Lietuvos pluoštinių kanapių augintojai nuo kitų metų galės sėti daugiau šių augalų veislių, auginti jas kaip tarpinius pasėlius, lengviau tiekti jų gaminius rinkai. Taip pat apsispręsta galiausiai didinti leistiną tetrahidrokanabinolio (THC) kiekį pluoštinėse kanapėse. Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje bus leidžiama auginti pluoštinių kanapių veisles, kuriose THC kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,3 proc. Šiuo metu ši riba siekia 0,2 proc. Nors pluoštinių kanapių augintojai patenkinti pakeitimais, jie tikėjosi ryžtingesnių žingsnių ir bent kol kas didelio proveržio sektoriuje nesitiki.
Grįžtame į senas vėžes
Kaip skelbia Žėmės ūkio ministerija (ŽŪM), nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje bus leidžiama auginti pluoštinių kanapių veisles, kuriose THC kiekis sudaro ne 0,2 proc., kaip buvo iki šiol, bet 0,3 proc. Be to, nebebus reikalaujama, kad, tiekiant rinkai iš pluoštinių kanapių pluošto pagamintus gaminius, būtų pateikiamas laboratorinių tyrimų protokolas su tyrimų rezultatų vertinimo išvada dėl THC kiekio tokiuose gaminiuose.
Leidžiama pluoštines kanapes auginti kaip tarpinius pasėlius iki augalų vegetacijos pabaigos.
Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo
inovatorių asociacijos (KAPVIA) vadovas Rimantas Čiūtas pasidžiaugė, kad ŽŪM po ilgų įtikinėjimų galiausiai atsižvelgė į augintojų
siūlymus ir pluoštines kanapes leido auginti kaip tarpinius pasėlius. Su
džiaugsmu priimtas sprendimas didinti ir THC kiekį augaluose, kuris laikomas
saugiu.
R.Čiūto įsitikinimu, sumažinus THC kiekį augaluose, lygiagrečiai mažėja augalo naudingumas, nes krinta ir kitų naudingųjų medžiagų koncentracija. Dėl to Europos Sąjunga (ES) grįžta prie seniau turėto pasaulinio standarto, kuriuo anksčiau vadovavosi, bet paskui reikalavimus sugriežtino. „Galiausiai pastebėta, kad nueita neteisingu keliu. Mes praradome konkurencingumą pasaulinėje arenoje. Skaičiuojama, kad pluoštinėse kanapėse yra apie 600 skirtingų ir biologiškai vertingų sausųjų medžiagų. Jeigu sumažiname THC, lygiagrečiai sumažėja ir kitų medžiagų koncentracija“, – pabrėžia kanapių augintojus ir perdirbėjus vienijančios asociacijos vadovas.
Galima spręsti nacionaliniu lygiu
Tiesa, net ir ES lygiu padidinus leidžiamą THC kiekį augaluose, mes nepriartėjame prie kai kurių ES šalių kaip, pavyzdžiui, Čekijos ar Italijos. Paprastai sakant, ES remia tik tuos augintojus, kurių auginamose kanapėse THC kiekis neviršys 0,3 proc., tačiau ES narės yra laisvos jos koncentraciją kilstelėti savarankiškai. Tačiau su vienu „bet“. Nacionaliniu lygiu nusprendus leisti auginti kanapes su didesniu THC kiekiu, augintojai į skiriamas tiesiogines išmokas nebepretenduoja. Pasak R.Čiūto, Čekija nusprendė THC kiekį pakelti iki 1 proc. Šveicarija jau seniai taip pat turi 1 proc. THC augaluose, Italijos normatyvas – 0,6 proc. THC. „Lietuva taip pat yra laisva savo normatyvą padidinti iki 1 proc. THC, tačiau mes to net nesiryžome prašyti, nes mūsų, lietuvių, baimės akys labai didelės. Kiek žinau, mūsų kaimynės planuoja teikti tokius siūlymus vyriausybėms“, – tikina R.Čiūtas.
