Apie tai, kad ūkininkams reikia didinti savo derybines galias, labiau skatinti kooperaciją šalyje, kalbama nuolat. Tačiau pereiti nuo žodžių prie darbų, regis, nebus taip paprasta. Kooperacinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pataisos rengiamos jau kiek ilgiau nei metus, kooperatyvų atstovai pastabas gludino darbo grupėse, diskutavo su savo nariais, tačiau įstatymo pataisoms pasiekus Seimo komitetus, atsirado kooperatyvų, kurie užspaudė rankinį stabdį – siūlo parengtą projektą atmesti. Savo ruožtu kooperatyvus vienijančios asociacijos vadovas ginklų susidėti nesiruošia ir tikisi, kad naujos pataisos padės užkardyti „šeimos ratelius“, kuriems kooperacija reikalinga tik dėl asmeninės naudos.

Tikisi užkirsti kelią piktnaudžiavimui

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistų teigimu, įstatymo projektu numatoma reglamentuoti „su kooperatine bendrove susijusių asmenų“ sąvoką bei nustatyti, koks procentas narių nuo visų kooperatinės bendrovės narių gali būti susiję. Remiantis turima informacija, šiuo metu 14 iš 57 pripažintų žemės ūkio kooperatinių bendrovių galimai neatitiktų numatomo susietumo kriterijaus. Minėtas kooperatines bendroves sudaro nariai, kurių didelė dalis – nuo 44 iki 100 proc., yra galimai susiję giminystės ar verslo ryšiais. Siūlymas taikyti narių susietumo kriterijų galėtų užkardyti kooperatinių bendrovių, turinčių didelį skaičių susijusių asmenų, kūrimąsi.

„Tokios kooperatinės bendrovės gali manipuliuoti narių skaičiumi, kai vienas šeimos ar kitų susijusių asmenų ūkis padalijamas į kelis atskirus mažesnius ūkius ir taip pasiekiamas minimalus kooperatinės bendrovės narių skaičiaus kriterijus. Siūloma taikyti susietumo kriterijų tik pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms, nes jos bei jų nariai turi galimybę gauti papildomų balų ES skiriamos paramos žemės ūkiui priemonėse, kitaip nei nepripažintos kooperatinės bendrovės ar jų nariai, kurie neturi galimybės gauti papildomų balų. Pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms, kurios buvo pripažintos iki įstatymo įsigaliojimo, narių susietumo reikalavimas nebūtų taikomas iki jų pripažinimo galiojimo pabaigos“, – aiškina ŽŪM atstovai.

Jie taip pat pridūrė, kad šio įstatymo projekto tikslas – nustatyti aiškesnius, tikslingesnius bei užkardančius potencialius piktnaudžiavimo atvejus pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis kriterijus, suteikti kooperatinėms bendrovėms palankesnes investicijų pritraukimo galimybes, numatant kooperatinėms bendrovėms galimybę turėti narių investuotojų, sudaryti sąlygas teisingesniam ir proporcingesniam atsiskaitymui su nariais, pasitraukusiais iš kooperatinės bendrovės veiklos metų eigoje. Tikimasi, kad tai paskatins kooperaciją šalyje.

Šeimos rateliai paramai susižerti

Prie šių pataisų nemažai prisidėjo dvi kooperatyvus vienijančios asociacijos – Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija (LŽŪKA). Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas tikina, kad kooperatinių bendrovių įstatymo pataisos nuosekliai aptarinėjamos jau beveik metus, buvo organizuojamos darbo grupės tam, kad būtų tobulinamas kooperacijos įstatymas. Šiuo metu teikiamos pagrindinės keturios pataisos. Pirma pataisa siekiama įtvirtinti, kad kooperatyvas galėtų turėti narių investuotojų. Tokie nariai turėtų balso teisę, bet jų kooperatyve negalėtų būti daugiau kaip 20 proc. Turėti investuotojų ar ne – spręstų pats kooperatyvas.

Antra pataisa numatoma mažinti narių susietumą. Šiandien galiojančiame įstatyme numatoma, kad minimalus kooperatyvo narių skaičius – 5, o dabar siekiama, kad susijusių kooperatyvo narių neturėtų būti daugiau kaip 2. „Paprastai tai būna šeimos rateliai paramai gauti. Netikėjau, kad šis klausimas sulauks tiek pasipriešinimo.

Jeigu įstatymas pradėtų veikti su naujomis pataisomis, 14 kooperatyvų neprieitų prie paramos. Suprantama, kad tokie žmonės nepatenkinti, bet jokios kooperacijos ten nėra, kai narių susietumas siekia net 40 proc.

Manau, kad patys ūkininkai gali pretenduoti į paramą, ir nereikia prisidengti kooperacija. Tokiu būdu kooperacija apskritai yra diskredituojama, tapo įprasta naudotis kooperacijai skirtomis lengvatomis“, – atvirai kalbėjo J.Kuzminskas ir pabrėžė, kad tai nėra tikroji kooperacija, mat kooperatyvai privalo būti atviri visiems, kur naudą gautų visi nariai.

Taip pat siekiama apibrėžti tvarką, kuri aiškiau nusakytų, kaip būtų atsiskaitoma su kooperatyvo nariu, kuris nutraukia savo veiklą kooperatyve. Siūloma atsižvelgti į kooperatyvo nario turėtą apyvartą, proporcingai pagal ją turėtų būti išmokami dividendai ir atitinkama pelno dalis.

Įstatymo projektu siekiama patikslinti ir privalomą kooperatinių bendrovių pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis kriterijų, numatant, kad daugiau kaip 50 proc. kooperatinės bendrovės praėjusiais metais gautų pajamų sudarytų pajamos iš žemės ūkio veiklos. Siūlymas leistų atskirti žemės ūkio kooperatines bendroves nuo kitų kooperatinių bendrovių, nes jų gautų pajamų skaičiavime nebebūtų skaičiuojamos pajamos, gautos už ne žemės ūkio prekes bei ne žemės ūkio srities paslaugas.

Siūlė projektą atmesti

Anot J.Kuzminsko, įstatymo pataisos buvo derintos su Finansų, Teisingumo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis, ŽŪM, gautos išvados ir iš Seimo Teisės departamento. Jį stebina tai, kad nors projektas buvo derintas ne tik su atsakingomis institucijomis, juristais, socialiniais partneriais, vis tiek sulaukė kritikos, kad šis pasiūlymas – nekokybiškas ir nesuderintas.

Minėta kritika praėjusią savaitę nuskambėjo Seimo Ekonomikos komitete iš Aušrio Macijausko, kuris kalbėjo kooperatyvo „Lietuviški javai“ vardu. Jis teigė, kad į kooperatyvų veiklą įtraukus narius investuotojus, kooperatyvai gali virsti uždaromis akcinėmis bendrovėmis, o svarstant įstatymo pataisas darbo grupėse kooperatyvų nariai, t.y. ūkininkai, nedalyvavo ir pastabas teikė tik jų samdomas personalas – administracija.

„Matome, kad dokumentas netikęs, visiškai „žalias“. <...> Protingiausia būtų tokį pasiūlymą atmesti ir jo net nenešti į Seimą, negaišinti gerbiamų Seimo narių“, – kooperacijos įstatymo pataisas aštriai kritikavo A.Macijauskas.

Nors darbo grupėse diskusijos buvo viešos, susisiekus su A.Macijausku paaiškėjo, kad jo atstovaujamo kooperatyvo niekas į diskusijas nekvietė. „Lietuviški javai“ priklauso LŽŪKA, kuri, anot A.Macijausko, pateikė poziciją, netenkinančią „Lietuviškų javų“ narių.

Grūdų augintojas taip pat mano, kad kuo toliau, tuo labiau kooperacija tolsta nuo bendros idėjos. Sumanymas kooperatyvuose turėti narių investuotojų, kurie nedarydami apyvartos, bet investuodami savo kapitalą, galės likti veikloje tikėdamiesi gauti dividendus – netikęs. „Yra kooperatyvų, kurių nariai nebeturi karvių. Jie su kooperatyvu nebedaro apyvartos ir tokių narių yra labai daug. Jie negali tokių narių atleisti, nes neturi pinigų grąžinti pajinius įnašus. Pasiūlymo autoriai griebėsi investuotojų idėjos kaip skęstantys šiaudo ir kaimo močiutes, kurios nebeturi karvių, pavers kooperatyvo nariais-investuotojais“, – kritikos negailėjo A.Macijauskas.

Jo manymu, toks žingsnis veda prie to, kad kooperatyvo nariai ūkininkai bus nustumti nuo valdymo. Jis dėstė teoriją, pagal kurią 25 narius turintis kooperatyvas, turėdamas 5 narius investuotojus, kurie turėtų ne vieną, o penkis balsus kiekvienas atskirai, galėtų sudaryti balsų daugumą. „Teoriškai tokį kooperatyvą paverčiame į akcinę bendrovę“, – svarstė A.Macijauskas. Tačiau tokį teorinį modelį neigė J.Kuzminskas, kuris akcentavo, kad pagal rengiamą įstatymo pataisą, narys investuotojas galėtų turėti viso labo tik vieną balsą ir pats kooperatyvas spręstų, reikia jiems tokių investuotojų ar ne.

Projektas parengtas nekokybiškai

Kalbant apie pataisą dėl susijusių asmenų, „Lietuviškų javų“ atstovas atkreipė dėmesį, kad parengtame projekte yra spragų, į kurias dėmesį atkreipė ir Seimo Teisės departamentas. Jo manymu, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo atvejų, reikėtų atidžiau peržiūrėti paramos skirstymo taisykles, o ne keisti kooperatinių bendrovių įstatymą.

„Mes norime grįžti prie to, kad kooperatyve vienam nariui būtų skiriamas vienas balsas, o ne penki, kaip yra dabar. Mano manymu, tai pamatinis kooperacijos principas, – tikino A.Macijauskas. – Nemanau, kad parengtas projektas turėtų pasiekti Seimo posėdžių salę. Nuostata dėl narių investuotojų mums nepriimtina, o dalis, kurioje kalbama apie narių susietumą – parengta labai nekokybiškai.“

Sės prie stalo ieškoti konsensuso

LŽŪKA, kurios narys yra ir „Lietuviški javai“, vadovas Dainius Kižauskas atviras: tie, kas ėmė kritikuoti įstatymo projektą, į darbo grupių veiklą nebuvo įsitraukę, o aktyviai reikšti nuomonę pradėjo tik tada, kai projektas pasiekė Seimo komitetus. „Dalyvauti iki šiol vykusiose diskusijose kai kas nematė tikslingumo, nes jie nemanė, kad pataisos palies jų kooperatyvų gyvenimą. O kai pamatė, kad tai turės įtakos per susietus asmenis, narius investuotojus, per šį mėnesį pradėjo analizuoti įstatymo pataisas ir iškilo nepasitenkinimas, kurio iki šiol nebuvo“, – atsidūsta pašnekovas.

Įstatymo projekto tikslas – nustatyti aiškesnius, tikslingesnius bei užkardančius potencialius piktnaudžiavimo atvejus pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis kriterijus, suteikti palankesnes investicijų pritraukimo galimybes numatant kooperatinėms bendrovėms galimybę turėti narių investuotojų

Anot jo, per kiek ilgiau nei dešimtmetį veikiančios asociacijos istoriją nebuvo tokio atvejo, kai narių nuomonės vienu klausimu taip kardinaliai išsiskirtų. Jo teigimu, vienas iš jo asociacijos narių siūlo atmesti projektą ir grąžinti tobulinti, kiti reikalauja apginti dabartinį projektą. Šią savaitę LŽŪKA su nariais pakartotinai svarstys kooperatinių bendrovių įstatymą ir nutars, kokios pozicijos jie laikysis per gegužės 8 d. vyksiantį Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdį, kuris ir yra pagrindinis komitetas svarstant šį klausimą. „Jei kooperatyvas „Lietuviški javai“ apgins savo poziciją plačiam žemdirbių rate, t.y. tarp pripažintų kooperatyvų, mes taip pat siūlysime dar tobulinti įstatymo projektą, bet jei ne – mes visi stovėsime už tai, kad KRK teigiamai įvertintų projektą, o įstatymas būtų priimtas Seime“, – tikino D.Kižauskas.

