Dvi savaites trunkanti Rusijos karinė invazija į Ukrainą sujaukė pasaulio geopolitinį ir ekonominį žemėlapį. Lietuvos verslo, taip pat ir žemės ūkio sektoriaus prioritetas dabar – pagalba Ukrainos žmonėms, tačiau jau dabar galima matyti ženklus, kaip gali keistis rinka.

Rekordinės aukštumos grūdų rinkoje

„Grūdų kainos šiandien yra viena iš svarbiausių temų, kuri yra labai jautri, – sako Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas. – Noriu priminti, kad tai antroji kainų kilimo banga. Pirmoji buvo praėjusių metų rudenį ir tai buvo pandemijos pasekmė, kuomet buvo sutrikusios logistikos grandinės. Kainos jau tada visoms grūdinėms kultūroms kilo nuo 30 iki 50 proc. ir tokiu būdu buvo pasiektos rekordinės aukštumos. Pirmoji banga jau vasario mėnesį baigė atslūgti ir buvo ženklų, kad kainos jau turėjo gerokai kristi ir stabilizuotis. Tačiau dabar turime antrąją grūdų kainų kilimo bangą, kuri susiformavo dėl karo Ukrainoje.“

Ir Ukraina, ir Rusija yra svarbūs žaidėjai grūdų rinkoje. Ir abi šalys savo turėtą „svorį“ galį gerokai „numesti“, tiesa, dėl skirtingų priežasčių. 

„Rusijai jau pradeda įsigalioti sankcijos. Aišku, grūdai ir maistas nėra sankcionuojama prekė ir žaliavų judėjimą sunku „uždaryti“. Tačiau logistika dėl sankcijų neišvengiamai pakriks, o tai kels žaliavos kainą, net jei Rusija ras pirkėjus, kurie galės su ja atsiskaityti net ir galiojant sankcijoms, kurios susijusios  su bankiniais atsiskaitymais, pavedimais ir t.t. Visai kita situacija yra su Ukraina. Logistika apsunkinta karo padėties. Ji praktiškai sustabdyta, nes negalima ir dėl techninių dalykų – uostai neveikia, geležinkeliai išardyti ir pan. Artėja sėja, neaišku, kaip keisis situacija. Yra daug nežinomųjų, kurie darys įtaką kainoms, – sako K.Šimas. – Kalbant apie eksportą – 20 proc. pasaulio kukurūzų rinkos sudaro kukurūzai, užauginti Rusijoje ir Ukrainoje. Apie 30 proc. – kviečiai. Konkrečiau – tai 33–34 mln. tonų kukurūzų eksportas iš Ukrainos, apie 35 mln. tonų kviečių eksportas iš Rusijos. Apie 90 mln. tonų visų produktų – kartu iš abiejų šalių. Ukrainai bus gerokai sunkiau, nes ji eksportuoja ir miežius – 6 mln. tonų. Europai Ukrainos, kaip grūdinių kultūrų eksportuotojos netektis, darys tiesioginę įtaką, nes apie pusė kiekio kukurūzų buvo eksportuojama į Europą. Ukrainoje užauginti miežiai ir kita pusė kukurūzų buvo eksportuojami į Kiniją, tad tai veiks ir Kinijos rinką.“

Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidento, situacija Ukrainoje keičia pasaulio kainas. Kainų svyravimai – milžiniški. Kiekvieną dieną kainos svyruoja nuo 5 iki 15 proc. K.Šimas pastebi, kad istorijoje niekada nėra buvę tokių kilimų – ir tai labai sunku suvaldyti, nes nežinoma ir sunkiai prognozuojama, kaip klostysis situacija.

„Kas matyti jau dabar? Senesnio derliaus kainos kyla, naujo – šiek tiek stabilizavosi. Tačiau turime turėti omenyje, kad rinka reaguoja į kiekvieną naują informaciją. Paprastas pavyzdys: kai praėjusią savaitę Bulgarija ir Rumunija kreipėsi į ES uždaryti eksportą, ši žinia iš karto paveikė kainas, eksportuotojai išsigando ir kainos ėmė kristi, o JAV – kilti. Todėl nereiškia, kad kainos vien tik kils. Kainų svyravimą lems daugybė faktorių, tarp kurių ir atskirų valstybių ar ES sprendimai, – sako K.Šimas. – Prieš karą Ukrainoje biržose grūdai kainavo apie 260 eurų ir ši kaina jau buvo šiek tiek pakritusi. Prasidėjus karui, kainos staigiai pašoko ir praėjusį ketvirtadienį jau siekė 370 eurų.

