Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kas gresia Europai, nepasirūpinus maisto atsargomis?

Rusijos karas Ukrainoje sudavė smūgį pasaulio mitybos grandinės saugumui – abi šalys pernai pateko į didžiausių pasaulio kviečių, kukurūzų, rapsų, saulėgrąžų aliejaus ir sėklų didžiausių eksportuotojų trejetuką. Nuo jų produkcijos ypač priklausomos mažiau išsivysčiusios ar maisto trūkumą patiriančios pasaulio valstybės, kuriose gresiantis badas gali sukelti naują migrantų bangą, plūstelėsiančią į Europą. Agroverslo ekspertai ragina nerizikuoti Europos ūkių efektyvumu ir derliaus saugumu, lanksčiai ir greitai reaguoti į pokyčius, įsileisti inovacijas.

ES koreguoja savo politiką

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) praneša apie Rusijos pradėto karo padarinius visai mitybos sistemai – prekybai, kainoms, logistikai, gamybai ir kt. Ukrainoje uždaryti uostai, sustabdytos rapsų perdirbimo gamyklos, neaiškus šių metų derliaus likimas, Rusijos prekyba apribota sankcijų. Abi valstybės išaugina apie 30 proc. visų pasaulio kviečių, tad susirūpinę pasaulio valstybių vadovai ėmė atitinkamai riboti savo atsargų eksportą, masiškai supirkinėti grūdus į savo aruodus, taip išpūsdami rinkos kainas.

„Europos Komisija, atsižvelgusi į pasaulinę maisto krizę, kylančią dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, žengė pirmuosius žingsnius keisdama savo politiką ir planuoja taikyti išimtį dėl pupinių augalų sėjos pūdyme ir planuojama leisti naudoti augalų apsaugos produktus. Iniciatyva sveikintina, tačiau vien šio sprendimo, siekiant pašalinti pasaulio maisto sistemos saugumui karo keliamas grėsmes, nepakanka“, – sako Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė.

FAO prognozuoja, kad ir taip aukštos maisto kainos kils dar 8–22 procentais. Ataskaitoje pateikiama prognozė, kad vienas galimų karo padarinių bus badaujančių žmonių skaičiaus augimas nuo 8 iki 13 mln. Pietryčių Azijoje, rytinėse ir šiaurinėse Afrikos dalyse.

„Pastaruoju metu brango ištekliai, o pasaulio lyderiai prabilo apie kylančią pasaulinę maisto grandinės krizę ir būtinybę užkirsti jai kelią, skatinant prekybą ir maisto bei pašarų auginimą. Šiame įtampos fone Rusijos pajėgos iš Ukrainos pavogė ir penkiais laivais išplukdė kelias dešimtis tūkst. tonų grūdų, Prancūzijoje aplinkosaugos aktyvistai sunaikino 1 500 tonų grūdų krovinį, todėl daliai Afrikos regionų susiklosčiusi situacija gali reikšti badą, kuris tų vietų gyventojus atves į Europą. Reaguojant į susidariusią situaciją, būtina permąstyti žemės ūkio strategiją“, – sako Z. Varanavičienė

ES ūkiuose auginamas maistas yra saugiausias pasaulyje, nuolat tiriamas, o augalų apsaugos produktų naudojimas ribojamas griežtais įstatymais. Iš Europoje paimtų 100 tūkst. įvairių maisto produktų mėginių, 96,1 proc. nebuvo aptikta jokių pesticidų likučių pėdsakų.

Kaip niekad būtinas lankstumas

„Nematant Rusijos karo Ukrainoje pabaigos, būtina adekvačiai vertinti pasaulio mitybos sistemai keliamus iššūkius ir dėti visas pastangas tam, kad būtų užtikrintas ūkių efektyvumas. Mažindami augalų apsaugos produktų ir trąšų naudojimą, rizikuojame skurdesniu derliumi, taip pat paliekame pasėlius likimo valioje prieš augalų ligas ir kenkėjus, kasmet pridarančius daug žalos. Pasaulinės maisto krizės akivaizdoje tai – prabanga“, – sako Z.Varanavičienė.