Veiklos nevykdo, bet nori pasilikti

Su nuomone, kad prie įstatymo projekto pataisų dirbo tik kooperatyvų administracijos darbuotojai, nesutinka kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas. Jis yra ne tik kooperatyvo valdybos „galva“, bet ir pieno ūkio šeimininkas, turintis 40 melžiamų karvių. Jis paaiškina, kodėl atsirado poreikis įvesti naują statusą – „narius investuotojus“. Pasak jo, tiek „Pienas LT“, tiek kai kuriuose kituose kooperatyvuose atsiranda narių, kurie nusprendžia pieno gamyba, grūdų auginimu ar kita žemės ūkio veikla nebesiversti dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad išeina į pensiją, tačiau nusprendžia likti kooperatyve kaip narys, nes per ilgus metus įdėjo nemažai darbo, pinigų į kooperatyvą. Kadangi jis prekybos nebevykdo, pagal pripažintų kooperatyvų įstatus turėtų būti šalinamas.

„Pas mus šiuo metu yra 15 narių, kurie nutraukė veiklą, bet nori likti kooperatyve. Jie turi visas teises atsiimti savo pajų, bet jie tokio noro neišreiškė. Yra narių, kurie nori, kad nuo uždirbamo kooperatyvo pelno, pagal savo pajaus dydį, jie gautų atitinkamą uždarbį. Jei mano minėti nariai nori išstoti ir atsiimti savo pajų – jie turi visas teises taip padaryti. Mes su jais atsiskaitytume ir dar padėkotume, kad jie su mumis bendradarbiavo“, – siūlymą įtraukti narių investuotojų sąvoką argumentuoja „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.

Jam antrina ir kooperatyvo „Joniškio aruodas“ generalinė direktorė Jurita Zubauskienė. Jos manymu, nariai, norintys pasilikti kooperatyve, galėtų gauti dividendus pagal turimą pajų. „Man ši pataisa atrodo teisinga. Jei ši pataisa nebus įteisinta, būsime priversti savo kooperatyvo narius, steigėjus, kurie dėl garbaus amžiaus nebeūkininkauja, pašalinti iš kooperatyvo“, – tvirtina „Joniškio aruodo“ vadovė.

Ji aktyviau į įstatymo projekto svarstymus įsitraukė praėjusių metų rudenį. Pasak jos, jei Seime atsirastų politinė valia priimti siūlomas pataisas, tai būtų svarus žingsnis iš esmės stiprinant kooperaciją šalyje, būtų rodomas didesnis dėmesys kooperacijos turiniui, o ne formai.

Pašnekovė taip pat sveikina iniciatyvą mažinti susietų asmenų skaičių kooperatyvuose, nes ūkių skaidymas ir susijungimas į kooperatyvą tėra landa pasinaudoti lengvatomis arba gauti daugiau balų pretenduojant į vieną ar kitą paramą. Ji įsitikinusi, kad rengiamos kooperatinių bendrovių įstatymo pataisos padėtų kooperatyvams atsijoti narius, iš tiesų norinčius dirbti susitelkus, ir tuos, kurie tik ieško asmeninės naudos. „Daiktus vadinkime savo vardais. Dirbant kooperatyve su kitais ūkininkais siekiama didesnio efektyvumo. Nevadinčiau kooperacija ūkio skaidymo į kelis ir persigrupavimo iš vienos pusės į kitą“, – pabrėžė ji.