Pasak K.Šimo, Lietuvos grūdų sektorius nėra susijęs su Rusija, o prekybą su Ukraina apibūdina kaip simbolišką. „Iš Ukrainos importuodavome keliasdešimt tūkstančių tonų kukurūzų bei įvairių išspaudų: saulėgrąžų, rapsų, kurie buvo naudojami pašarams. Kartais, esant poreikiui, būdavo importuojami nedideli rugių kiekiai. Grūdų produktų eksportas į Ukrainą taip pat nebuvo labai žymus ir sudarė keliolika milijonų eurų per metus“, – su skaičiais supažindina K.Šimas.

Kol kas Lietuva turi grūdų atsargų ir perteklinį derlių, todėl nerimauti nėra dėl ko, pažymi pašnekovas. Tačiau kalbėti apie naują derlių dar sudėtinga, nes čia veiks keli aspektai – trąšų trūkumas ir nenuspėjama gamta.

„Ar jis užaugs ir koks užaugs, matysime. Lygiai taip pat sunku prognozuoti kainas, tačiau turime galvoti apie tai, kad dabar, kol vyksta karas, kainos tarsi užprogramuotos kilti, dar pridėkime žaliąjį kursą ir brangstančią energiją. Ar galime kažką padaryti? Verslas ieškos sprendimų, bet šiuo metu bus labai reikalingi ir politikų sprendimai, kad jie nepaverstų maisto prabangos preke“, – pažymi Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas.

Neramus pavasaris Nemakščiuose

Nemakščiuose (Raseinių r.) kartu su partneriais tūkstantyje hektarų javus auginantis Alfredas Bardauskas neslepia – per beveik trisdešimt metų trunkančią ūkininko karjerą tokio neramaus pavasario dar neturėjo. Jam per šiuos dešimtmečius teko įveikti nemažai gamtos ir ekonomikos sukeltų problemų, tačiau karas Ukrainoje – visai kas kita. „Savijauta prasta“, – atsidūsta ūkininkas. Ir nors kalbama, kad kviečių augintojams tai gali būti galimybė papildyti Europos Sąjungos (ES) šalių aruodus už aukštą kainą, A.Bardauskas į tai reaguoja skeptiškai.

„Jau pernai buvo aišku, kad trąšų naudosim mažiau dėl kainų ir žaliosios politikos. Dabar dar karas prasidėjo. Nerimo yra daug, net nebandau prognozuoti. Dirbsim, kiek galėsim: neturėsim trąšų – netręšim, neturėsime chemijos – nepurkšime. Ir ką čia gali pakeisti? Derlingumas ir taip jau mažesnis suprogramuotas“, – sako A.Bardauskas, mintyse būsimo derliaus vidurkį sumažinęs tona iš hektaro.

Pasak jo, kviečių supirkimo kainą sunku nuspėti. „Šiandien kviečių kaina 300 eurų už toną, o po kelių savaičių ukrainiečiai tuos sudaužys, ir kainos gali nukristi. Tiesiog turime viltį, kad karas pasibaigs ir kainos stabilizuosis“, – svarstė „Valstiečių laikraščio“ pašnekovas.

Lyginant su praėjusių metų pavasariu, kuras pabrango du kartus, o trąšos – kiek daugiau nei tris kartus. „O grūdų kaina, galima sakyti, ir dvigubai neaugo“, – pastebi A.Bardauskas. Jam nerimą kelia ne tik reali mažesnio derliaus galimybė, bet ir kokybė: „Jei sočiai netręši, ji gali būti ne tokia, kokios norėtume.“

Grūdai augins dešros kainą

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius pastebi, kad Ukrainoje vykstančio karo tiesioginis poveikis šalies mėsos perdirbimo pramonei yra minimalus.  „Bet gali įtaką gali daryti globalūs poveikiai. Ukraina ir Rusija yra dideli grūdų gamintojai, ir aišku, kad dėl karo derliai bus žymiai mažesni, tai mažins pasiūlą ir kels grūdų kainą“, – sako E.Mackevičius.

Grūdai yra pašarų pagrindas, tad brangstant jiems, brangs ir mėsos žaliava, vadinasi, ir mėsos produktai –  potencialią brangimo schemą braižo E.Mackevičius. Kiek gali pabrangti mėsos produktai? „Sunku pasakyti, kiek, bet įvertinus ir energetiką, labai tikėtina, kad trečdaliu. Visa tai pradžioje bus pramonės problema, paskui persiduos ir vartotojams“, – prognozuoja Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.

