Prieš keletą metų „ant bangos“ buvęs susidomėjimas pluoštinėmis kanapėmis jau slūgsta, nes jų augintojai nusivylė tiek galimybėmis realizuoti išaugintą produkciją, tiek gamtos diktuojamomis pluoštinių kanapių auginimo sąlygomis. Tačiau likusieji prie šios kultūros auginimo bei perdirbimo vis dar tikisi sulaukti geresnių laikų. Kol kas šiais metais deklaruoti pluoštinių kanapių plotai sudaro tik 2 501 ha, o jas augino 95 ūkininkai. Pernai 163 augintojų plotai siekė 5 334 ha.

Per ilgai tabu

Aštuonerius metus ištikimai pluoštines kanapes auginantis Panevėžio rajono ekologinio ūkio savininkas Julius Martinonis „Valstiečių laikraščiui“ sakė iš pradžių galvojęs, kad šiemetis kanapių derlius būsiąs prastesnis, nes gamtos sąlygos nebuvo idealios, bet tiek daug jo nenuvylė. Ūkininkas kanapes augina aliejui ir lukštenimui. Kanapių sėklas jis parduoda kaip žaliavą, pats perdirbimu neužsiima. Auginti pluoštines kanapes, anot jo, apsimoka, tai – dėkinga kultūra ūkiui. Galėtų ir daugiau ūkininkų jas auginti, bet Lietuvoje dar nėra lankstesnio požiūrio – kanapės ir aguonos vis dar vertinamos kaip narkotinių medžiagų turintys augalai.

Anot J.Martinonio, jam neteko gilintis į kanapių šaknų panaudojimo galimybes, bet visą virš žemės augančią kanapių dalį panaudoti galima – ne tik iš sėklų spausti aliejų, bet ir iš kanapių stiebų pluošto pagaminti labai daug įvairių daiktų, pavyzdžiui, virvių, špagato. Deja, kol kas mūsų šalyje niekas kanapių puošto neperdirba. Lietuvoje yra pastatytas kanapių pluošto perdirbimo fabrikas, bet jis neveikia, o kito perdirbėjo arti nėra.

„Kanapes mes daug kur galėtume panaudoti, bet beveik nieko nedarome, vėluojama priimti reikalingus teisės aktus. Tarsi baiminamasi, kad nebūtų auginamos narkotinių medžiagų turinčios kanapės, nes į šį augalą žiūrima labai siaurai. Dėl tokio pat požiūrio ūkiuose nebeauginame ir aguonų – perkame iš kitur, mokame didžiulius pinigus. O juk tiek kanapių, tiek aguonų galėtume užauginti patys“, – kalbėjo J.Martinonis iš Panevėžio rajono.

Pakenkė ir piktžolės

Devintus metus be pertraukos kanapes auginantis Molėtų rajono ūkininkas Andrius Šironas, kurio ūkyje kanapių laukuose rengiamos edukacijos, šiemečiu kanapių derliumi taip pat negali itin pasidžiaugti. Pasak ūkininko, šiemet kanapių auginimą gan stipriai paveikė sausra, tad derlius gerokai mažesnis nei laukta.

Šironų ūkyje pagrindiniai kanapių produktai yra kanapių sėklų aliejus, arbata ir branduoliai – jau išlukštentos kanapių sėklos, skirtos maistui. Šių produktų populiarumas nuolat auga, vis dažniau jų atsiranda šeimininkių virtuvėse. Tačiau kanapių produktai mityboje dar nėra tokie reikalingi, kaip kasdienės paklausos maisto prekės – tai ne sviestas, kiaušiniai, miltai ar duona.

Šiame ūkyje pirmasis kanapių laukas ir pirmasis jų derlius atsirado 2015 metais. Kanapėms Andrius skyrė nedidelius plotus – dėl ūkio ir dirvožemio specifikos daugiau išsiplėsti negalėjo. Pastaraisiais metais kanapių plotai siekė iki 10 ha. „Mielai augintume daugiau, jeigu turėtume tam galimybių“, – sakė ištikimas kanapių augintojas.

A.Šironas minėjo, kad iš to paties lauko, kuriame augina kanapių sėklas, prieš tai susirenka arbatai lapus. Labiau ir orientuojasi į žaliavą arbatoms, o ne į sėklas, todėl lapų skynimas labai sumažina sėklų derlių. Ūkininko pastebėjimu, šiemet kanapių laukuose buvo balandų metai. Su daugeliu ūkininkų jam teko kalbėtis, tai ir jie skundėsi, kad kanapes užkariavo piktžolės – balandos.

„Balandų gal užaugo daugiau negu kanapių. Nuo pat pasėjimo du mėnesius – iki pat liepos – nelijo. Balanda yra laukinis augalas, kanapė – sukultūrinta, tad jai sunkiau. Kanapes sėjome gegužės viduryje, ir po to daugiau nelijo. Arbatoms žaliavą nuėmėme rugpjūtį, o sėklas – rugsėjo viduryje“, – pasakojo kanapių augintojas, neneigęs, kad derlingumas, palyginus su ankstesniais metais, buvo gan prastas.

