Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip būti pasirengus orų netikėtumams?

Žemės ūkio rūmų prašymu Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė informuoja apie gruntinio vandens lygį.

„Prognozuoti tolimesnius pokyčius sudėtinga, gruntinio vandens išteklių pasipildymas tiesiogiai priklausys nuo kritulių kiekio ir temperatūros gegužės – birželio mėnesiais. Jei kritulių bus mažiau už daugiametę normą, vasaros pabaigoje – rudens pradžioje tikėtinas reikšmingas gruntinio vandens nuosekis, gruntinio vandens, dažniausiai kaptuojamo šuliniais, gali trūkti“, – informuoja R.Radienė.

Gruntinio vandens lygis daugelyje Lietuvos vietovių žiemos laikotarpiu pakilo ir vasario mėnesį buvo artimas vidutiniam daugiamečiam lygiui. Tačiau  kovo – balandžio mėnesiais jau yra stebimas gruntinio vandens lygio žemėjimas, gruntinis vanduo senka. Nuosekio kreivė labai panaši į pernai metų pavasario, tik lygio žemėjimas lėtesnis, skiriasi maždaug 2 savaitėmis. Vandens lygis balandžio mėnesio pabaigoje yra pažemėjęs, bet tik maždaug trečdaliu, lyginant su pernai metų žemiausiu lygiu. Vietovėse, kur gruntinis vanduo slūgso giliai (> 7 m) ir lygio pokyčiai palyginus su meteorologinių sąlygų pasikeitimu vėluoja, situacija įvairesnė. Pavyzdžiui Švenčionių apylinkėse gruntinio vandens lygis tebekyla ir jau yra aukštesnis nei pernai pavasarį, tuo tarpu Ukmergės apylinkėse gruntinio vandens lygis kilo iki kovo mėnesio, tačiau ėmė žemėti taip ir nepasiekęs pernai buvusio lygio.

Kaip teigia sinoptikai, artimiausiomis dienomis vyraus itin kontrastingi orai. Kai kur nuo pirmadienio šils iki 24 laipsnių šilumos, tačiau tokius orus keis šlapdriba ir šalnos, tikėtina, kad sulauksime ir perkūnijos.

Šiais metais ir vėl buvo sausas pavasaris, nors pastaruoju metu lietus jau palepino daugelį šalies rajonų ir pradžiugino ūkininkus.

Dr. Sigitas Japertas, LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centro  direktorius pažymi, kad šių metų pavasaris sausesnis nei pernykštis. Pernai ūkininkai turėjo palyginti gerą pirmąją žolę, šįmet pirmosios žolės bus gerokai mažiau.

Ką galėčiau pasiūlyti šįmet? Orientuotis į kukurūzų siloso gamybą. Kol terminai leidžia.  Kodėl? Kukurūzams drėgmės reikia dygstant, o vėliau jis ne toks reiklus vandeniui. Kukurūzai karvėms – vienas iš pagrindinių pašarų, kuriais yra balansuojami jų mitybos racionai. Pagrindinis pašaras – žolės silosas šienainis ir kukurūzų silosas, santykis gali būti 50:50. Šįmet šį santykį galima pakeisti net iki 20:80. Juk pagrindinis tikslas –  patenkinti karvučių fiziologinius poreikius, aprūpinti pagrindiniais pašarais.

Kokie patarimai tolimesnei ateičiai?  Iš pagrindinio pašaro reikėtų orientuotis į žolynus, kuriuose vyrautų liucerna. Ji atspari drėgmės trūkumui – jos šaknys gali siekti net iki 45 – 50 cm ir net gali pasiekti gruntinį vandenį. Lietuvoje yra daug firmų, kurios prekiauja sėklomis ir siūlo įvairių žolių mišinių šienavimui ir žolių silosui gaminti ir juose liucerna sudaro net 50-70 proc. Jeigu ūkininkas karvučių mitybai augina kukurūzų silosą, siūlyčiau auginti vien liucerną. Tai puikus pašaras. Kukurūzai turi daug energijos, bet mažai baltymų, o liucerna – turi net 22-24 proc. baltymų, žinoma, jeigu optimaliu laiku nušienaujama. Net vidutinio derlingumo žemėje liucerną galima pjauti net 4-5 kartus per sezoną.

Kitas siūlymas – auginti vienmečių žolių mišinius ar vienmečių grūdinių kultūrų mišinius, pavyzdžiui, vikių-avižų, avižų-žirnių,  avižų-peliuškų mišinius ir auginti ne kūlimui – prireikus juos šienauti ir pasidaryti siloso šėrimui tvartiniu laikotarpiu.

Yra ir kitų galimybių. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais mažiau auginama nendrinių dryžučių. Kai kas auga. Esu atlikęs tyrimus, tai labai gera žolė, sukaupianti daug baltymų ir yra daug masės. Ir nereikli dirvožemiui bei išgyvena sausros laiką. Ši žolė greitai auga, todėl labai svarbu tinkamu laiku šienauti, kitaip sumedės ir sumažės maistinė vertė.

Lietuvoje sėkmingai galėtume auginti ir sausrai atsparesnes vokiškas ir ne tik vokiškas kukurūzų veisles. Atkreipiu ūkininkų dėmesį į tai, kad dabar veislės kuriamos auginti grūdams arba gaminti silosui. Skirtumas labai didelis. Pirmosiose veislėse 70 proc. maisto medžiagų yra grūduose ir tik 30 proc. maisto medžiagų yra stiebe, o veislėse, skirtose gaminti silosą yra kitaip – visas augalas naudingas mitybai. Taigi jeigu grūdinius kukurūzus naudosite silosui gaminti, tai karvutės tokį pašarą sunkiau virškins.

Nereikėtų pamiršti ir biologinių trąšų su mikroorganizmais, kurios teikia naudą ne tik augalui, bet ir dirvožemiui: aprūpina augalus maistinėmis medžiagomis bei energija, stimuliuoja augalų augimą, apsaugo augalus nuo streso, karščio, šalčio, vandens trūkumo, nes padeda palaikyti drėgmę. Naudojant tokias trąšas augalas geriau įsišaknija, tampa atsparesnis ligoms.

Rekomenduojami video