Jo pastebėjimu, šalys, kurios pačios nusprendė auginti augalus, turinčius daugiau veikliųjų medžiagų, įgyja didelį konkurencinį pranašumą. Pirmiausia dėl to, kad mažesniuose plotuose jie užaugina daugiau produkcijos. Auginant atitinkamas kanapių veisles, pasitelkus agrotechniką galima daug efektyviau ūkininkauti. Iš to paties ploto galima gauti dvigubai didesnį kiekį, nereikia plėsti laukų. „Štai CBD (kanabidiolo) mūsų auginamuose augaluose koncentracija siekia 4 proc., o Pietų šalyse siūloma žaliava, kurioje net 11 proc. Tai naujas konkurencinis raundas“, – akcentuoja KAPVIA vadovas.
Mokslinių tyrimų nereikia
Pakeitimai, kuriuose pasiūlė ES, R.Čiūto
manymu yra ideali proga grįžti prie mūsų kanapių augintojams skirto įstatymo
projekto tobulinimo. Kanapių augintojai taip pat siūlė išplėsti ir mokslinius
tyrimus, tačiau mokslininkams ir toliau palikta daug apribojimų. Štai
pavyzdžiui, THC normatyvą augaluose padidinus 1,5 karto, kanapių veislių
pasiūla padidės dešimteriopai, t. y. augintojai galės rinktis iš maždaug 700
veislių. Tačiau ne visos sertifikuotos veislės gali būti tinkamos Lietuvai.
Kurios naujos veislės labiausiai pasiteisintų mūsų laukuose, galėtų padėti
išsiaiškinti tik moksliniai tyrimai. Tačiau ir toliau agropolitikos vairininkai
principingai laikosi nuomonės, kad eksperimentiniai mokslo tyrimai reikalingi
tik naujai išvestoms veislėms.
R.Čiūtas: „Kanapės yra puikios dirvožemio mediatorės. Jos „sugauna“ sunkiųjų metalų jonus, kurių atsiranda ilgai naudojant pesticidus, trąšas. Pluoštinės kanapės tinka ir norint atgaivinti biologinį dirvos aktyvumą, todėl labai svarbu jas įvesti į sėjomainos programas.“
„Mes iki šiol bandome įrodyti, kad reikia tyrinėti visų ūkinių veislių ekonominį naudingumą, o mums leidžiama tirti tik naujai išvestų veislių kokybę. Nei ŽŪM, nei Vyriausybė neatsižvelgė į mūsų siūlymą įteisinti kanapių sodinukų verslą. Kanapių sodinukai yra nauja ūkinė sritis, itin sparčiai besiplečianti Vakarų šalyse. Tokiu keliu galima išauginti itin produktyvius augalus, ir juos galėtume auginti masiškai“, – dėl atmestų siūlymų apgailestauja R.Čiūtas. Tačiau kol kas mūsų valdininkams kanapių sodininkų verslas kelia šiurpią, todėl žalios šviesos jiems uždegti neskubama. Labiausiai nerimaujama dėl to, kad pradinėse augimo stadijose pluoštinių kanapių sodinukai yra labai lepūs, todėl neištvertų lietuviško pavasario lauke. Vienintelė išeitis – juos auginti šiltnamyje. Būtent to bent kol kas nenori mūsų valdžia, baimindamasi, kad šiltnamiuose bus imta didesniu mastu auginti marihuaną.
Daugiau galimybių nei grėsmių
Tačiau KAPVIA vadovas kanapių sodinukų versle įžvelgia daugiau galimybių nei grėsmių. Priešingai nei marihuaną, pluoštinių kanapių sodinukus vėlesniuose auginimo tarpsniuose galima auginti lauke. Pašnekovo nuomone, kanapes būtų galima auginti mažiau derlinguose dirvožemiuose. Jau nuo seno skurdesnėse žemėse buvo plėtojami vaistažolių ūkiai. Prastesnėse dirvose vaistiniai augalai buvo skurdesni, tačiau jose buvo gausu veikliųjų medžiagų. R.Čiūtas neabejoja, kad tas pats scenarijus tinka ir kanapėms. Iš produktyvių sodinukų ne tik užaugtų vertingi augalai, bet atsinaujintų ir dirvos struktūra. „Į tai galima pažvelgti ir iš klimato kaitos švelninimo pozicijos. Jau seniai kalbame apie dirvos kokybės prastėjimą“, – svarsto jis.
Grūdininkų sudominti nepavyksta
Kol kas kanapių plotai šalyje auga labai nežymiai ir laikosi ties 10 tūkst. ha riba. Tačiau verta paminėti tai, kad Lietuvoje auga kokybiškos kanapės ir pagal užauginamą jų kiekį esame antroje vietoje Europoje. Europoje pirmauja Prancūzija, o mes esame po jų.
