Reaguodama į Lietuvoje besitęsiančią sausrą, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ketina palengvinti sąlygas dėl sausų orų nuostolius patiriantiems ūkininkams – švelnins kontrolę, netaikys sankcijų už nevykdomus prisiimtus su ES parama susijusius įsipareigojimus, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Be to, Nacionalinių krizių centras svarstys, ar dėl sausros skelbti ekstremaliąją situaciją visos valstybės mastu.

„Šiandien pasirašysiu įsakymą Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA), kad tose savivaldybėse, kuriose kritulių kiekis pasiekęs kritinį lygį, ūkininkai supaprastinta tvarka galės teikti prašymus, kad būtų taikomos išimtys toms kultūroms, kurios neišdygo dėl vėlyvo sėjimo ar nunyko dėl užsitęsusios sausros“, – ketvirtadienį po posėdžio dėl sausros padarinių žurnalistams sakė žemės ūkio ministras.

K.Navicko susitikimas su Aplinkos ministerijos, Nacionalinio krizių centro, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT), Lietuvos draudikų asociacijos, draudimo pasėlių bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo Lietuvoje atstovais vyko šalyje tęsiantis itin sausam laikotarpiui ir ūkininkams dėl kritulių trūkumo prognozuojant gerokai mažesnį derlių.

Pasak K.Navicko, ŽŪM kreipėsi Europos Komisiją (EK), kad ji leistų nukentėjusiems ūkininkams anksčiau išmokėti pirmąsias išmokas. Ministras prašė EK leisti taikyti maksimalius tiesioginių išmokų avansus – iki 70 proc.

ŽŪM informuoja, kad nuo sankcijų bus atleidžiami visi ūkininkai ir paramos gavėjai, kurie individualiai informuos NMA apie sausros padarytą žalą. Žemdirbiai ją turės įrodyti į „NMA agro“ programėlę įkeldami sausros padarinių nuotraukas.

K.Navickas taip pat teigė, kad į EK dar kreiptasi prašant leidimo leisti taikyti išimtis žaliąjį pūdymą pasėjusiems ūkininkams. „Kad leistų nusiimti pašarus. Nes matydami dėl klimato sąlygų sumažėjusius derlius neturime kitos išeities“, – dėstė ministras.

Pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika spaudos konferencijoje teigė, kad Lietuvoje kasmet būtų galima apsaugoti vidutiniškai nuo 1,5 mln. iki 1,8 mln. ha sėjamų plotų.

Šiuo metu, anot jo, nuo sausros ir kitų klimato reiškinių padaromos žalos apdrausta apie 9 tūkst. ha pasėlių, kurių apdraudimo vertė siekia apie 13 mln. eurų. Pernai nuo visų rizikų, jo teigimu, apdrausta apie 0,5 mln. ha dirbamos žemės.

„Galime važiuoti į laukus, prasideda pats žalų vertinimas. Gaila, kad apdraustas plotas nėra toks didelis kaip galėtų būti, t.y. daugiau nei 9 tūkst. ha. Tačiau draudimo suma iš tų hektarų viršija 13 mln. eurų. Iš jų maksimali draudimo išmoka galėtų siekti daugiau nei 8 mln. eurų, jei visi laukai būtų vienodai pažeisti ir būtų patiriamas tas nuostolis“, – žurnalistams sakė M.Rusteika.

Jo teigimu, ūkininkai gali draustis nuo stichinės sausros ir dar 7 kitų klimato reiškinių keliamų rizikų, tačiau mokėti draudimo įmokas už jas visas esą dažnai ūkininkams yra per brangu.

„Kai sudedame bendrą kontekstą, visas draudimo įmokas už kiekvieną riziką, tikrai žemdirbiams tos įmokos brangiai kainuoja. Jei verslą norėsime nuo visų rizikų apsaugoti, tikėtina, draudimo įmoka būtų ženkliai didesnė nei gaunamos pajamos. Dėl to žemdirbiai ir stengiasi kažkiek vienur surizikuoti. Bet gaila, kad su ta rizika yra labai sudėtinga sukovoti“, – aiškino M.Rusteika.

Pasak draudikų atstovo, apsidraudę ūkininkai jau kreipėsi dėl draudimo išmokų.

Pasak K.Navicko, tai, kad žemdirbiai draustųsi, yra ir ŽŪM, ir valstybės interesas. Paklaustas, ar neapsidraudę ūkininkai gali tikėtis paramos, ministras pažymėjo, jog apie tai spręsti dar anksti.

Nacionalinio krizių valdymo centro Situacijų valdymo biuro vedėjas Evaldas Arbataitis žurnalistams sakė, kad Lietuvoje ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijoje paskelbė 8 savivaldybės. Pasak jo, penktadienį bus svarstoma, ar ji turėtų būti skelbiama visos šalies mastu.