Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaimo laukuose patikimas ravėtojas – prabanga

Įprastais metais ravėjimai prasidėdavo birželio viduryje, o šiemet dėl drėgmės pertekliaus vėluojanti daržovių sėja kai kuriuose regionuose juos savaite nutolins. Dar prieš keletą metų už 1 valandą darbo ravėtojui buvo siūlomas 3 eurų atlygis „į rankas“ arba 15–20 eurų už darbo dieną, o dabar gyvenimas rodo, kad toks uždarbis jau likęs užmarštyje.

Prasideda ravėtojų paieškos

Marijampolės savivaldybėje įsikūrusi ŽŪB „AUGA Želsvelė“ ieško žmonių, norinčių ravėti cukrinius runkelius ekologiškuose laukuose. Už gerai nuravėtą dienos normą mokės iki 50 eurų. T. y. jei ravėsi 10 dienų, susidarys 500 eurų. Ravėtojus įmonė atsiveš savo transportu ir po darbo parveš namo. Priimami tik pilnamečiai asmenys. Ravėtojų reikia ir daržininkų plantacijose. „Valstiečių laikraštis“ pakalbino darbdavius bei ūkininkus, kaip sekasi ravėtojų paieškos, ar laukai neliks neravėti?

„Kadangi jau ne pirmus metus ieškome darbuotojų šiems darbams, dažnai pas mus grįžta tie patys žmonės, kurie runkelius ravėjo pernai ar užpernai. Tačiau naujų žmonių, kurie norėtų dirbti laukuose, surasti kiek sunkiau. Pernai karantino poveikis buvo toks, kad turėjome milžinišką susidomėjimą šiuo darbu ir darbuotojų tikrai nestokojome, o šiais metais situacija yra kitokia – naujų darbuotojų yra mažiau“, – pastebėjo AB „AUGA group“, kuriai priklauso nemažai žemės ūkio bendrovių, ekologiškai auginančių cukrinius runkelius, personalo vadovė Viktorija Gružauskienė, kol kas net nesvarstanti, kad dėl to galėtų likti neravėtų cukrinių runkelių laukų, nes jie turi būti nuravėti.

Bendrovės atstovės teigimu, cukriniai runkeliai auginami ne tik „AUGA Želsvelėje“. Šią kultūrą jie augina beveik visuose „AUGA group“ ūkiuose ir darbuotojų, norinčių bei galinčių pagelbėti ravėti runkelius, šiemet reikia beveik visoje Lietuvoje. Anot V.Gružauskienės, žemės ūkio bendrovės turi galimybę samdyti darbuotojus paprastiems darbams, naudojant mokėjimo kvitus. Kai darbuotojui atlyginimas mokamas pagal kvitus, yra mokami ir visi mokesčiai, privalomi atsiskaitant šiuo būdu.

Cukriniai runkeliai dažniausiai yra ravimi du kartus ir paprastai visas ravėjimo sezonas yra gegužės–liepos mėnesiais. Runkeliai yra ravimi kauptukais, bet didžioji dalis darbo yra atliekama mechanizuotai – su ekologinėmis akėčiomis ir tarpueilių purentuvais.

Kokios stebimos tendencijos, ar žmonės domisi, prašosi darbo? Anot „AUGA group“ personalo vadovės, situacija yra skirtinga – kiekviename rajone ji gali būti nevienoda. „Pastaruoju metu stebime džiuginančią tendenciją – vis daugiau jaunų žmonių, studijuojančių atitinkamose su žemės ūkiu susijusiose aukštosiose mokyklose, renkasi mūsų bendroves ir ieško galimybių atlikti praktiką. Mes studentus mielai priimame praktikai, po jos įdarbiname vasaros laikotarpiui, o po studijų didžioji dalis grįžta dirbti pas mus“, – sakė V.Gružauskienė.

Dalį ravėjimo darbų Amšiejų daržininkystės ūkyje „nudirba“ technika, tada belieka išrankioti žoles tarp pačių augalų.

Kartais ravi patys

Ravėtojų jau reikia ir daržininkų plantacijose. Jų paieškos niekada nebuvo lengvos, o per pandemiją, atrodo, nepalengvės, tad dažnas ūkis pasikliauna savo jėgomis ir sukaupta išmintimi.

„Jeigu turėtume gerų talkininkų, žinoma, mums patiems būtų lengviau dirbti. Jei neturiu galimybės mokėti už darbą tiek, kiek žmogus įsivaizduoja esantis vertas, tada man geriau pasidaryti darbus pačiai. Čia yra kaip visur – kiekvienas nori labai didelių pinigų, bet ūkininkas negali labai daug mokėti už ravėjimus. Man 5 eurai už valandą darbo „į rankas“ – tai jau maksimaliausia atlygio riba geram darbininkui“, – VL sakė Alytaus rajono daržininkė Jovilė Amšiejienė.

Jeigu talkininkas Amšiejų ūkyje sąžiningai dirbtų 8 valandas per dieną, jam būtų sumokėtas 40 eurų atlygis. Bet ūkininkė nesitiki, kad už tokį užmokestį šiemet atsirastų rimtų talkininkų. Todėl daug ravėjimų Amšiejų šeimos ūkyje atliekami traktoriumi, tada ir pagalbinių darbininkų – ravėtojų – jiems nebereikia. Be to, dalį daržovių Amšiejai sodina įterpdami plėvelėje, tokiu atveju ravėjimas vėl atpuola. O ten, kur neapsieina be ravėjimo, stengiasi pasidaryti patys. Pripažįsta, kad tarp augalėlių vis tiek atsiranda ravėjimo rankomis.