Pats iš kanapių sėklų spaudžiantis aliejų ir pats iš lapų ruošiantis arbatas ūkininkas jau pradeda pamažu mąstyti ir apie platesnį asortimentą, tačiau suvokia, kad tik iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai paprasta. Iš tiesų tam reikalingos labai sudėtingos, gerokai brangesnės technologijos. Pasak A.Širono, jau būtų gerokai didesnės ir investicijos, ir kur kas sudėtingesni procesai kitiems kanapių produktams išgauti.

„Galimybės iš kanapių didžiulės, bet jos turi savo kainą. Išsivalome sėklas, aliejų išsispaudžiame, arbatoms lapus (žiedus) suskiname, džioviname, fasuojame, o branduolius ruošiame ne patys – užsakome paslaugą pas kolegas“, – vardijo ūkininkas.

Gelbės situaciją

Aiškindamas šios kultūros auginimo plotų mažėjimo priežastis, Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovacijų asociacijos (KAPVIA) vadovas Rimantas Čiūtas sakė, kad tą lėmė savaime aiškus dalykas – įtakos turėjo nedidelė išaugintos kanapių produkcijos paklausa. Ažiotažas, susijęs su kanapių žiedų pramone, faktiškai nunyko, nes yra labai didelė tarptautinė konkurencija ir žaliavų per daug nereikia. Nors teisę perdirbti žiedus turi trys Lietuvos įmonės Kaune, Vilniuje bei Panevėžyje, žaliavos stokos jos nejaučia. „Žaliavos eksportas irgi yra sunykęs“, – aiškino R.Čiūtas.

.

KAPVIA vadovo teigimu, tarptautinių rinkų tendencijos Lietuvos dar nepasiekė, nors jose jaučiamas itin spartus kanapių sėklų, kaip maisto produktų, populiarėjimas. Kanapių aliejus dėl jame esančių baltymų yra pripažįstamas kaip labai aukštos kokybės ir užsienyje noriai įtraukiamas į žmonių mitybos racioną net ir viešajame maitinime. „Lietuvoje, deja, šiek tiek atsiliekama, todėl ir kanapių auginimo plotai ryškiai sumažėję“, – sakė R.Čiūtas.

Pasak jo, KAPVIA teiks siūlymus tiek Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, tiek Seimui, jog reikėtų dar šiek tiek tobulinti teisinę bazę ir įstatymų įgyvendinimo tvarką, kad būtų mažiau administracinių perteklinių reikalavimų, ir augintojams bei perdirbėjams Lietuvoje atsivertų naujų verslo galimybių.

Planai ateičiai

Pasak R.Čiūto, KAPVIA, pasitelkusi ŽŪM, norėtų įspėti, kad ateityje nusimato labai didelis kanapių žaliavos – tiek kanapių sėklų, tiek biomasės – poreikis. Iš jos galima gaminti statybines medžiagas ir net biokompozitus. Spalio pabaigoje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje gamintojai iš Lietuvos pristatys protezus, pagamintus iš kanapių. Šie protezai skirti neįgaliesiems, netekusiems galūnių. Gamintojai tikisi, kad šiuolaikiški itin lengvi protezai iš kanapių galėtų palengvinti dalią tų, kurie nukentėjo nuo karo.

KAPVIA vadovas pastebi, kad Lietuvoje trūksta konsultantų, kurie pagelbėtų ūkininkams išmokti auginti kanapes. Todėl žinių spragoms užpildyti siūlo sukurti elektroninį darbų vadovą. Jame kartu su tarptautinių specialistų pagalba būtų labai aiškiai apibūdintos kanapių veislės ir galimos ligos, augalų apsaugos priemonės ir kaip jas auginti tiems, kurie kanapes sės pirmąjį kartą.

Tokia praktika kai kuriose šalyse jau yra naudojama. Kanapės auginamos jau ne vieną tūkstantį metų, bet kultūrinė tradicija buvo nutrūkusi. Dabar yra naujausios agrotechnikos, preparatai, auginimo stimuliatoriai, todėl, pasak R.Čiūto, ūkininkui reikia daug žinoti, nes kai jam kyla klausimų ir jis negauna atsakymų, tai jis eina pramintu taku: augina tai, ką moka – javus. Tuomet, jo nuomone, viešpatauja daugiau monokultūros, bet sėjomaina galėtų būti žymiai įvairesnė, jeigu būtų auginamos ir kanapės.

Jo tikinimu, jeigu kanapės auginamos pluoštui, dirva turi būti labai derlinga, norint išauginti sėklas, taip pat joje turi būti atitinkamai maistinių medžiagų, bet jeigu auginami žiedai pramonei, tam, kad išgautų biologiškai aktyvias medžiagas, tai kanapės, kaip ir vaistažolės, dera ir nederlingose žemėse. Ne be reikalo vaistažolių ūkiai kūrėsi nederlingose žemėse Švenčionių rajone, aplink Druskininkus. Buvo pastebėta, kad vaistažolių biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija didėja tada, kai augimui ne tokios palankios sąlygos.

