Tikriausiai pirmą kartą šalies istorijoje prie vieno stalo susėdo visos žemės ūkiui atstovaujančios organizacijos. Visos, išskyrus Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovus, kurių Seime vykęs renginys nesudomino. Jų pasigedo ne vienas renginio dalyvis.

Pasiūlytos konkrečios gairės

Siekdami užtikrinti žemės ūkio politikos tęstinumą bei aptarti ateities ūkininkavimo gaires, į istorinę Seimo Kovo 11-osios akto salę sugužėjo per 400 dalyvių iš visos šalies. Visi jie pasirašė dokumentą, kuriame kartu įvardijo siektinus žemės ūkio sektoriaus tikslus ir konkrečias priemones. Tikimasi, kad į jį atsižvelgs ateityje šalį valdysiantys politikai.

Kaip teigė renginio iniciatorius, Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis, pasirašytas dokumentas ateityje turėtų užtikrinti žemės ūkio ramybę. Tiesa, į šį teiginį kai kurie susitikime dalyvavę ūkininkai replikavo, kad ramybės jie nori jau šiuo metu, o ne ateityje, ir dabartiniai politikai taip pat jau galėtų pradėti spręsti kaimo problemas.

Susitikimo metu parengtame dokumente sutarta, kad turėtų būti stiprinamas apsirūpinimo maistu klausimas, o žemės ūkio ir maisto gamyba pripažinta Lietuvos strateginiu sektoriumi. To reikalauja pasaulyje susiklosčiusi geopolitinė ir ekonominė padėtis. Ūkininkai taip pat eilinį sykį priminė ES tiesioginių išmokų suvienodinimo visoms šalims būtinybę bei pabrėžė, jog privaloma tobulinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą.

Daug diskutuota ir žaliojo susitarimo klausimais. Žemės ūkio atstovų teigimu, dauguma Lietuvoje taikomų priemonių nėra efektyvios, net kenkiančios šalies žemdirbiams.

Kad situacija žemės ūkyje pagerėtų, susirinkimo dalyviai nustatė ir konkrečias gaires, kurių laikantis padėtis šiame sektoriuje imtų gerėti. Sutarta, jog reikia parengti argumentuotą ir skaičiais pagrįstą žemės ūkio strategiją, atitinkančią klimato kaitos politiką iki 2030 m., užtikrinti paslaugų prieinamumą bei žemės ūkio sektoriaus, turizmo, maitinimo ir socialinių verslų plėtrą kaime, nuolat rengti aukštos kvalifikacijos specialistus žemės ūkio sektoriui, remti mokslinius tyrimus, sukurti integruotą žemės ūkio konsultavimo sistemą, subalansuotos saugomų teritorijų ir miškų politikos įgyvendinimą bei konkurencingą gyvulininkystę klimato kaitos kontekste. Renginio dalyvių nuomone, taip pat būtina tobulinti teisinę bazę, užtikrinančią žemdirbių savivaldą.

Neišvengiama kaita

Susirinkusiuosius pasveikinusi renginio globėja Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išskyrė žemės ūkio svarbą. Ji akcentavo, kad be žemės ūkio Lietuva negalėtų egzistuoti. Kaip pavyzdį Seimo pirmininkė pateikė tai, kad pernai žemės ūkio sukurta pridėtinė vertė siekė net 2,68 mlrd. Eur ir pagal šį rodiklį pralenkė net informacinių technologijų sektorių.

Jai antrino ir V.Pranckietis, kuris savo kalboje pabrėžė, kad žemės ūkis aprėpia daugybę sričių, tarp jų – ir jau minėtas informacines technologijas.

„Prieš 40 metų Lietuvoje beveik niekas neaugino rapsų ar kukurūzų, o šiandien mūsų ūkininkų laukai be šių kultūrų neįsivaizduojami. Tai rodo, kad ūkininkavimo tendencijos kinta. Jos keisis ir ateityje. Jau dabar žemės ūkis neįsivaizduojamas be įvairių sensorių, robotų ar skaitmenizacijos priemonių. Greičiausiai ateityje bus galima koreguoti augalų genus ir pagal tai planuoti būsimą derlių“, – kalbėjo V.Pranckietis.