Pavyzdžiui, ropes Amšiejai sėja vėlai, tai ir žolių daug nepriauga, stebi, kad jų ravėti nereikia beveik visą sezoną. „Ropes užtenka su kokiais grėbliukais vieną kartą atsargiai „praeiti“ ir viskas“, – vaizdžiai pasakojo daržininkė Jovilė.

Šalinti žoles tarpueiliuose greta daržovių daigų dažniausiai pasitelkia frezą, ši pagalbininkė tam pasitarnauja, o jiems belieka išrankioti žoles tarp pačių augalų. Tą daro rankomis arba kauptuku, jeigu yra likę bent kiek didesni tarpai. „Mes į tas žolytes nekreipiame per daug dėmesio“, – ravėjimo specifika dalijosi ūkio šeimininkė J.Amšiejienė.

Kai patirtis įvairialypė, kartais ravėtojų net nereikia, būna visko. „Tai lietus, dėl kurio neįmanoma įeiti į laukus, tai kitokios priežastys, padidinančios žolėtumą daržo lysvėse“, – vardijo Jovilė, teigdama, kad bet kuriuo atveju nusiravėti daržus jie stengiasi patys.

Taip ūkiui ir ekonomiškiau, nereikia patirti didesnių išlaidų, be to, su talkininkais būna vargo, jeigu jie nemoka ravėti daržų. „Būna ir taip. Tad jau geriau mažiau užauginti, bet patiems viską pasidaryti“, – atvirai sakė Dzūkijos krašto daržovių ūkio savininkė.

Šiemet Amšiejų planuose – auginti kuo įvairesnių daržovių, bet visko po nedaug. Sėjamos ropės, ridikėliai, paprikos, porai, agurkai ir kitos daržovės. Per daug auginti, anot Jovitos, jau nėra poreikio. Tada būna sudėtinga realizacija. Prekybai ūkis kol kas nieko neturi, birželio pradžioje dar buvo sėjama bei sodinama, nes laukuose labai šlapia. „Derlius dar toli. Jo sulauksime vasaros viduryje arba pabaigoje“, – naujo sezono daržoves planavo J.Amšiejienė.

Ji tikisi, kad pirmiausia užderės lauko agurkai. Šie pasėti, dalis jau sudygę. Kur žemė šviežiai sutvarkyta, žolių dar mažai, tačiau ateityje jos pasimatys ir teks ravėti.

Pagalbinių darbuotojų trūksta

Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonės 2021 metų gegužę registravo 782 laisvas darbo vietas. Tai yra 9,7 proc. mažiau nei balandžio mėnesį ir beveik 2 kartus daugiau nei 2020 metų gegužę. 30 proc. visų žemės ūkio įmonių darbo pasiūlymų pateikta Kėdainių, Vilniaus, Radviliškio, Joniškio ir Pasvalio rajonuose.

Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Kajėnės teigimu, šių metų gegužės mėnesį daugiausia laisvų darbo vietų registruota šių profesijų atstovams: pagalbiniam darbininkui – 191 darbo pasiūlymas, traktorininkui – 94, nekvalifikuotam augalininkystės ūkio darbininkui – 82, nekvalifikuotam sezoniniam ūkio darbininkui – 51, nekvalifikuotam mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkui – 32, nekvalifikuotam melžėjui – 19, nekvalifikuotam gyvulininkystės ūkio darbininkui – 18, nekvalifikuotam sodininkystės ir daržininkystės ūkio darbininkui – 18, mechanizatoriui – 14, nekvalifikuotam atsitiktinių darbų darbininkui – 12.

„Taip pat gegužę pateikti 7 darbo pasiūlymai cukriniams runkeliams ravėti. Augalų ravėjimas, priežiūra buvo nurodyti 45 darbo pasiūlymuose – tai darbai lauko augalų augintojo ūkiuose, braškynuose ar šiltnamiuose. Minima ŽŪB „AUGA Želsvelė“ Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje šiuo metu nėra registravusi laisvų darbo vietų. Tuo tarpu ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ yra pateikusi 3 darbo pasiūlymus kvalifikuotiems cukrinių runkelių ūkio darbininkams“, – apžvelgė R.Kajėnė.

Atlyginimai auga

Milda Jankauskienė, Užimtumo tarnybos atstovė spaudai

Užimtumo tarnybos duomenimis, šalies darbdavių registruotuose sezoninio darbo pasiūlymuose gegužę siūlomo darbo užmokesčio vidurkis – 808 Eur/mėn. Didžiausias darbo užmokestis siūlomas traktorininkams – 1 850 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių, automobilių mechanikams – 1 230 Eur/mėn., supirkėjams – 1 160 Eur/mėn., agronomams apželdintojams – 1 062 Eur/mėn.

Nekvalifikuotiems apželdinimo specialistams siūloma 938 Eur/mėn., medkirčiams – 805 Eur/mėn., medelyno darbuotojams – 700 Eur/mėn.

Malkų rinkėjams, nekvalifikuotiems sodininkystės ir daržininkystės bei sezoninio ūkio darbininkams siūlomas minimalus arba šiek tiek didesnis nei minimalus (642–650 Eur/mėn.) atlygis.

Pernai gegužę siūlyto sezoninio darbo užmokesčio vidurkis – 749 Eur/mėn., 2019 m. gegužę – 716 Eur/mėn. Šiemet siūlytas sezoninio darbo atlygio vidurkis – 8 proc. didesnis, palyginti su 2020 m. geguže.

Rekomenduojami video