Lietuvoje ganiava trunka maždaug penkis mėnesius. Tai palankus laikas pigiam pienui pagaminti. Jei ganymui tinkamai pasiruošta iš anksto (įrengtos derlingos ganyklos, pasirūpinta girdyklomis, reikalingais mineralais ir pan.), per šį laikotarpį galima gauti 45–50 proc. viso metinio pieno kiekio.

Padeda saulė

Didelį primilžį vasarą lemia šviežia žolė, grynas oras, karvių judėjimas, saulės spinduliai. Stabilų produktyvumą per visą ganiavą padeda išlaikyti ne tik pakankamas kiekis žolinių pašarų, bet ir tinkamas pasiruošimas melžimui.

Karvių nerekomenduojama ilgai varinėti. Jeigu ganyklos nutolusios per 1–1,5 km nuo melžimo vietos, genami galvijai pavargsta ir parginti tuoj pat sugula. Ypač jautrūs ilgiems vaikščiojimams produktyviausi gyvuliai. Primilžis akivaizdžiai sumažėja, kai varinėjimo takai duobėti, akmenuoti. Eidami tokiais takais gyvuliai junta įtampą ir greitai pradeda šlubuoti. Todėl patartina ganyklas įrengti taip, kad tolimiausias melžiamų karvių ganymo aptvaras nuo melžimo vietos būtų nutolęs ne daugiau kaip 1–1,5 km, o nelygius varinėjimo takus patartina išlyginti ir užpilti bent 5 cm smėlio sluoksniu. Ganyklos turi būti aptvertos tik lygia viela, kad karvės nesusidraskytų tešmens ar spenių, nes dėl tokių traumų prarandama daug pieno.

Dideles bandas patartina padalyti į keletą mažesnių po 120–200 gyvulių. Šviežiapienių karvių bandą tikslinga ganyti arčiausiai tvartų ir varinėti kuo mažesniais atstumais. Mažiau pieno duodančias karves galima nuvaryti ir į tolimesnius aptvarus.

Idealu, kai ganyklos įrengiamos arti tvartų – tuomet karvių nereikia varinėti, racionaliai išnaudojamos turimos melžimo patalpos arba tvarte esančios melžimo linijos, pieno aušinimo įranga, o, esant poreikiui, karves galima patogiai pašerti papildomai. Kad tešmuo būtų sveikas, naudinga vasarą melžti tvartuose tais pačiais melžimo įrenginiais kaip ir žiemą. Be to, ganyti netoli karvidės ypač patogu ganiavai einant į pabaigą, kai atvėsta orai, pradeda rodytis šalnos. Tuomet vakare melžti parvarytas karves galima nakčiai palikti tvarte, o į ganyklą išleisti tik atšilus orui, po rytinio melžimo.

Tvartų priežiūra

Vasarą, išvarius gyvulius į ganyklą, patartina atlikti smulkų tvarto remontą. Taip pat reikėtų šią patalpą dezinfekuoti. Ypač svarbu kruopščiai mechaniniu būdu nuvalyti paviršių, nes ir pati geriausia dezinfekcinė medžiaga nepaveiks po nešvarumais pasislėpusių patogeninių mikroorganizmų. Galima naudoti įvairias priemones, tačiau viena paprasčiausių, laiko patikrintų medžiagų yra kalkės. Jų tirpalu balinamos sienos, lubos ir kiti paviršiai. Nereikėtų pamiršti, kad rudenį į tvartus grįžusiems gyvuliams gali stigti šviesos, todėl patartina nuvalyti dulkes ir nešvarumus nuo langų bei kitų šviesos šaltinių. Taip pat reikėtų patikrinti gyvulių stovėjimo vietas, girdyklas, jų sandarumą, mėšlo šalinimo įrangą.

Atliekant tvarto remonto darbus, prie jame esančios pieno surinkimo patalpos gali būti įrengiamos praleidžiamojo tipo melžimo aikštelės. Jose montuojamos pieno linijos, kurios sujungiamos su tvarte esančiais pieno šaldytuvais. Greta melžimo aikštelių įrengiamos priešmilžio ir pomilžio aikštelės. Joms dažniausiai panaudojami diendaržiai. Pomilžio aikštelėse papildomai gyvuliams šerti gali būti pastatomi loviai.

