Pasipuošti namus Lietuvoje išaugintomis puošniausiomis karpažolėmis (puansetijomis) šiemet mažai kam pavyks – jų mūsų šalies gėlininkai neužaugino. Vienintelio puansetijų augintojo – Ukmergės rajono ūkininko Prano Rimando Olisevičiaus – šiltnamiuose jos dar augo, tačiau Barboriškio kaime gėlininkystės verslo apimtis sumažino vasarą į ūkio šiltnamius įsisukęs škvalas, per tris minutes sujaukęs visus gėlininko planus.

Liko griuvėsių krūva

Dar daugelis pamena, kaip vasarą per Lietuvą nuvilnijo žinia, kad didžiausią škvalo žalą patyrė Veprių seniūnijoje esantis Olisevičių gėlininkystės ūkis. Iš dangaus kritę didžiuliai ledo gabalai suniokojo šiltnamius. „Tik stipriausi prisikelia iš naujo“, – sako aplinkiniai, stebėdami iš naujo atgyjančią šiltnamių veiklą.

UAB „Oliseta“ šeimininko P.R.Olisevičiaus teigimu, tuo metu, kai nuo škvalo nukentėjo jų šiltnamių kompleksas, puansetijos jau augo stikliniame šiltnamyje. Jo stogas per škvalą buvo suvarpytas ledų, o šukės sukrito į vidų ant augalų. Gėlininkams puansetijas tiesiog teko traukti iš nuolaužų ir didelę dalį jų išmesti. Tik atrinkę labai mažą dalį vazonėlių su puansetijomis pasiliko, bet ir šios nuo patirtų sužalojimų, skersvėjų išaugo nekokybiškos – ne prekinės išvaizdos.

„Mes turėjome įsipareigojimų prekybininkams – privalėjome užauginti puansetijų. Kai šiemet beveik visos mūsų augintos puansetijos per škvalą nukentėjo, neliko beveik nieko kokybiško, teko pirkti naujus ūgtelėjusius daigus iš vokiečių gėlininkų, su kuriais seniai bendradarbiaujame. Juos paauginome iki žydėjimo ir pristatysime į Lietuvos prekybos tinklus“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo P.R.Olisevičius.

Ūkininkui malonu prisiminti, kaip jie kantriai mokėsi auginti puansetijas. Nepertraukiamu ciklu šias kalėdines gėles augino apie 10 metų. Iš pradžių mažesnius kiekius, o vėliau – vis didesnius. Taip įgudo, kad pastaraisiais metais šio ūkio šiltnamiuose būdavo išauginama ir artėjant Kalėdoms pražydinama 60–80 tūkst. puansetijų vazonėliuose.

„Mes tiek jų patys išaugindavome, būtume panašų kiekį išauginę ir šiemet. Iki škvalo mums viskas gerai sekėsi, gėlės stiebėsi. Jų neišauginome ne dėl to, kad buvo finansiškai per sunki našta, o dėl škvalo padarinių – tiesiog buvo sugadinti augalai, šiltnamiai“, – tekusius išbandymus pamena P.R.Osilevičius.

Atkuria šiltnamius

Ūkio savininkas „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad tą dieną, kai praūžė galingas škvalas, jis pats buvo Jonavoje. Parvažiavęs rado ūkį nuniokotą. „Visos mašinos, kurios stovėjo lauke, nukentėjo – buvo likusios be langų stiklų, o jų stogai sulankstyti. Puansetijos stikliniame šiltnamyje buvo jau augimo stadijoje, tai viską reikėjo iškratyti. Darbuotojos atrinko, kurios dar buvo geriausios būklės, kitas sukrovė į kompostą – buvo nepanaudojamos“, – vardijo P.R.Olisevičius.

Dalis ūkio šiltnamių sujungti tarpusavyje, o keli pastatyti kaip savarankiški. Į škvalo zoną pateko ir nukentėjo tie, kurie sujungti tarpusavyje – tai stiklinis ir polietileninis šiltnamiai. Kai apžiūrėjo stiklinio šiltnamio stogą, iš viršaus žiojėjo kiaurymės. Teko iš naujo perdengti ir polietileninį šiltnamį.

„Baimės žmonėms tikrai buvo. Viskas gamtoje truko tris su puse minutės. Trys geros minutės ir rezultatas toks, kad net rankos nusviro“, – atsidusęs aiškino ūkininkas, neneigdamas, kad po to darbuotojos net raminamuosius vaistus gėrė, kol aprimo ir apsiprato.

Škvalo padaryta žala dar ilgai neišsitrins iš darbuotojų atminties. Šeimininko teigimu, stiklinio šiltnamio šonai nukentėjo ne tiek daug, bet stogą teko visą pakeisti. Ir dar išvalyti vidų – surinkti visas subirusias stiklo duženas, iškuopti, nes per stichinę nelaimę viskas sugriuvo į vidų.

„Nebepataisomai sugadinti buvo ir plastikiniai stelažai, ant kurių dedame gėlių vazonėlius. Juos teko pakeisti naujais. Atstatymo darbai jau eina į pabaigą. Taip pat dar reikės keisti ir užuolaidas“, – apie atstatymo darbus šiltnamiuose pasakojo ūkininkas iš Barboriškio kaimo.