Kanapių plantacijų plėtrai koją kiša ir gana stiprūs įsitikinimai tarp grūdų augintojų, esą kanapės smarkiai nualina dirvožemį. KAPVIA vadovas pataria nesivadovauti nepatikrinta informacija ir pirmiausia išsiaiškinti, kaip ir kokias veisles auginti yra tikslinga. Jis patikina, kad kanapės yra puikios dirvožemio mediatorės. Jos „sugauna“ sunkiųjų metalų jonus, kurių atsiranda ilgai naudojant pesticidus, trąšas. Pluoštinės kanapės tinka ir norint atgaivinti biologinį dirvos aktyvumą, todėl labai svarbu jas įvesti į sėjomainos programas. „Mus stebina gana atsainus grūdininkų dėmesys kanapėms“, – gūžteli pečiais R.Čiūtas.
Nesipainioti terminuose
Be kita ko, R.Čiūto nuomone, ES dažnai painiojamasi su kanapių terminais, daug kas iki šiol nesusigaudo, kuo pluoštinė kanapė skiriasi nuo marihuanos. Štai Jungtinėse Valstijose tai aiškiai atskirta – marihuana yra narkotinis augalas, kurio THC kiekis prasideda nuo 5 proc. „Nors atrodo smulkmena, bet terminus apsibrėžti labai svarbu. Mes iki šiol žaidžiame sąvoka „pluoštinė kanapė“, nors šiuos augalus turėtume vadinti kanapėmis, o augalus, turinčius narkotinį poveikį, – marihuana. Reikia suprasti, kad gaminti narkotines medžiagas iš pluoštinių kanapių neapsimoka, augintojams svarbios visai kitos medžiagos, kurios naudojamos kosmetikos, maisto, gėrimų ir farmacijos pramonėse“, – tikina R.Čiūtas.
Prašo aiškumo dėl perdirbimo
Kaip naujoji pluoštinių kanapių augimo tvarka patinka jų augintojams, VL pasiteiravo ir 8 sezonus pluoštines kanapes auginantį ūkininką. Molėtų rajone ekologinį ūkį įregistravęs Andrius Šironas sako, kad pakeitimai daugiausia įtakos turės stambesniems augintojams, auginantiems tarpinius pasėlius. Jo nuomone, dabar priimti pakeitimai nėra esminiai. „Mums svarbiau teisės aktai, reglamentai dėl perdirbimo, tiekimo rinkai, tarptautinių santykių (eksporto ir importo). Visa tai atsiremia į prekybą, todėl ši vieta turi būti labai sklandi. Kol kas čia yra daug neaiškumo. Bent jau kol kas iš Europos Komisijos gerų žinių neturime, ji vis dar „mėtosi“. Kai kurios produkcijos sritys bus dar labiau apribotos. Laime, bent mes susitvarkėme savo teisinį reguliavimą. Iki šių metų pavasario net kanapių arbata nebuvo teisiškai legali. Gaila, kad tai nebuvo sutvarkyta dar 2014 metais. Ūkiui auginti kanapes vien dėl žaliavos pardavimo sunku. Tokių produktų kaip arbata pardavimai leido pakelti pajamas, dirbti rentabiliau“, – daugiau aiškumo dėl prekybos kanapių gaminiais prašo ūkininkas. Kol kas jis vartotojų stalui iš pluoštinių kanapių spaudžia aliejų, augina sėklas, džiovina arbatą. Ateityje asortimentą norėtų išplėsti ir pasiūlyti dar daugiau produkcijos.
Jis pats augina apie 10 ha pluoštinių kanapių ir kol kas ploto didinti nesiruošia. Jis džiaugiasi tuo, kad renkantis veisles bus daugiau įvairovės. Tiesa, jaunojo ūkininko teigimu, į Lietuvą atvyksta naujos kanapių veislės iš Kanados, Jungtinių Valstijų, užtrunka jų registracija, todėl kitais metais planuoja sėti patikrintas ir išbandytas veisles. „Mėgstame eksperimentuoti, todėl mažesnį plotą bandysime užsėti nauja veisle. Matysime, kokių naujienų turėsime pavasarį“, – naujame sezone rinktis ir visiškai naują veislę dėl eksperimento ruošiasi A.Šironas.