Tolimos ganyklos

Ne kiekvienas ūkis turi galimybę ganyklas įrengti arti tvartų. Kai ganyklos toli nuo karvidžių, tenka karves melžti ten, kur jos ganomos. Tam naudojami stacionarūs arba kilnojamieji melžimo įrenginiai. Pirmieji, be jokios abejonės, yra patogesni melžėjoms, ypač lietingu oru. Melžimo aikštelės įrengiamos pakilesnėse, nuo vėjų apsaugotose vietose, jos būna dengtos ir betonuotos. Tokiuose melžimo centruose, be melžimo vietų, gali būti įrengiamos pagalbinės patalpos, pieno šaldytuvai, karvių sėklinimo staklės. Čia melžti galima į melžtuves arba į pieno liniją – taip pat kaip ir karvidėje. Tačiau tokiems ganykliniams melžimo centrams reikia beveik tiek pat įrenginių kaip ir tvarte, todėl tai brangu. Juos verta įsirengti nebent didelę melžiamų karvių bandą turintiems ūkiams ir tuo atveju, jei ganomi plotai sukoncentruoti vienoje vietoje, toli nuo ūkio tvartų.

Dažniau naudojama kilnojamoji melžimo įranga. Ji padeda sutaupyti daug resursų. Įrangą galima naudoti tiek nedidelei 20 karvių bandai, tiek didžiulei 300 galvijų bandai. Tai vienintelė išeitis, kai karvės ganosi tolimose ganyklose, nes, specialistų skaičiavimais, 1 kilometras karvės nueito kelio primilžį sumažina 1 litru.

Specialistai pataria naudoti vadinamuosius mobilius kompleksus, kuriuose sukomplektuota visa melžimo įranga, nes, norint išlaikyti aukštos kokybės pieną, svarbu neleisti jame aktyviai daugintis bakterijoms. Tai padaryti padeda melžimo sistemos švara ir galimybė pieną greitai ataušinimas.

Maži ūkiai

Kai kuriuose ūkiuose, turinčiuose nedaug melžiamų karvių, vis dar naudojami ant pavažų įrengti loviai, prie kurių rišamos karvės. Virš lovių sumontuojamas vakuumo vamzdynas, ir karvės melžiamos į melžtuves. Keičiant karvių ganymo vietą, į ją perkeliami ir minėti loviai Jei arti nėra elektros šaltinio, vakuumą sudaro traktoriaus variklis arba melžiama kilnojamaisiais melžtuvais, kurie patys sudaro vakuumą. Vis dėlto taip melžiant užtrunkama daug laiko, sunaudojama daug darbo sąnaudų, nes gyvulius reikia rišti prie ėdžių.

Patogiau karves melžti praleidžiamojo tipo melžimo aikštelėse. Jei ganyklos įrengtos sausesnėje vietoje, galima naudoti kilnojamąsias melžimo aikšteles. Jos yra lygiagretaus praleidžiamojo tipo, karvės staklėse fiksuojamos iš užpakalio nuleidžiant lanką. Išleidimo durelėse gali būti įrengti loviai kombinuotiesiems pašarams. Tokioje aikštelėje vienu metu gali būti melžiamos 4–8 karvės. Melžiama melžtuvais į melžtuves arba į pieno liniją. Esant elektros energijos šaltiniui, prie aikštelės atskiroje patalpoje statomas šaldytuvas, įrengiama linijos plovimo sistema, apšvietimas. Staklės ir melžimo vietos uždengiamos. Taip sudaromos geresnės melžėjų darbo sąlygos, esant žvarbesniam orui ar lyjant.

Higienos reikalavimai

Didžiausias karvių melžimo ganykloje trūkumas yra tai, kad sunku laikytis higienos reikalavimų. Pavyzdžiui, anksti pavasarį arba rudenį lietingu oru karvių tešmenys dažnai būna nešvarūs, todėl užtikrinti gerą pieno kokybę gana sudėtinga. Jei prie aikštelės nėra šaldytuvo, pamelžtas pienas turėtų būti tuoj pat vežamas į karvidėse esančius šaldytuvus. Jeigu vasarą pamelžtas pienas bidonuose laikomas iki melžimo pabaigos (2–2,5 val.), jis savaime atvėsta iki 27–29 C. Atvežtas į šaldytuvą toks pienas atvėsinamas tik per 7–9 val. nuo melžimo pradžios. Šiuo atveju nukenčia pieno kokybė, nes baigiasi vos apie 2 val. trunkanti pieno baktericidinė fazė, labai priklausanti nuo pieno temperatūros. Ši fazė pailgėja staiga atšaldžius pieną.

Rita Samalionienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantė