Kalėdų eglučių augintojams – darbų įkarštis. Jie sako, kad išauginti išvaizdžius šventinius medelius užtrunka, tenka įdėti nemažai triūso ir į juos investuoti. Be to, eglutes tenka gydyti, nes šylant klimatui plinta jų ligos. Todėl ne iš vieno ūkininko lūpų pasigirsta ir nusivylimo gaidelė. Jie neslepia: vis dar prilaiko begalinis prisirišimas prie žaliaskarių.

Ūkiai jau pasiruošę

Karklinių kaimo (Vilkaviškio r.) ūkininkas, eglučių augintojas Vytautas Šaukščius šiemetį sezoną savame ūkyje pradėjo lapkričio mėnesį. Išaugintų šventinių medelių kainų jis neplanuoja didinti – paliks tokias, kokios buvo pernai. Ūkininkas sakė, kad praėjusiais metais jas pakelė 1–2 Eur/vnt.

Tačiau ūkininkas neneigė, kad išauginimo savikaina tikrai augo. Jam neseniai reikėjo nusipirkti pakavimo tinklo parduodamoms eglutėms. Atrodo, tokia paprasta prekė, bet, pasak ūkininko, vien už jį sumokėjo 80 eurų. Įsigijo iš karto keturias pakuotes. Tokio kiekio per šį sezoną nesunaudos, tad tinklo dar turėtų likti ir kitų metų prekybos sezonui.

„Mano atveju, kai baigiu šį verslą, nes iškirstų augimviečių jau nebeatnaujinu, tai ir medelių kainą galiu reguliuoti kaip noriu. Pats prie jų dirbu, viską nuo A iki Z darau pats, tai dar galiu uždirbti. Bet jeigu reikėtų samdyti žmonių, pardavimui iš viso neapsimokėtų auginti“, – atviravo ūkininkas.

Pasak jo, prekiaujant prekybos centrų aikštelėse reikia ir prekybos vietą išsipirkti, ir žmogų, kuris beveik mėnesį rūpinsis prekyba, samdyti. Plantacijoje jis supakuoja eglutes, atsiveža į prekybos vietą, išpakuoja, parodo atėjusiam pirkėjui ir vėl supakuoja kaip parduotą prekę. Tad, anot V.Šaukščiaus, eglutė turi kainuoti 20–30 eurų. O kur dar pinigais neįvertintas laikas... Tad, palyginęs prekybą iš ūkio plantacijos ir iš prekybos centro aikštelės mieste, V.Šaukčius nesigaili pasirinkęs paprastesnį ir jam priimtinesnį realizavimo būdą – parduoda tiesiog ūkyje.

Kalbintas ūkininkas skaičiavo, kad iš jo augimvietės apie 30 medelių šiemet jau iškeliavo pas klientus – prekyba prasidėjo sklandžiai ir „įsivažiuoja“. Pirmosios V.Šaukščiaus išaugintų medelių paprašė fotografės, besiruošdamos gruodžio mėnesio šventinėms fotosesijoms. 10 eglučių išsivežė vienas restoranas. „Jau puošiasi, savotiškus kalėdinius miškelius kuria“, – apie pirmųjų pirkėjų srautą pasakojo eglučių auginimu ir jų prekyba užsiimantis Vilkaviškio rajono ūkininkas.

Nuo 2006 metų eglutes pardavimui auginantys Pūstapėdžių kaimo (Vilkaviškio r.) ūkininkai Laimutė ir Romaldas Vaišniai neneigia, kad šios krypties nenumatę daug plėsti. Eglaitės – tik mažytė jų ūkio dalis. Jas įsileisti buvo Laimutės noras. Kiekvienais metais eglučių priežiūra reikalauja nemažai kruopštaus rankų darbo.

Artėjant šventėms, Vaišniai šventinius medelius kasmet pardavinėja taip pat tiesiai iš savo ūkio. Šiemet sutuoktiniai prekybą medeliais planuoja pradėti nuo gruodžio pradžios. Vaišniai išaugino sidabrinių, serbinių eglučių. Bandė užauginti kėnių, bet jie dėl permainingų orų, deja, nušalo – eglučių auginime, kaip ir žemės ūkyje, būna išbandymų, kai ūkininkai patiria nuostolių.

Apimtys sumažės natūraliai

Išauginti medelius, pasak V.Šaukščiaus, jam šiemet buvo jau kiek lengviau, nes jaunų medelių neturi. Jo ūkyje prieš keletą metų sodinti medeliai jau gana gerai šaknimis įsikabinę į dirvožemį, todėl šiemetė vasaros sausra jiems jau taip nepakenkė. Medelių šaknys tvirtos, iš giliai pasiekia gruntinį vandenį. Tačiau į nuostolius dalį teks ir vėl nurašyti, nes netoli upelyje gyvenantys bebrai beveik kasmet nugraužia po 10 eglučių. Pasidarbavo augimvietėje ir šiemet.

Ūkininkas pastebėjo, kad užsukdavo ir stirnos, o stirninas medelių šakas nutrynė ragais. Todėl po keliasdešimt eglučių, V.Šaukščiaus teigimu, nori nenori neišvengiamai kiekvienais metais „pasiima“ gamta ir gamtos gyventojai. „Čia natūralus procesas, gamtoje kitaip ir negali būti“, – kalbėjo miškininkystės mokslus baigęs ūkininkas.

V.Šaukščius minėjo, kad norint išauginti dekoratyvius medelius, nesvarbu, kiek jiems metų, kasmet prie kiekvienos eglutės jam tenka priklaupti, ne vieną kartą prieiti formuojant. Kitu atveju užauga medelis, kuris nelabai išvaizdus nei jam pačiam, nei atvykusiam jo įsigyti žmogui, todėl neformuoti medeliai namų puošimui nelabai ir tinka. Sekatoriumi apkerpa apačias, formuoja šonus, pakerpa viršūnę. Tiesa, dažnai jei vienais metais nukerpa viršūnę, tada kitais metais atauga trys arba keturios – reikia vėl palikti tik vieną. Kiekvienais metais reikia eglaites prižiūrėti, padailinti.

Šventinių medelių verslas sukelia nemažai problemų, bet kad jis trauktųsi iš Lietuvos, kol kas tendencijų nėra. Vieni, kurie jau brandesnio amžiaus, išeina, kiti – jauni, spartesni įsitraukia į šį verslą.

Eglučių auginimas ir Šaukščių šeimos ūkyje sudaro tik mažą dalį. Vytautas kartu su broliu bei tėčiu verčiasi augalininkyste – augina rapsus, kviečius, žirnius. Taip galėjo išsilaikyti ir eglutės. Darbų vis mažiau, kai augimvietėse naujų medelių jau nesodina – pavasarį nebereikės žemės pasiruošti, sodinti, o vėliau nereikės aplinkui dažnai pjauti žolę, kad eglučių neužgožtų, nereikės ir laistyti. Ūkininkui atpuola daugybė įsipareigojimų. Negalėtų tiek spėti, nes pagrindiniame ūkio bare Vytautui padidėjo darbų krūvis. Anksčiau turėjo samdomą darbuotoją, bet dabar viską daro patys.

Be to, daug laiko tenka skirti ir šeimai. „Dėl to, kad turiu ir tėčio, ir ūkininko įsipareigojimų, esu sustabdęs eglučių plėtrą, nes pagalvojau, kad reikia rasti balansą. Gyvenime negali vien dirbti. Man eglutės – labai svarbios, dar džiugins mane ir mano artimuosius keletą metų. Prieš 4 metus esu sustabdęs atsodinimą. Dar ne visos yra užaugusios iki prekinio ūgio, dar keletui metų jų bus“, – aiškino jaunas vyras, šiemet Kalėdoms iš ūkio siūlantis paprastąsias, sidabrines bei serbines eglutes, kurios jam šiek tiek panašios į kėnius.

Eglučių siuntos – į užsienį

Žagarės krašto ūkininkas Daivanas Pranciulis Kalėdų eglučių plantacijas eksportui augina nuo 2006 metų. Šiemet verslininkas skaičiuoja 17-uosius darbo metus. Didelę patirtį sukaupęs ūkininkas kasmet atidžiai stebi šventinių medelių pardavimo rinką tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Kalėdos švenčiamos kiekvienais metais, todėl žmonėms reikia ir šventinių eglių. Tai nieko naujo“, – sakė žagarietis ūkininkas.

D.Pranciulio ūkyje bei jo vadovaujamoje Joniškio rajono UAB „Baltic X–MAS Trees“ lapkričio mėnesį – pats darbymetis. Pasak D.Pranciulio, šiemet į užsienį eglutes pradės vežti po lapkričio 20 dienos. Nenorėjęs minėti skaičių, ūkininkas-verslininkas teigė, kad visas eglaites, kurias užaugino šių metų pardavimui, nukirs ir išveš. Apimtys, lyginant su ankstesniais metais, nemažėja. Mano, kad problemų parduodant nebus, nes lietuviškos eglutės užsienyje vis dar paklausios. Iš Žagarės žaliaskarės iškeliaus į Skandinavijos šalis – Švediją, Norvegiją, Suomiją.

„Aišku, konkurencija didelė, nes medelių augintojų daug, bet jų yra tiek, kiek reikia, ne per daug, nes per vieną dieną medeliai neužauga – reikia ne vienų metų. Konkurencija didelė, bet dar parduodame, realizacijos problemų neturime, parduoti pavyksta“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė šventinių medelių eksportu užsiimantis ūkininkas iš Žagarės.

To paties D.Pranciulis negalėjo pasakyti apie medelių kainas – uždirbti tiek, kiek norėtų, sudėtinga. „Uždirbti dar negalime, nors šiemet medeliai pabrango 1–2 eurais. Dar ne tiek brango, kiek reikėtų“, – sakė medelių augintojas. Jis vardijo, kad ūkyje irgi viskas brango – nuo atlyginimų iki trąšų, daugiau tenka mokėti už žemės nuomą, visos išlaidos susideda į krūvą.

Nors metai nelengvi, šio verslo atsisakyti ūkininkas neplanuoja. „Tokių minčių nėra. Dabar mums kelinti metai yra sunkūs, juos reikia išgyventi ir nesiblaškant dirbti toliau“, – sakė D.Pranciulis.

Sunkiausia – ligos

Rukų kaimo (Tauragės r.) ūkininkas Viktoras Milišauskas šventinių medelių auginimu užsiima daugiau nei 20 metų. Pasak ūkininko, dar ir toliau dirbs šioje nelengvoje srityje. Šiemet jis išaugino ne mažiau eglučių nei pernai, o darbo rezultatus galės pasakyti vėliau, kai žinos, kiek žmonės eglučių nupirks. Užsakymų ūkis jau sulaukia.

V.Milišauskas pasakojo, kad ,keičiantis klimatui, Lietuvos sąlygomis vis sunkiau užauginti gražių eglučių. Jo teigimu, ateina nekokie laikai. „Žmonės ir specialistai kalba, kad klimatas šyla. Gali būti, kad taip ir yra, nes auginamos eglaitės labai pradėjo sirgti. Lietuvoje pastebime keletą jų ligų. Vienoms spygliai per daug byra, sukasi šakos, kitoms nepavyksta suformuoti viršūnių. Tai lemia medelių ligos. Kaip serga žmonės, taip serga ir eglės“, – aiškino patyręs jų augintojas iš Tauragės rajono.

Ūkininko teigimu, medelių ligų priežastys dar nėra tiksliai žinomos. Vieni sako, kad gal dėl didelės koncentracijos. Anot V.Milišausko, šiemet medelių ligos eglynuose pasireiškė labai ryškiai. Dalį medelių teko iškirsti. Juos tiesiog nurašė į nuostolius, nes net parduoti kaip žaliavą kuro gamybai neįmanoma – niekam mažų kiekių nereikia.

„Matome, kuri serga ir kurią dar galima pagydyti. Dar yra vilčių, kad pagydyta eglė pasitaisys. Patirtis padeda suprasti, kurios jau nepasitaisys net gydomos. Beviltiškas kertame iš karto, kad nebeplistų ligos, neužimtų vietos, nes jau kitos išeities, nors ir labai gaila, nėra“, – rūpesčiais pasidalijo V.Milišauskas.

Šventinių medelių verslas sukelia nemažai problemų, bet kad jis trauktųsi iš Lietuvos, kol kas tendencijų nėra. Vieni, kurie jau brandesnio amžiaus, išeina, kiti – jauni, spartesni įsitraukia į šį verslą.

„Manau, kad viskas priklauso nuo poreikio. Jeigu žmonėms reikės eglučių, tai vis tiek ūkininkai augins. Jeigu nereikės, ateityje jos išeis iš mados, aišku, tada nebeliks šio verslo, – svarstė tauragiškis. – Viskas priklauso nuo rinkos. Jeigu žmonės pirks, tada gali investuoti, nes triūsas atsipirks. Bet pastaraisiais metais eglučių auginimas labiau panašėja jau ne į verslą, o į hobį.“

Pirkėjų, kurie šiemet perka didesnius kiekius eglučių, V.Milišauskas jau sulaukė. Jie buvo atvykę į ūkį ir eglynuose pasižymėjo norimus medelius. Metro aukščio sidabrines eglutes su šaknimis, pagal pageidavimą, sodina į vazonus.

„Darbai po truputį juda, tik permainingi orai kiek trukdo. Vieną dieną dirbame, dvi – ilsimės, nes darbus išderina krituliai“, – vis dar tikėdamasis sulaukti nors kiek geresnių orų pasakojo rukietis.