Keliaujant po Lietuvą kai kur akis vis dar bado sugriuvusios fermos, buvusių kolūkių sandėliai, šienainio bokštai ir kiti apleisti pastatai. Šalies savivaldybių duomenimis, prieš penketą metų Lietuvoje buvo daugiau kaip 9 tūkst. nenaudojamų ir apleistų pastatų. Pastaraisiais metais situacija gerėja, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.

Prasidės antras etapas

Vilkaviškio rajono teritorijoje nuo sovietmečio likę bene daugiausia šeimininkų neturinčių nesaugių statinių nuardytomis plytų sienomis. Stūksantys apleisti pastatai vizualiai teršia kraštovaizdį, kelia grėsmę žmonių saugai ir sveikatai, be to, jie neša materialius nuostolius. Be to, nesutvarkytos teritorijos tampa nelegaliais sąvartynais, į kuriuos žmonės ilgainiui ima vežti šiukšles.

Rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė Jurga Grigaliūnaitė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad jų rajone yra per 200 sovietmečiu statytų, dabar apleistų ir nenaudojamų žemės ūkio paskirties ir kaimo socialinės infrastruktūros pastatų. Jie šiuo metu yra praradę savo tiesioginę funkciją ir nenaudojami dėl blogos techninės būklės.

„Pernai baigėme įgyvendinti vieną projektą. Jo metu buvo likviduota 9 bešeimininkių statinių kompleksai – iš viso 19 pastatų“, – pasakojo savivaldybės administracijos Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vyriausioji specialistė J.Grigaliūnaitė.

Šiemet antram analogiškam projektui įgyvendinti skirta 262,9 tūkst. eurų, planuojama nugriauti 11 teismo sprendimu pripažintų bešeimininkiais ir perduotų Vilkaviškio rajono savivaldybės nuosavybėn statinių: fermų, sandėlių, dirbtuvių, siloso tranšėjų, šiluminių trasų stovų Beržinių, Kregždžių, Šapalų, kituose kaimuose bei Kybartų mieste.

J.Grigaliūnaitė pasidžiaugė, kad kai kurios teritorijos, kurios dar visai neseniai buvo tapusios sąvartynais, dabar jau gražiai sutvarkytos, tais žemės sklypai domisi Vilkaviškio rajono ūkininkai. Jie nori juos apsėti, kad nedirvonuotų. Šiemet tokių sutvarkytų žemės sklypų atsiras dar daugiau, kai juose stūksantys statiniai vaiduokliai bus nugriauti, išardyti jų pamatai, iškuopti šiukšlynai.

Dar ne visi pakliuvo

Klausučių seniūnijos (Vilkaviškio r.) seniūnė Gema Skystimienė patenkinta keturiomis gražiai sutvarkytomis, anksčiau bešeimininkėmis vadintomis teritorijomis. Seniūnei į atmintį įstrigę apverktinos būklės statiniai Drebulinės kaime. Sakė, net pati netikėjusi, kad tokia baisi vieta virs patraukliu žemės plotu. Greta žieminius kviečius auginantis ūkininkas susidomėjo šia žeme ir per 30 arų sklypelį žada pavasarį apsėti vasariniais kviečiais. Gražiai sutvarkytos ir Daržininkų kaime stūksojusios pavojingos griuvėsių sienos.

G.Skystimienė

„Mes labai patenkinti ir norime, kad daugiau tokių projektų būtų. Sūdavos kaime norime nugriauti labai negražius šeimininkų neturinčius šienainio bokštus ir sutvarkyti šią apleistą teritoriją. Niekieno pastatų yra ir Šapaluose, Putinuose“, – į antrą etapą dar nepatekusius statinius vardijo G.Skystimienė.