Susitikimo metu parengtame dokumente sutarta, kad turėtų būti stiprinamas apsirūpinimo maistu klausimas, o žemės ūkio ir maisto gamyba pripažinta Lietuvos strateginiu sektoriumi. To reikalauja pasaulyje susiklosčiusi geopolitinė ir ekonominė padėtis.

Anot jo, ateityje dar didesnę įtaką žemės ūkiui turės klimato kaita. Beveik neabejojama, kad ji padidins skurdą, tarp gyventojų išaugins dar didesnę nelygybę. Tai lems, jog mažės ūkių skaičius, augalų derlingumas, keisis ūkių verslo modeliai. V.Pranckietis pateikė ES prognozes iki 2040 m. Pagal jas, iki to laiko visoje Europoje neliks bent 6,4 mln. šiuo metu egzistuojančių ūkių. Tai reiškia, kad nuo dabar kasdien išnyks po 700 ūkių. Visa tai lems ir kaimų ateitį. Prognozuojama, kad vis daugiau gyventojų kelsis gyventi į didmiesčius.

Anot KRK pirmininko, panašus scenarijus greičiausiai laukia ir Lietuvos. „Mūsų šalyje jau vyko daug reformų, kuriomis siekta didinti žemės ūkio produkcijos gamybą, tačiau pastaruoju metu skiriamas dėmesys žalinimui ir žaliajam susitarimui kaip tik ją mažina. Blogiausia, kad dabartinę žemės ūkio politiką formuoja „nežinomieji atsitiktinukai“. Tai – žmonės, kurie neturi nieko bendro su žemės ūkiu“, – pabrėžė V.Pranckietis.

Už politikų klaidas moka žemdirbiai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. Astrida Miceikienė, kreipdamasi į susirinkusiuosius, išskyrė mokslo svarbą žemės ūkio sektoriuje. Anot jos, ateityje ūkininkauti turėtų būti lengviau išmaniems ūkiams, nes mokslininkų surenkamų duomenų kiekiai nuolat didėja, o pagal juos valdyti įvairias rizikas – daug lengviau. Ji ragino nebijoti pokyčių ir drąsiai visiems sykiu kurti ateities žemės ūkį.

Vaizdo pranešimą atsiuntė ir ES žemės ūkio komisaras Janušas Voicechovskis. Jis pripažino, kad pastarųjų metų geopolitiniai pasaulio pokyčiai dar kartą visiems priminė, jog be kaimo bendruomenių pagalbos Europa netaps atspari išorės poveikiams ir vieninga. Anot jo, Europos Komisijos parengtą ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją iki 2040 m. gali pavykti įgyvendinti tik sutelkus visų nacionalinės, regioninės, vietos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų pastangas.

„Manau, kad svarbiausia yra surasti dialogą ne tik tarp žemdirbių ir kaimo žmonių, bet ir tarp valdžios atstovų, politikų. Tik suradę bendrus interesus ir sutelkę jėgas galime pasiekti kur kas daugiau. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizacijos, kurių yra 40, dirba susitelkusios, apibendrinome dokumentą, kurį esu įpareigotas pasirašyti, kad žemės ūkis ir kaimas išliktų gyvybingas ir tvarus. Išlaikyti kaimą ir paremti jaunąją kartą, tuos, kurie ateis į kaimą ir žemės ūkį, siekiant užtikrinti kartų kaitą – turi būti mūsų visų tikslas. Turime ieškoti bendrystės ir sprendimų, kad žemės ūkis, miškininkystė, kaimo bendruomenė, verslas kaime išliktų. Esame stiprus Vidurio Europos ramstis“, – kalbėjo ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Renginio metu pranešimus taip pat skaitė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas (LŽŪBA) Eimantas Pranauskas, asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė bei Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

„Gaila, kad niekas negirdi ūkininkų nuogąstavimų, jog Europos žaliasis kursas pražudys visą sektorių. Iš tikrųjų Žaliuoju kursu geriausiai pasinaudojo ne ES ūkininkai, o trečiųjų šalių verslininkai, gaminantys saulės baterijas“, – pasipiktinimo neslėpė E.Pranauskas. Po šių jo žodžių salėje nuskambėjo griausmingi aplodismentai.

