Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip tinkamai laikyti mėšlą: ką turi žinoti ūkininkai?

Aplinkosaugininkai primena, kad ūkininkams, laikantiems mėšlą ir tręšiantiems laukus, svarbu laikytis nustatytų reikalavimų. Jie reikalingi tam, kad į aplinką nepatektų srutos ir mažėtų nemalonių kvapų. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad ir šiuo metu draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant užtvindytos, įmirkusios žemės.  

Mėšlą kaupti ir saugoti galima mėšlidėse, tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse. Taip pat tirštasis mėšlas gali būti laikomas rietuvėse lauke prie tvarto. Skystasis mėšlas ir srutos gali būti kaupiamos srutų kauptuvuose, atkreipia dėmesį Aplinkos apsaugos departamentas.

Mėšlidės, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto ir srutų kauptuvo įrengti nereikia, jei gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir srutos. Taip pat jei laukiniai ir naminiai gyvūnai laikomi lauko aptvaruose (voljeruose) ištisus metus.  

Asmenys, laikantys 10 ar daugiau sąlyginių gyvūnų, skystojo mėšlo ir srutų kauptuvuose turi taikyti aplinkos oro taršos ir nemalonių kvapų mažinimo priemones. Tai gali būti kietosios sandarios stogo dangos, lanksčiosios dangos, vientisos plūdriosios dangos (plastiko lakštų, granulių, šiaudų, natūraliai susidarančios plutos), biologiniai filtrai. Taip pat galima skaidyti srutas aerobiniu (aeravimas) arba anaerobiniu būdu biodujų įrenginyje.  

Mėšlo laikymas prie tvartų   

  • Laikant ne daugiau kaip 100 sąlyginių gyvūnų, tirštąjį mėšlą galima kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų.  
  • Rietuvei parenkama tokia vieta, kad neapsemtų paviršiniai vandenys.  
  • Turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, kad srutos netekėtų į aplinką.  
  • Mėšlidės, tirštojo mėšlo rietuvės urbanizuotose teritorijose turi būti uždengtos (pvz., lanksčiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažiau kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksnių ir kt.). 
  • Uždengti nebūtina, kai mėšlas apdorotas moksliškai pagrįstomis amoniako išsiskyrimą į aplinką  mažinančiomis priemonėmis (separavimas, probiotikai ar kt.).  

Kauptuvo ar rietuvės talpa  

  • Į mėšlidę ir srutų kauptuvą, tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto turi tilpti ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir srutos.  
  • Turi tilpti ir srutos, susidarančios nuo mėšlidėse sukaupto mėšlo, mėšlo pakrovimo aikštelių, melžimo vietų, pašarų ruošimo aikštelių.  
  • Talpa apskaičiuojama vadovaujantis pastatų technologinio projektavimo taisyklėmis, Gerosios žemės ūkio praktikos kodekso rekomendacijomis (9 priedas).  
  • Kai mėšlas ir srutos laikomos tvarte, naudojamos komposto, biodujų gamybai ar perduodamos kitam asmeniui tvarkyti, jų tūris arba plotas atitinkamai gali būti mažinamas.  

Jei tirštasis mėšlas laikomas laukuose  

  • Jei tirštasis mėšlas laikomas tręšiamuosiuose laukuose, privaloma įrengti lauko rietuves. Vieta parenkama taip, kad rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys.  
  • Rietuvė negali būti arčiau kaip 20 m nuo upių, karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Taip pat turi būti ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų.  
  • Atstumas gali būti mažesnis, jei tų pastatų savininkas yra pateikęs rašytinį sutikimą. Jį galima pateikti ir elektroninėmis ryšio priemonėmis, pvz., el. paštu ar SMS.  

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos   

  • Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.  
  • Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti tvartus, fermas, įrengti srutų ir mėšlo sandėliavimo vietas, įrenginius ir tirštojo mėšlo rietuves prie esamų tvartų ir fermų.  
  • Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus vandens telkinių apsaugos zonose.  

Vietos įrengimas 

  • Pirmiausia ant dirvos paviršiaus suformuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių arba smulkintų ar nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis, pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. (Reikalavimas netaikomas, jei planuojama tirštąjį mėšlą laikyti tręšiamajame lauke ne ilgiau kaip 2 savaites.) 
  • Vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų. (Reikalavimas netaikomas, jei planuojama tirštąjį mėšlą laikyti tręšiamajame lauke ne ilgiau kaip 2 savaites.)  
  • Rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius.  
  • Rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos. Rietuvė uždengiama lanksčiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ir nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu.  
  • Rietuvė turi būti užtikrinti, kad srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų ir nesklistų kvapai.  

Mėšlo kiekis rietuvėje ir tręšimo planas  

  • Tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio.  
  • Keliems laukams, kuriems parengtas tręšimo planas, bet kuriuos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai, galima įrengti vieną lauko rietuvę, neviršijančią šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio.  
  • Vieną lauko rietuvę galima įrengti, jei numatyti tręšti laukai, kuriems parengtas tręšimo planas, ribojasi. 
  • Tręšiant mėšlu ir srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privaloma turėti ir vykdyti reikalavimus atitinkantį tręšimo planą.  
  • Planas turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant tręšti laukus. 
  • Planas ir dokumentai saugomi ne trumpiau kaip 2 metus nuo sudarymo dienos.  
  • Kitam asmeniui perduoti ar parduoti 100 ar daugiau tonų mėšlo ir (ar) srutų per kalendorinius metus galima tik pagal rašytinį sutartį ar pirkimo-pardavimo įrodymo dokumentus.  Dokumentus privaloma pateikti Žemės ūkio ir kaimo verslo registrui.   

Atsakomybė  

Už netinkamą mėšlo tvarkymą asmenims gresia bauda iki 230 eurų, kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų. Už pakartotinį pažeidimą asmuo gali sulaukti baudos iki 430 eurų, kiti atsakingi asmenys – iki 1100 eurų. Taip pat gali tekti atlyginti aplinkai padarytą žalą. 

Rekomenduojami video