Ekspertė primena, kad ES ūkiuose auginamas maistas yra saugiausias pasaulyje, nuolat tiriamas, o augalų apsaugos produktų naudojimas ribojamas griežtais įstatymais. Iš Europoje paimtų 100 tūkst. įvairių maisto produktų mėginių, 96,1 proc. nebuvo aptikta jokių pesticidų likučių pėdsakų ir tik 3,9 proc. iš ištirtų augalų ir augalinių produktų mėginių turėjo likučių (bet nebūtinai viršijo normas).

„Matant tokius ES auginamo maisto saugumo rodiklius galima sau leisti daugiau lankstumo ir užtikrinti efektyvų Europos maisto atsargų pildymą. Prieš keletą dienų įvykusio ES Žemės ūkio ministrų tarybos posėdžio metu išreiškus solidarumą Ukrainai, buvo pritarta, kad maisto grandinių saugumui kyla grėsmė. Nors pasigedau konkretumo, neprarandu vilties, kad tai reiškia, jog bus pasiūlytos pataisos ir pagal naują realybę pakoreguoti reikalavimai žemės ūkiui. Tiesa, laikas tai padaryti tirpsta, nes pavasarinė sėja jau čia pat“, – sako Z.Varanavičienė.

Visiems vienas dydis netinka

Pasak LAAA direktorės, žaliojo kurso keliami reikalavimai visoms valstybėms vienodi, nors augalų apsaugos produktų naudojimas skirtingose valstybėse labai skiriasi.

„Europa nėra vienoda žvelgiant nuo Portugalijos iki Suomijos, ar nuo Prancūzijos iki Lietuvos. Skiriasi tiek klimatinės sąlygos, tiek auginami augalai, skiriasi dominuojantys kenkėjai, jų generacijų skaičius ar ligų protrūkių dažnumas. Vienas reglamentas visoms šalims tinka tiek pat, kiek vieno dydžio batai. Neapausi tais pačiais ir pirmoko, ir dvyliktoko. Lietuvoje turime blaiviai vertinti mūsų situaciją. Ne spręsti Prancūzijos ar Nyderlandų problemas, bet rūpintis savo augintojais ir savo aplinka“, – sako Z.Varanavičienė.

Pasak ekspertės, „Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuvos ūkiuose augalų apsaugos produktų naudojama mažiau nei 90 proc. visų ES valstybių. Pavyzdžiui, Maltoje naudojama 10,8 kg/ha pesticidų, Lietuvoje hektarui tenkantis skaičius svyruoja tarp 0,7 ir 1,5 kg/ha. Tačiau pasitelkus matematines formules, projektuojamas neproporcingai didelis augalų apsaugos produktų sumažinimas Lietuvai.

„Pavyzdžiu galima paimti itin taršų dyzelinį automobilį ir kur kas draugiškesnį aplinkai hibridinį. Įsivaizduokime, kad abiejų automobilių savininkams įvedame tą patį normatyvą – perpus sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Jei pirmasis gali tiesiog pasikeisti transporto priemonę naujesne, antram gali tekti važinėti dviračiu. Tvarumo būtina siekti, tačiau tai galima daryti investuojant į tiksliosios žemdirbystės įrangą, didinant efektyvumą, bet ne atimant iš žemdirbių darbo priemones“, – sako Z.Varanavičienė.

Ekspertė ragina įsipareigojimus Lietuvos žemės ūkiui prisiimti pagal šalies situaciją, kuri jau dabar Europoje yra pavyzdinė. Pasak jos, būtina lanksčiau ir greičiau priimti pataisas, įgalinančias ūkininkus išnaudoti dar nedirbamą žemės ūkio paskirties plotą, neatimti iš ūkininkų įrankių, leidžiančių užtikrinti didelį ir sveiką derlių karo akivaizdoje. 

Rekomenduojami video