek nedidelių natūrinių ūkių. Kai kuriems vidutiniokams gal pavyks „įsipiešti“ į tą moderniąją kryptį, bet iš tikrųjų ūkiai, dirbantys iki 50–100 ha, laikosi labai sunkiai“, – liūdną ateitį prognozavo ūkininkas.
Parama už rezultatus
Vyriausybei panaikinus Ateities ekonomikos DNR planą, suplanuotos žemės ūkio priemonės buvo orientuotos į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių projektą. ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė VL sakė, kad į šį projektą perorientuotos ir anksčiau siūlytos investicijos į srutų rūgštinimo rezervuarų įrangą bei tiesioginės sėjos sėjamąsias.
„Neliko tik siūlymo, kad valstybė pirktų mobiliąsias skerdyklas, nes Konkurencijos taryba pateikė neigiamą išvadą. Taryba pasakė, kad yra privatus sektorius, kuriam reikia sudaryti galimybes pirkti skerdyklas. Jas galima įsigyti naudojantis Kaimo plėtros programos parama. Tačiau žemdirbiai išsako nuomonę, kad tokios investicijos konkrečiam ūkininkui neapsimoka, bet yra galimybės kooperuotis ir prašyti paramos“, – aiškino ŽŪM atstovė.
Ji pridūrė, kad ūkininkai galės dalyvauti ir kitų ministerijų teikiamuose projektuose, susijusiuose su „žaliąja“ reforma. Tai pirmiausia investicijos į saulės, vėjo jėgaines, biometano dujų gamybą.
„Paramos lėšas bus galima panaudoti iki 2026 metų. Svarbu tai, kad jos bus skiriamos tik pasiekus rezultatų. Yra rizikos, kad nepasiekus suplanuotų rodiklių Europos Komisija gali nutraukti finansavimą“, – pabrėžė V.Žostautienė.