Seniūnė pasistengė surašyti kuo daugiau jų seniūnijos teritorijoje kažkada buvusių kolūkių, valstybinių ūkių pastatytų, bet dabar aplinką darkančių statinių. Keturi bešeimininkiai objektai jau sutvarkyti, dar keturis sutvarkys šiemet, bet jų Klausučių seniūnijos ribose vis tiek dar liks.

Tokių nesuformuotų ir nesutvarkytų žemės sklypų Vilkaviškio rajone dar liks ir įgyvendinus abu projektus, nes norint, kad apleistiems statiniams tvarkyti būtų skirtas finansavimas, reikia, jog jie būtų urbanizuotoje teritorijoje arba netoli jos, arti nuo pagrindinio kelio. Be to, būtinas teismo sprendimas, kad statinys pripažintas bešeimininkiu. Todėl finansavimą gavo ne visi seniūnijų pasiūlyti objektai.

Įveikia galinga technika

Pripažinti objektą neturinčiu šeimininko, Klausučių seniūnės teigimu, nėra itin sunku. Seniūnija pateikia tokių vietų sąrašą, o savivaldybė paruošia dokumentus ir pateikia teismui. Apie bešeimininkius statinius būna paskelbta viešai. Pasak G.Skystimienės, paprastai niekas į tokius skelbimus neatsiliepia.

„Iš tokių statinių jau būna išrankiota visa, kas dar gali būti naudinga – plytos ir visa kita, o pamatus tenka sutvarkyti kažkam kitam“, – pasakojo Klausučių seniūnė ir pridūrė, kartais tenka ardyti ir stūksančias aplinkiniams pavojingas aptrupėjusias sienas. Panašų vaizdą ji neseniai matė bešeimininkiame objekte Andriškiuose, kur permainos numatytos jau šiemet.

Klausučių seniūnijos gyventojai nori, kad šiems darbams būtų skiriama kuo daugiau lėšų, tada iš viso nebeliktų apleistų statinių. Žmonės džiaugiasi griuvėsių vietose atkurta švaria aplinka, o ūkininkai nori dirbti tokią žemę.

„Mūsų ūkininkai labai darbštūs. Jie ir patys tvarkosi, kad tik nebūtų apleistų vietų, bet visko nepajėgia, nes kai kur reikia senų statinių pamatus iškasti, sutrupinti. Jie paprastai būna 1–1,5 metro gylio. Tokius statybinius blokus ne ūkininko jėgoms išimti. Reikia labai galingos technikos“, – pasakojo G.Skystimienė.

Atsisveikina negailestingai

Pastaraisiais metais pastatų vaiduoklių, keliančių pavojų ir darkančių kraštovaizdį, mažėja ir Kėdainių rajone. Šiemet čia planuojama nugriauti dvylika apleistų statinių.

Kaip informavo Kėdainių rajono savivaldybės administracija, pernai teismas pripažino bešeimininkiu turtu bei perdavė rajono savivaldybės administracijos žinion senas fermas Joknių, Pašėtės, Sangailių ir Žeimelių kaimuose, buvusios Pagirių obuolių saugyklos nebeveikiančius vandenvalos įrenginius Mlodzinavos kaime, trąšų sandėlį Meironiškiuose ir dvi apleistas fermas Gersonės kaime.

„Bankrutuojant žemės ūkio bendrovėms ir kitoms įmonėms, keitėsi statinių savininkai, todėl mažiau reikalingų statinių techninė būklė dar labiau pablogėjo. Buvę savininkai nustojo jais rūpintis arba net visai pamiršo. Daliai apleistų statinių teisiškai neįregistruoti, todėl juos pripažinti bešeimininkiais gali tik teismas. Dauguma jų yra nepatenkinamos techninės būklės, apgriuvę ar jau nugriauti, jų vietoje likusios krūvos statybinio laužo“, – teigė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Ramanauskienė.

Kėdainių rajone bešeimininkiu turtu pripažinta ir perduota savivaldybės nuosavybėn 170 objektų. Iš jų 133 – jau nugriauti.