„Mes siūlome, kad nepalankiose žemės ūkiui vietose žiedams išauginti kanapes būtų galima sodinti kanapių sodinukais. Jie pagerintų, atstatytų dirvas. Nes labai svarbus kanapėms įsišaknijimo etapas. Kai jau įsiskverbia į žemę, kanapės skuba augti – tada jau niekas jų nesustabdo, nes turi labai galingą šaknų sistemą. Bet tam, kad šaknų sistema išsivystytų, reikalingos palankios sąlygos. Tokia praktika naudojama Vakarų šalyse, kur legalizuotas kanapių sodinukų verslas“, – pasakojo R.Čiūtas.

Pagalba Ukrainai

KAPVIA vadovas teigė, kad spalio pabaigoje organizuojamas tarptautinis kanapių verslo forumas, į kurį atvyks ir Ukrainos atstovai. Jame bus diskutuojama, kaip būtų galima sutvirtinti kanapių auginimo bei perdirbimo sektorių, kad jis būtų pasirengęs būsimiems darbams, kai reikės atstatyti Ukrainą. Bus tariamasi, kaip su tarptautiniais fondais pasiruošti, kad lietuviams būtų galima sėkmingai įsitraukti į Ukrainos atstatymą.

„Esame gavę informacijos, kad sugriautus namus atstatantys statybininkai naudoja statybines medžiagas iš kanapių. Tam gauna pinigų iš tarptautinių donorų, bet jiems trūksta žaliavų. Be to, reikalinga produkcija ir iš kanapių žiedų, kuria gali būti gydomas postresinis sindromas. Nuo jo kenčia ne tik kariškiai, bet ir paprasti gyventojai. Tai tas poreikis yra labai didžiulis“, – aiškino pašnekovas.

Anot R.Čiūto, planuojama, kad forume savo įžvalgas, pasiūlymus pateiks Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos kanapių verslo specialistai. Deja, kai Lietuvoje taip sunykę kanapių plotai, apie didesnę kanapių žaliavos ar produkcijos iš jų pasiūlą net galvoti neverta.

„Lietuvos ūkininkai augins kanapes, kai matys aiškesnį poreikį. Todėl teiksime pasiūlymų, vienas jų – ŽŪM, kad reikėtų įtraukti kanapių sėklas į valstybės maisto rezervus, nes kanapių sėklų maistinė vertė yra labai didžiulė ir, ruošiant atsargas „juodai dienai“, jas sandėliuoti nėra labai sudėtinga. Tai būtų tarsi impulsas, kad ūkiuose reikėtų pradėti auginti daugiau kanapių“, – kalbėjo R.Čiūtas.

Jo duomenimis, už tradiciniame ūkyje išaugintų kanapių sėklų derlių šiemet ūkininkas gavo 1 800 Eur/t, o kūlė apie 1,5 t/ha. Prasčiau užderėjusiuose laukuose, išvalius, nupurčius šiukšles, lieka apie 1 t/ha paruošto pardavimui produkto.

„Jeigu tona kanapių sėklų kainuoja vos ne 2 tūkst. Eur, tai, manau, atsiperka. Grūdininkai skundžiasi, kad jų pelnas siekia 200–300 Eur/ha. Tad jie turėtų būti labai suinteresuoti kanapių auginimu, nes naudojama ta pati technika, tos pačios sandėliavimo sąlygos. Be to, abiejų kultūrų auginimo darbai prasilenkia, kanapių ir sėja vėlesnė, ir nuėmimas. Kanapių sėjomaina labai naudinga grūdinėms kultūroms, nes atstato dirvą ir naikina piktžoles. Savo laiku Lietuvoje atlikti tyrimai nurodė, kad vien dėl sėjomainos derlius padidėja 15–20 proc. Kanapės palieka naudingų medžiagų, dirvoje išnaikina nematoidus kenkėjus“, – dėstė R.Čiūtas.

Jis neneigė, kad kanapės yra labai jautrus augalas pradinėse augimo stadijose, todėl joms sudygti ir įsišaknyti nepalankūs šalti, sausi pavasariai. Būtent dėl to kai kurie ūkininkai šiemet kanapes sėjo tik birželio mėnesį, nes sėjai dirva turi būti pakankamai įšilusi. Tada kanapės dygsta ir auga. Turi būti pakankamai drėgmės, bet ir ne per daug šlapia.

„Šiltų pavasarių vis mažiau. O šalti, sausi pavasariai nėra gerai nei javams, nei kanapėms. Kur palijo, kur šiek tiek vėliau buvo pasėję, gavo dar visai neblogą derlių. Man teko žvalgytis kanapių laukuose ir įsitikinti, kad šiemet jie buvo labai nevienodi – vienur iš viso nieko neužaugo, o kitur kanapės stovėjo kaip mūras. Daug priklausė nuo gamtos sąlygų. Tikėkimės, kad kitas pavasaris bus dėkingesnis“, – viltingai kalbėjo KAPVIA vadovas.