Jis taip pat kritikavo ekoschemas, kurių Lietuvoje, anot LŽŪBA prezidento, yra sukurtas rekordinis skaičius, o efektyvių – vos viena kita. Anot jo, blogiausia, kad už ekoschemų neefektyvumą ir kitas ŽŪM klaidas moka ūkininkai, kuriems dėl to yra mažinamos įvairios išmokos.

Lietuva be ūkininkų – Lietuva be ateities

Po pranešėjų pasisakymų eilė atėjo iš anksto kalbėti norą išreiškusiems įvairių žemdirbiškų asociacijų atstovams, pavieniams ūkininkams. Iš viso į susirinkusiuosius kreipėsi net 17 asmenų. Visi jie aktyviai įsitraukė į diskusiją, išsakė nuomonę ir poziciją opiausiais klausimais, įvardijo didžiausius žemės ūkio sektoriaus skaudulius, problemines vietas.

Bene geriausiai situaciją apibendrino Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas. Nuolat į Briuselį įvairiais darbiniais reikalais keliaujantis vyras teigė pastebintis tendencijas, kad kuo toliau, tuo mažiau lieka bendros ES žemės ūkio politikos.

„Išnaikinome linus, baigiame išnaikinti kiaules ir karves, greičiausiai netrukus teks valgyti su 3D spausdintuvu atspausdintus jautienos kepsnius“, – vaizdžiai į ateitį žvelgė J.Kuzminskas.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius teigė, kad nemaža dalis šalies žemdirbių šiuo metu yra ant perdegimo ribos. Juos smaugia ŽŪM daromos klaidos, priimami nelogiški sprendimai, užkrauta milžiniška administracinė našta.

„Dabar už maistą mokame kone daugiausiai Europoje. Kodėl niekas visuomenei nepaaiškina, kad taip yra dėl to, jog šalies ūkininkai yra įtraukti į visišką chaosą? Be ūkininkų nė viena šalis negali turėti kokybiško maisto ir žemų kainų“, – pabrėžė M.Maciulevičius.

Jaunasis ūkininkas Vytenis Grigas taip pat piešė niūrią šalies žemės ūkio ateitį. Anot jo, Lietuvoje visiškai nepadedama jauniesiems ūkininkams, kuriems, be tėvų užnugario, praktiškai įkelti koją į šį sektorių nėra galimybių.

Kaimas sostinėje

Kartu su Kaimo sueiga Vilniuje surengta ir „Kaimo diena mieste“. Seimo Vitražo galerijoje buvo galima susipažinti su žemės ūkio inovacijomis, šiuolaikinio ūkininkavimo technologijomis, paskanauti produkcijos. Seimo prieigose norintieji galėjo pamatyti moderniausius traktorius su tiksliuoju vairavimu, išmaniuosius tręštuvus, padedančius ūkininkams tiksliai ir tausiai tręšti, „plačiasparnį“ purkštuvą, kurio išskleistų sparnų plotis siekia net 36 metrus!

Visai šalia žemės ūkio technikos Nepriklausomybės aikštėje mažus ir didelius džiugino mažųjų ūkinių gyvūnų paroda. Buvo galima susipažinti su nenuorama ožkyte ar linksmąja avyte, ponių veislės arkliuku ar stilingąja alpaka.

Savo veiklą taip pat pristatė bitininkai, miškininkai, daržovių augintojai. Renginio lankytojai turėjo galimybę aplankyti daugiau nei 10 stendų, kuriuose jų laukė patyrę žemės ūkio srities ekspertai. Norintieji galėjo pamatyti naujausias mokslininkų sukurtas inovacijas, taikomas praktikoje, sužinoti, kaip tiksliojo ūkininkavimo technologijos ir dirbtinis intelektas keičia šiuolaikinio žemės ūkio veidą.