J.Zubauskienė atkreipė dėmesį ir į dar vieną detalę – kooperatyvo narys turi įsipareigojimą vykdyti dalį apyvartos per kooperatyvą. Jeigu šios pareigos narys neatlieka, tuomet jis turėtų su kooperatyvu atsisveikinti. „Turime nepamiršti, kad kooperatyvo narys turi žinoti ne tik naudas, bet ir pareigas būnant nariu“, – pridūrė ji ir patikslino, kad „Joniškio aruodo“ kooperatyve šiuo metu yra 107 nariai ir jie turi įsipareigojimą 50 proc. savo grūdų parduoti per kooperatyvą.

Nesuprato kritikos

Žemės ūkio kooperatyvo „Agrolit“ vadovas Vilius Jundulas taip pat palaiko parengtas pataisas. Jis atvirai kalbėjo, kad Seimo Ekonomikos komitete pasisakęs „Lietuviškų javų“ atstovas klaidino parlamentarus. V.Jundului susidarė įspūdis, kad jis net nebuvo skaitęs parengto projekto.

„Niekaip nesuprantu pozicijos, kad jei kooperatyve bus nariai investuotojai, tai kooperatyvai sužlugs. Tačiau įstatymo projekte aiškiai nurodoma, kad jei kooperatyvas nori turėti narių investuotojų, jis jų gali turėti, tačiau tai nėra būtina. Taip pat narių investuotojų negali būti daugiau kaip 20 proc. nuo visų narių skaičiaus. Kaip kooperatyvą gali sužlugdyti investuotojai, jei, pavyzdžiui, kooperatyve yra 10 narių ir tik 2 yra investuotojai? Kaip 2 prieš 8 gali nulemti viską? Man matematiškai tai niekaip „nesueina“, – atkirto V.Jundulas. „Pienas LT“ valdybos pirmininkas P.Viršilas taip pat nesuprato, kaip nariai investuotojai galėtų daryti įtaką sprendimų priėmimui kooperatyve, kai jų gali būti tik iki 20 proc.

Vadina pagalių kišimu į ratus

V.Jundulas neabejoja, kad kooperatyvo nariai turi prekiauti drauge su kitais nariais per kooperatyvą, o įstatyme numatoma pataisa dėl 50 proc. apyvartos buvo gana plačiai aptarta ir išdiskutuota. Jau šiandieną „Agrolit“ kooperatyvo nariai įsipareigoja ne mažiau kaip 80 proc. savo produkcijos realizuoti per kooperatyvą.

Jo manymu, bruzdėti ir nepasitenkinimą pradėję rodyti kooperatyvai tikėjosi, kad įstatymo pataisos toli neis. „Dabar, kai projektas pasiekė Seimo komitetus, jie pradėjo šaukti prieš, bet iki šiol su mumis nediskutavo. Kaip padaryti, kad visiems būtų gerai – nesako. Tai pagalių kišimas į ratus. Suprantama, kad tai kliūtis kai kuriems „šeimos rateliams“, kurie nori toliau gražiai gyventi. Kuo Žemaitijos ūkininkas, turintis tik vieną sūnų, yra prastesnis už Suvalkijos ūkininką, turintį tris sūnus ir žentą, kurie sukūrę kooperatyvą pretenduoja į paramą ir už tai gauna 15 papildomų balų?“ – retoriškai klausia žemės ūkio kooperatyvo „Agrolit“ vadovas V.Jundulas.

Balandžio 17 d. kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo projektas buvo svarstomas papildomame Seimo Ekonomikos komitete. Po A.Macijausko pasisakymo komitetas nutarė siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, įvertinant suinteresuotų asmenų pasiūlymus, nuogąstavimus ir abejones. Ypač dėl naujo kooperatinės bendrovės dalyvio – nario investuotojo – įteisinimo būtinumo ir pagrįstumo.

Kodėl nebuvo įsiklausyta į projekto iniciatorių išsakytas pastabas, o atsižvelgta tik į projekto kritikų nuomonę, paklausti VL komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus VL nepavyko. Kelis kartus susisiekus telefonu jis kalbėti negalėjo, o perskambinus pirmininko nurodytu laiku – ragelio parlamentaras nebekėlė.