Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) kovai su prekiautojais nelegaliais (falsifikuotais) augalų apsaugos produktais skiria ypatingą dėmesį, todėl neatsitiktinaiLietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA)rugsėjo pradžioje Augalininkystės tarnyboje vykusiame renginyje pasidalijo naujausia informacija ir žiniomis, kaip lengviau atpažinti nelegalius augalų apsaugos produktus (toliau –AAP).

Augalininkystės tarnyba su LAAA jau ne vienus glaudžiai bendradarbiauja, siekdamos bendro tikslo – apsaugoti rinką nuo galinčių aplinkai ir žmonių sveikatai pakenkti AAP. Viena iš Augalininkystės tarnybos veiklų – AAP įvežimo, vežimo, saugojimo, tiekimo rinkai ir jų naudojimo priežiūra. Sėkmingam šiam darbui būtina nuolat atnaujinti žinias ir informaciją, nes, pasak Augalininkystės tarnybos Agrochemijos skyriaus patarėjos Aidos Andruškevičienės, kiekvienais metais prekiautojai nelegaliais produktais darosi išradingesni, atsiranda naujų falsifikuotų AAP maskuočių formų.Apie įtariamus nelegalių AAP tiekimo rinkai ir naudojimo atvejus Augalininkystės tarnybą dažnaiinformuoja Lietuvos augalų apsaugos asociacija, gavusi informaciją anonimine pasitikėjimo linija.

Šešėlinė AAP rinka kelia rimtą pavojų ES žaliojo kurso tikslams mažinti poveikį gamtai ir užtikrinti maisto saugumą ES gyventojams. Registruoti AAP, kiekviena jų siunta, prieš tiekiant į rinką yra kruopščiai tikrinama, prieš jai patenkant į prekybos vietas ir ji ne tik atitinka reikalavimus, bet ir yra saugi aplinkai bei žmogaus sveikatai.

„To paties nepasakysi apie padirbinius ar ES draudžiamus AAP. Geriausiu atveju tai bus tiesiog praskiestas ir neefektyvus produktas, blogiausiu – užteršite savo aplinką ir maistui skirtus augalus neištirtos cheminės sudėties medžiagomis, neišgrynintomis, dažnai turinčiomis šalutinių gamybos priemaišų, neleistinų priedų, keliančių grėsmę net žmogaus sveikatai“, – sako Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovė ZitaVaranavičienė.

Nesąžiningi naudotojai savo neaiškius mišinius ženklindami panašiomis į patikimo gamintojo etiketes, menkina oficialių prekės ženklų reputaciją, o netinkamas augalų vaistų naudojimas teršia sąžiningai dirbančių žemę ūkininkų vardą, mažina visuomenės pasitikėjimą augalų apsaugos produktais apskritai. Svarbu prisiminti, kad ūkininkai, gaunantys subsidijas ir pagauti naudojant nelegalius produktus ne tik sulauktų piniginės baudos, bet ir netektų paramos.

Nelegalia veikla paprastai užsiima ne pavieniai asmenys, bet organizuotos tarptautinės grupuotės, valstybėms padarančios gana didelių nuostolių.„Su prekiautojais nelegaliais pesticidais susiduriame kasmet, todėl LAAA surengtuose mokymuose išgirsta naujausia Europos ir pasaulio informacija apie situaciją augalų apsaugos produktų rinkose mūsų specialistams – labai naudinga“, – teigia Augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas, pabrėždamas, kad dėl blogėjančios ekonominės situacijos tikėtis, kad nelegalių AAP atvejų mažės, neverta.

LAAA pateiktais duomenimis, nelegalių ir falsifikuotų augalų apsaugos produktų šešėlinė rinka tik Lietuvoje per metus gali siekti apie 12–40 mln. eurų. Į mūsų šalį nelegali produkcija atkeliauja jūra, dažniausiai iš Kinijos, taip pat – sausumos keliais per kitas Europos Sąjungos valstybes ir iš trečiųjų šalių.

Gaila, kad perkantieji nelegalią AAP produkciją nesusimąsto, kokią žalą jie gali patirti dėl neištirtų medžiagų poveikio tiek sveikatai, tiek ir gamtai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad nesumokami mokesčiai, prarandamos darbo vietos, o dėl negautųpajamų legaliai dirbančios įmonės negali pakankamai lėšų skirti inovacijoms.

Prekiauti AAP gali tik įmonės ir asmenys turintys išduotą Augalininkystės tarnybos leidimą platinti augalų apsaugos produktus. Platinami AAP turi būti užregistruoti Lietuvos Respublikoje arba jie gal būti tiekiami rinkai ir (ar) naudojami turint specialiai tam išduotą Augalininkystės tarnybos leidimą.Lietuvoje parduodami AAP būtinai turi būti ženklinami etikete lietuvių kalba. Jei tokios etiketės nėra, jau galima įtarti, kad produktas – nelegalus ir (ar) falsifikuotas.Tokiems produktams atpažinti yra ir kitų būdų, kuriais gali pasinaudoti ne tik Augalininkystės tarnybos specialistai, bet ir paprasti pirkėjai. LAAA pataria atkreipti dėmesį į tai:

1.     ar produktas registruotas naudoti Lietuvoje arba turi tam tikrą vienkartinį leidimą, pavyzdžiui, leidimą naudoti išimties tvarka;

2.     į kainą, jei ji yra gerokai mažesnė nei parduodamų rinkoje;

3.     mokėjimo būdą – nelegalūs produktai dažniausiai perkami už grynuosius;

4.     pirkimo dokumentus – jie turi būti išrašomi su konkrečia produktų informacija (AAP pavadinimas, parduotas kiekis);

5.     pakuotę ant kurios nurodomas partijos numeris ir pagaminimo data;

6.     etiketę – ji turi būti lietuvių kalba (šalia gali būti latvių ir estų), gerai įskaitoma, tvarkingai ir patvariai užklijuota, informacija etiketėje turi atitikti tą, kuri skelbiama Augalininkystės tarnybos interneto puslapyje.

Daugiau aktualios ir naudingos informacijos rasite Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje www.vatzum.lt, Facebook ir Linkedin paskyrose.