Kalčiausias žmogus sėdi bunkeryje

Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus neslapukauja – 2022-ieji yra iššūkių metai. Tačiau jis džiaugiasi Lietuvos verslo sąmoningumu. „Kai Kinija užsidarė, galvojome, kad jau blogai, sunku. O dabar bus šimteriopai sunkiau. Bet svarbu, kad dabar verslai supratingai žiūri: ne pelnai pirmoj vietoj – pirmoj vietoj visai kiti prioritetai“, – sako A.Venckus.

Pasak jo, kai užsidarė Kinijos rinka, verslas, pasižymintis pragmatišku požiūriu, manė, kad Vyriausybė turi žengti kitokius žingsnius – tada žiniasklaidoje netrūko šurmulio. „Dabar gi visi supranta, kad nėra ko kaltinti. Yra vienintelis žmogus, kurį galima kaltinti, ir jis sėdi kažkur bunkeryje, – sako A.Venckus. – Smagu, kad lietuviai sugeba susivienyti, kai yra didelė išorinė grėsmė. Nuo eilinio gyventojo iki verslininko supranta, kad ukrainiečiai kovoja už laisvę, aukštesnio ir kilnesnio tikslo negali būti.“ Pašnekovas pasidžiaugė, kad Lietuvos įmonės kovojančiai Ukrainai aktyviai teikia humanitarinę pagalbą.

Rusijos agresyvus įsiveržimas į Ukrainą, jau pareikalavęs tūkstančių gyvybių, kardinaliai perbraižys ir Lietuvos prekybinius ryšius su Ukraina, Baltarusija ir Rusija. „Ryšiai nutrūks su visoms – su Ukraina laikinai, kol vyksta karas, kol prasidės atstatymas. Su Rusija ir Baltarusija, manau, kad labai ilgam. Labai labai ilgam, – įžvalga mintimis dalijasi A.Venckus. – Nebebus tų verslo ryšių – visi, kurie gali, užbaiginėja juos.“

Kukurūzų klausimas

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus eksporto, ir importo rodikliai tik kilo į viršų. Tiesa, žymiai daugiau buvo perkama nei parduodama – praėjusiais metais į Ukrainą buvo importuota produkcijos už 65,5 mln. euro (lietuviškos kilmės produkcija sudarė 44,5 proc.) o įsivežta – už 144,6 mln. euro.

Bene didžiausią galvos skausmą kelia karo sutrikdyta prekybinė grandinė su Ukraina apsirūpinant kukurūzais. Šios pašarams naudojamos kultūros į Lietuvą buvo įvežama už 6 mln. eurų, o ES poreikiams Ukrainoje išauginti kukurūzai sudarydavo 57 proc. viso kukurūzų „pyrago“. Ukraina taip pat gana reikšminga žaidėja ES rinkoje kalbant apie rapsų sėklas bei saulėgrąžas.

„Reikia žiūrėti, kaip galima išsaugoti maisto ir žaliavų tiekimo grandines. Jei nebus kviečių derliaus Ukrainoje, dalį turėsime kompensuoti. Lietuvos grūdų eksportuotojams gerai – kainos kils. Klausimas – ar turės kuo tręšti, nes daug trąšų buvo įvežama iš tų šalių. Turės rasti tiekėjų kitose šalyse“, – svarsto A.Venckus.

Maisto kainos kils

Valdininko prognozė, kalbant apie maisto kainas, vienareikšmiška – jos kils. „Neaišku, kiek kils – tai lemia pasaulinė rinka. Galime konstatuoti, kad pakils ir energetikos kaina. Kaštai didės stipriai – ir žaliavų, ir gamybos“, – prognozuoja A.Venckus, pažymėdamas, kad pabrangsiantis maistas yra mažiausia kaina, kurią galime sumokėti už savo laisvę.

Žvelgiant į statistikos skaičius, praėjusiais metais žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Rusiją sudarė 512 mln. eurų ir eksporto struktūroje pagal šalis Rusija buvo 3 vietoje iš 158 eksporto partnerių. Tačiau tik 14,7 proc. į Rusiją 2021 metais eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų buvo lietuviškos kilmės – kiek daugiau nei 85 proc. produkcijos sudarė reeksportas.

Į Baltarusiją pernai žemės ūkio ir maisto produktų eksportuota už 118 mln. eurų (27,2 proc. mažiau nei 2020 m.) ir eksporto struktūroje pagal šalis Baltarusija buvo 15 vietoje iš 158 eksporto partnerių. Tik 11,6 proc. į Baltarusiją 2021 metais eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų buvo lietuviškos kilmės.