Turtą jis buvo apdraudęs, tad patirtą žalą atlygina draudimas. Taip pat ūkį žadėjo finansiškai paremti vietos rajono savivaldybė. Ūkio šeimininkas yra skaičiavęs, kad kartu su žuvusia produkcija, sugadintu turtu bendra žala viršija pusę milijono eurų. Tokios sumos tikrai niekas nekompensuos, tačiau jis džiaugėsi, kad sulaukus draudimo išmokos, žalos kompensacijos iš savivaldybės, jau vis tiek bus kur kas lengviau atsitiesti.

Ūkininkas pasakojo, kad ankstesniais metais nuo rugsėjo mėnesio, vos atvėsta orai, naktimis šiltnamius jau reikėdavo pašildyti. Šiemet rugsėjį stiklinis šiltnamis dar buvo be stogo – jį atnaujino spalio mėnesį. Šiuo metu montuojami stalai.

Škvalo padaryta žala dar ilgai neišsitrins iš darbuotojų atminties. Šeimininko teigimu, stiklinio šiltnamio šonai nukentėjo ne tiek daug, bet stogą teko visą pakeisti. Ir dar išvalyti vidų – surinkti visas subirusias stiklo duženas, iškuopti, nes per stichinę nelaimę viskas sugriuvo į vidų.

„Mums reikia atsigauti, tada galvoti apie produkciją. Planuojame nuo naujų metų vėl grįžti prie tradicinių darbų – kaip ir kasmet auginsime gėlių daigus. Mes kasmet prekiaujame vasarinių gėlių daigeliais. Jau vasario mėnesį daigelius tiekiame prekybos tinklams, daigelių išauginame ir savo kolegoms gėlininkams“, – artimiausiais planais pasidalino P.R.Olisevičius.

Jis neabejoja, kad kitais metais vėl augins puansetijas. Jų auginimo Lietuvoje daugelis atsisakė vien dėl to, kad brango šildymo kaštai. Gėlininkams dujos kainuodavo daugiau, negu grąžą duodavo parduota produkcija.

„Mes savo šiltnamius kūrename biokuru – medžio drožlėmis. Skaičiavome, kiek kainuotų apšildymas medžio granulėmis, tai irgi būtų beveik dvigubai brangiau. Medžio drožlės – pigus ir mums patrauklus šildymo būdas“, – sakė šiltnaminių gėlių augintojas, šiame versle besisukantis nuo 1994 metų.

Ruošiasi pavasariui

Puošniausioji karpažolė (Euphorbia pulcherrima) – karpažolinių šeimos augalas, kilęs iš Meksikos ir Gvatemalos. Įdėjus daug pastangų, jos užauginamos ir Lietuvoje, bet gėlininkai pasiskaičiavę riziką – gali pradirbti, o ne uždirbti. Tad kitame Lietuvos regione, Punios kaime (Alytaus r.), Žemaičių šeimos gėlininkystės ūkis puansetijų atsisakė, kai 2021 metais „koją pakišo“ itin išbrangęs šiltnamių šildymas. Žemaičių ūkyje šios kalėdinės gėlės buvo auginamos apie 15 metų. Šiemet dzūkai gėlininkai nepražydins nė vieno jų vazonėlio.

Vienas iš ūkio šeimininkų Eimantas Žemaitis „Valstiečių laikraščiui“ paaiškino, kad tame šiltnamių plote, kur augdavo puansetijos, šiemet iki lapkričio 1 dienos augino chrizantemas. Pasibaigus šių rudeninių gėlių sezonui, šiltnamiai du mėnesius stovės be gėlių, o nuo sausio mėnesio juose bus sodinamos tulpės. Kitų rūšių svogūninės gėlės į vazonėlius šiame ūkyje jau susodintos rudenį ir paruoštos pavasariui.

„Puansetijos tebėra paklausios. Žmonės ir šiemet jų teiraujasi, bet mums finansiškai nelabai apsimoka jas auginti. Šios gėlės reikalauja daug priežiūros, jas reikia sodinti nuo liepos mėnesio, o pražydintos realizuojamos tik lapkričio–gruodžio mėnesiais. Kasmet iš Pietų Europos į Lietuvą atvežama daug pigesnių puansetijų, tad būna labai didelė konkurencija, kuri muša kainą. Šių gėlių išauginimo kaštai dideli, o užauginus, pražydinus ir pardavus naudos gali būti arba nebūti. Kartais taip ir būdavo – pradirbi arba uždirbi. Žiūrint, kokie metai pasitaikydavo. Ypač kai pasitaikydavo šaltesnis ruduo ir reikėdavo daugiau šildyti šiltnamius. Šiemet gal ir būtume uždirbę, jeigu augintume. Bet užpernai patyrėme didelių nuostolių. Pernai visai neauginome, būtume turėję dar daugiau nuostolių padidėjus dujų kainoms ir išaugus šildymo kaštams. Jau antri metai, kai neauginame – nusprendėme jų iš viso atsisakyti“, – aiškino E.Žemaitis.

Gėlininko teigimu, ūkiui dėl to atokvėpio nėra – darbuotojai toliau dirba. Šiltnamiuose augina nemažai raktažolių, sodina didelius kiekius našlaičių. Žemaičių ūkio šiltnamiai artėjant gruodžiui gėlėmis užpildyti 50 proc., o nuo sausio 1 dienos, kai pasodins tulpes, bus visiškai pilni. Viskas kruopščiai suplanuota – kur augdavo puansetijos, augs tulpės.