Per karščius naminiai paukščiai patiria didžiulį stresą: mažiau lesa, priauga mažiau svorio. Labiausiai dėl karčio kenčia sparnuočiai, laikomi uždaruose, neventiliuojamuose tvartuose. Pastebima, kad dėl oro trūkumo ir netinkamo pašaro jie gaišta. Labiausiai jautrūs oro trūkumui yra baltieji mėsiniai viščiukai – broileriai.

Užsuka paukštininkai

Anykščių rajone, Leliūnų kaime, kalakutų fermą prižiūrintis Vladislovas Tamošiūnas sakė, kad pastarosiomis dienomis į jo fermą užsuka vis daugiau paukščių augintojų, ypač jaunų, per karščius netekusių savo sparnuočių. Ūkininkas teigė, kad daug nuostolių patyrė tie augintojai, kurie paukščius laikė neventiliuojamuose tvartuose, metaliniuose vagonėliuose ir kitose sparnuočiams laikyti netinkamose vietose. „Šiais metais žmonės auginti pirko broilerius, kalakučiukus. Jų pardaviau per 5 tūkstančius. Dabar užsukusiems į ūkį galiu pasiūlyti tik kalakutus, sveriančius per 6 kg. Tiems, kurie per karščius prarado sparnuočių, kuriems nepavyko jų išauginti, kalakutus parduodu itin gera kaina. Jie po 2–2,5 mėn. jau bus tinkami vartoti“, – sakė vyras ir pridūrė, kad visiems savo klientams jis suteikia informacijos apie paukščių priežiūrą ir mitybą, iškilus klausimams patarimų duoda telefonu.

Iššūkis augintojams

Pasak V.Tamošiūno, šie neįprastai karšti metai – iššūkis paukščių augintojams. Norintieji sėkmingai išauginti paukščius turėjo prisitaikyti prie esamų sąlygų, o svarbiausia – palaikyti gerą sparnuočių sveikatą. Mokslininkai akcentavo, kad aukšta aplinkos temperatūra yra vienas iš pagrindinių veiksnių, keliančių stresą paukščiams. Dėl karšto (30–35 °C ir daugiau) aplinkos oro paukščiai ne tik mažiau sulesa, bet ir prasčiau įsisavina maisto medžiagas. Todėl jiems būtina keisti racioną ir lesaluose padidinti vitaminų kiekį. „Karštis paukščiams sukėlė didelį stresą. Todėl, siekdamas sumažinti jo poveikį, stipriau ventiliavau fermą bei keičiau mitybos racioną. Išvengti temperatūrinio streso padėjo papildomas vitaminų – antioksidantų derinių – naudojimas, gerti skirto vandens papildymas elektrolitais“, – patirtimi dalijosi ūkininkas.

V.Tamošiūnas

Dėmesinga sparnuočiams

Ukmergės rajone žąsis, antis, dedekles vištas ir viščiukus auginanti Alvydutė Jagminienė tvirtino girdėjusi, jog per karščius kai kuriuose ūkiuose gaišta paukščiai. „Manau, kad visa tai nulemti galėjo pašarai, paukščių laikymo sąlygos ir priežiūra. Juk per karščius turime būti labai dėmesingi savo augintiniams“, – sakė ūkininkė, prižiūrinti per du šimtus sparnuočių. A.Jagminienė teigė, kad jos ūkyje visi paukščiai vaikšto laisvai, viščiukai taip pat laikomi lauke. Pasak pašnekovės, šilti orai – labai tinkami vištiniams paukščiams, o žąsims svarbiausia – vanduo. Jos ūkyje yra sudarytos visos tinkamos sąlygos sparnuočiams. „Paukščiai turi galimybę per karščius pasislėpti pavėsyje. Jiems nuolat tiekiamas švarus vanduo, kokybiški pašarai. Pašarus gaminu pati iš ūkyje auginamų kviečių, kvietrugių, avižų, bulvių“, – sakė moteris. A.Jagminienė šiuo metu paukščių neparduoda. Jie klientams bus tiekiami prieš šventes.

Priežasčių – daug

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis sakė, kad esant karštiems orams paukščių gaišimo priežasčių gali būti labai daug. „Tai – karštas, sausas, taip pat drėgnas oras, neventiliuojama arba nepakankamai ventiliuojama paukščių laikymo patalpa ar vieta lauko aptvare, pavėsio, paunksmės nuo tiesioginių saulės spindulių nebuvimas, taip pat ir skersvėjai paukščių laikymo vietoje, troškulys, netinkamos kokybės vanduo, lesalai ir kt. veiksniai“, – rizikos faktorius naminiams paukščiams susirgti ir net nugaišti vardijo G.Blekaitis. Pasak VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjo, pagal nurodytus faktus, kad „per karščius gaišta naminiai paukščiai“, nėra galimybės nustatyti paukščių gaišimo priežasties. Gaišimo priežasčiai nustatyti reikalinga surinkti ir įvertinti ligos istoriją, sergančių paukščių klinikinius požymius, priežiūros, mitybos ypatumus, gaišenų skrodimo duomenis ir kt.

