Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai pasiūlė naują metodiką, kaip geriau suderinti gamtos ir miškininkystės interesus ūkiniuose miškuose. Tai galima padaryti saugant biologinei įvairovei svarbius medžius su mikrobuveinėmis. Birželio 9 dieną VDU ŽŪA mokslininkai miškininkystės praktikams pristatė naujai sudarytą medžių mikrobuveinių katalogą.

„Medžių mikrobuveinės yra puikus kompromiso tarp miškininkystės ir gamtosaugos pavyzdys. Saugodami medžius su mikrobuveinėmis galime gana intensyviai tvarkyti ūkinius miškus ir kartu išlaikyti terpę daugeliui smulkių ir stambesnių rūšių, tokių kaip vabzdžiai, paukščiai, stuburiniai gyvūnai, gyventi tame pačiame plote, – teigia katalogą su kolegomis sudaręs ekologinės miškininkystės ir miško biologijos ekspertas prof. dr. Gediminas Brazaitis. – Didžioji dalis medžių mikrobuveinių yra vadinamosios medžių ydos, kurios mažina medienos ekonominę vertę. Tai įvairios drevės, uoksai, vabzdžių galerijos, išpuvusių šakų vietoje besiformuojančios ertmės, vėžiniai gumbai, daugiamečiai grybai kempinės ir t. t. Kuo medis mažiau vertingas ūkiniu požiūriu, tuo jis vertingesnis biologinei įvairovei.“

Dabartinėse miško kirtimo taisyklėse yra įpareigojimas viename hektare kertamo miško palikti mažiausiai septynis medžius biologinei įvairovei. O jeigu tas miško plotas yra buveinių ar paukščių apsaugai svarbi teritorija – gali būti net dvidešimt medžių. Naujasis medžių mikrobuveinių katalogas išplečia miško kirtimo taisyklėse nurodytus kriterijus, kokius medžius geriausia palikti biologinei įvairovei.

G.Brazaitis: „Jei žiūrėsime iš miško savininko pozicijos, atrinkdamas medžius su mikrobuveinėmis jis nieko nepraras, o galbūt net išloš ekonomiškai, nes tie medžiai bus mažesnės ūkinės vertės. Tuo tarpu gamtai jis padės labai daug.“

„Tarp oficialių kriterijų lig šiol yra tik medžio skersmuo bei amžius, bet jų nepakanka, – teigia prof. dr. G.Brazaitis. – Iš viso yra išskiriami 66 medžių mikrobuveinių tipai, kurie sudaro sąlygas biologinei įvairovei įsikurti ant medžio. Paliktas storesnis medis nebūtinai turės toms rūšims reikalingų elementų“, – aiškina profesorius.

Medžių mikrobuveinių koncepciją susistemino vokiečių mokslininkai. Jos pagrindu Vokietija savo miškuose dabar sėkmingai derina gamtosaugą ir gamtonaudą. Pasak VDU mokslininko, šią koncepciją gali nesunkiai pritaikyti visi Lietuvos miško savininkai.

„Jei žiūrėsime iš miško savininko pozicijos, atrinkdamas medžius su mikrobuveinėmis jis nieko nepraras, o galbūt net išloš ekonomiškai, nes tie medžiai bus mažesnės ūkinės vertės. Tuo tarpu gamtai jis padės labai daug“, – teigia prof. dr. G.Brazaitis.

VDU ŽŪA mokslininkai atliko šį miško mokslo darbą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos užsakymu.