Karštis turi skirtingą poveikį

G.Blekaitis sakė, kad skirtingų rūšių (vištos, kalakutai, antys, žąsys ir kt.), skirtingo amžiaus (vienadieniai viščiukai, paukščiai iki 1–1,5 mėn. amžiaus, suaugę paukščiai), skirtingos paskirties (auginami dėl mėsos, kiaušinių) paukščių sveikatai ir jų gerovei karščiai turi skirtingą poveikį. „Mėsai auginami paukščiai dėl greitos jų organizmo medžiagų apykaitos, per trumpą laiką priaugančio svorio, kitų fiziologinių ypatumų žymiai sunkiau ištveria karščius palyginti su dėsliųjų veislių naminiais paukščiais, kurie lengviau prisitaiko prie karščio. Laikant naminius paukščius, visais atvejais jų laikymo vieta turi būti gerai ventiliuojama – prapučiama vėjo, tačiau jokiu būdu negali būti skersvėjo, nes paukščiams tai gali būti pražūtinga. Paukščiams reikalinga paunksmė, pavėsis, kurį gali suteikti medžiai, krūmai, pastogė ar specialiai tam įrengta stoginė.

Svarbu – vanduo

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas pabrėžė, kad vanduo turi būti paukščiams prieinamas ištisą parą, nes paukščių „darbo diena“ prasideda žymiai anksčiau nei jo laikytojo. Todėl pirmasis jų fiziologinis poreikis – naktinio troškulio numalšinimas. „Vandens kokybė yra itin svarbi. Vanduo turi būti švarus, dažnai keičiamas, nes paukščiai tiek su kojomis, tiek ant snapo prilipusiais pašaro likučiais užteršia vandenį, kuris, esant šiltiems orams, greitai pradeda rūgti, kinta jo kokybė. Tai gali būti paukščių virškinimo sistemos organų ligų priežastis“, – sakė G.Blekaitis. Jis rekomendavo laikytojams vandenį paukščiams keisti dažnai, naudoti geriamąjį (ne iš kūdrų, kitų natūralių vandens telkinių, neužsistovėjusį) vandenį. Nepatariama paukščiams duoti labai šalto ir per šilto vandens, nes šiltas vanduo ne taip efektyviai numalšina troškulį.

Pašarai ir jų kokybė

Esminiai faktoriai paukščių fiziologiniams poreikiams tenkinti – pašaras, jo kokybė, kiekis, mitybinė vertė. G.Blekaitis teigė, kad taip pat pašaras – vienas iš esminių paukščių susirgimų, ligų rizikos veiksnių. Todėl VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas rekomendavo paukščių laikytojams sparnuočius lesinti sausais, pašarų gamintojų pagamintais pašarais, skirtais konkrečios paukščių rūšies, paskirties, amžiaus grupės paukščiams. „Jeigu laikytojai paukščius lesina drėgnais pašarais (pvz., plikintais grūdų miltais), reikia paruošti tik tokį pašaro kiekį, kokį paukščiai iškart sulestų. Labai svarbu, kad jis neužsiliktų lesyklose, kad negestų, nerūgtų. Prieš duodant tokį pašarą būtina išplauti ir išdžiovinti lesyklas“, – aiškino G.Blekaitis bei pridūrė atkreipti dėmesį į pašarų gamintojus, kurie į rinką teikia specialiai paruoštus pašarus ir juos naudoti tik tiems paukščiams, kuriems rekomenduoja pašaro gamintojas.

Kitos rekomendacijos

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas akcentavo, kad paukščių fiziologiniams poreikiams tenkinti paukščių laikytojai turėti pasirūpinti, kad paukščiai turėtų prieigą pasikapstyti „smėlio voniose“, kad jiems užtektų erdvės išskleidus sparnus pabėgioti, užšokti ant laktų ir išreikšti kitus fiziologinius etologinius poreikius. „Pirmieji paukščių perkaitimo požymiai – dažnas kvėpavimas, nuolat pražiotas snapas, apatija, išskleisti sparnai, tupėjimas išskleistais sparnais. Pastebėję šiuos požymius paukščių augintojai turėtų nedelsiant suteikti pavėsį ir vėdinti bei vėsinti aplinką, duoti atsigerti vandens, apipurkšti vandeniu. Jeigu paukščiai tupi ant kraiko – perkelti juos ant vėsaus paviršiaus, nes kraikas skleidžia šilumą, imtis kitų priemonių, atsižvelgiant į paukščio būseną“, – patarė G.Blekaitis.