Marijampolės savivaldybės kaimų gyventojams gali atsirasti didesnių galimybių įsidarbinti. Nors kaimuose samdomo darbo beveik nėra, užsienio investuotojai kuria vis daugiau darbo vietų Marijampolėje.

Kaimo bedarbiai

Marijampolės teritorinės darbo biržos (MTDB) duomenimis, šių metų gegužės 1 dieną Marijampolės skyriuje 45 proc. visų registruotų bedarbių sudarė kaimo gyventojai, tarp jų vyrų ir moterų buvo po lygiai. Darbo biržos specialistų teigimu, darbo ieškančio kaimo gyventojo portretas kinta nedaug: 36 proc. jų sudaro nekvalifikuoti, neturintys specialybės gyventojai, 28 proc. – vyresni kaip 55 metų, 15 proc. – jaunimas iki 29 metų, 42 proc. – ilgalaikiai bedarbiai.

Šiuo metu MTDB skyriuje įregistruotos 197 laisvos darbo vietos. Per keturis pirmuosius šių metų mėnesius tik 4 proc. visų registruotų laisvų darbo vietų buvo žemės ūkio sektoriuje. Prasidėjus pavasario sezono žemės ūkio darbams, šiek tiek padaugėjo terminuotų darbų.

„Kaimo gyventojams, kaip ir visiems ieškantiesiems darbo, yra siūlomas tinkamas darbas mieste, tačiau įsidarbina ne visi. Priežasčių, kodėl taip nutinka, yra įvairių: blogos susisiekimo galimybės, sveikatos sutrikimai, vyresnis amžius, nepaklausi profesija ir nenoras persikvalifikuoti, žalingi įpročiai, asmeninis ūkis, nepatrauklus darbo užmokestis, kuris dažnai būna minimalus, darbas su žemės ūkio kvitais ir panašiai“, – aiškino MTDB Klientų aptarnavimo departamento vyriausioji specialistė Violeta Parulienė.

Jos teigimu, kai kurie Marijampolės darbdaviai, įvertindami nepalankias susisiekimo galimybes, atsiveža darbuotojus įmonės transportu iš kai kurių kaimų, kur susidaro didesnis žmonių skaičius. Tačiau pavieniams asmenims, neturintiems savo transporto, kuriuo galėtų atvykti į darbą mieste, iškyla didelė problema, o jei atlyginimas minimalus, ir savo automobiliu važiuoti į darbą neapsimoka.

Prie konvejerio netiks

Be žemės ūkio bendrovės likusioje kaimiškoje Šunskų seniūnijoje (Marijampolės sav.) žmonės verčiasi įvairiai: vieni ūkininkauja, kiti dirba samdiniais, treti „amžinai“ ieško darbo. Šios seniūnijos seniūnas Rimantas Lekeckas „Valstiečių laikraščiui“ teigė nelabai tikįs, kad užsienio investuotojai kaimuose ras daug sau tinkamų darbuotojų.

Rimantas Lekeckas

„Šio mėnesio oficialios statistikos, kiek mūsų seniūnijos gyventojų ieško darbo, dar nežinau, tačiau tai, kad jį turi toli gražu ne visi, akivaizdu. Nemažai mūsų kaimų gyventojų dirba mieste. Tačiau darbo jėgos ieškančių investuotojų kaimai neišgelbės. Didžioji dalis bedarbių turbūt gyvenime normaliai nėra dirbę ir vargu ar dar dirbs. Reikės kelių kartų, kad pasikeistų žmonių mąstysena, nes jie pripratę gyventi iš pašalpų ar atsitiktinių uždarbių. Tokių prie staklių ar konvejerio darbdavys nepastatys“, – svarstė R.Lekeckas.

Seniūnui išliko atmintyje vienos bendrovės noras įdarbinti kaimo moteris ir taip pajudinti ledus, nes Šunskuose buvo uždaryta siuvykla, kurioje triūsusios siuvėjos buvo likusios be darbo. Tačiau į kvietimą susitikti su atvykusiais bendrovės atstovais, norinčiais pakviesti jas padirbėti miesto įmonėje, vietos moterys neatsiliepė.

„Niekas neatėjo net paklausti, ko tos bendrovės atstovai atvažiavo. Manau, kas nori dirbti, darbą ir taip susiranda – kasdien atvažiuoja kai kurių įmonių autobusiukai ir nusiveža savo darbuotojus į darbą“, – padėtį kaimuose apibūdino R.Lekeckas, neslėpdamas, kad dirbti kaimuose jau nelabai yra kam, nors bandymų įdarbinti ir tuos kaimų gyventojus, kurie nėra pratę to daryti, iš tiesų netrūksta.

Alkūninius velenus automobilių varikliams gaminančioje įmonėje „CIE LT Forge“ sukurta daug darbo vietų vyrams.

Darbuotojų stinga

Nors Šunskų seniūnijoje veikia nemažai verslo įmonių, vyrauja žemės ir miškų ūkio verslas, paslaugų sfera, tačiau ir čia susiduriama su darbuotojų trūkumu. Jei koks suvirintojas kelis kartus padaugino alkoholio ir už tai buvo atleistas iš darbo, jį pakeisti nėra kuo. Net tos įmonės, kurios gamina kokybišką produkciją ir laiku moka atlyginimus, neranda ką samdyti. Štai baldus gaminančios įmonės UAB „Klasikiniai baldai“ bei UAB „Faber klasika“ savininkas Gytautas Vyšniauskas seniūnui guodėsi, kad šiemet gaminių užsakymų stygiaus nejaučia, tačiau nebeliko gerų baldininkų ir staklininkų, kad galėtų pagaminti aukštos kokybės baldus.

Lengviau tokioms elitinėms įmonėms kaip Lietuvos ir Vokietijos UAB „Stevila“, kurios pačios ruošia ir moko atėjusius dirbti staklininkus. Kuriems užteko ryžto pradėti dirbti, tie ir dirba.

Šunskų siuvyklą nupirko danų kapitalo įmonė „Avadan“. Ši dabar veikia kaip Patašinės kaime (Marijampolės sav.) esančios siuvyklos gaminių sukirpimo padalinys. Jame – 12 darbuotojų. O Šunskų siuvėjas bendrovės autobusiukas kiekvieną rytą veža į darbą Patašinėje, pavakare parveža namo. Beveik tris dešimtmečius gyvuojanti bendrovė dabar kaime yra įdarbinusi 260 žmonių.

Mašinistai ir traktorininkai žemės ūkio įmonėje UAB „Lifrania“ praktiškai nesikeičia. O kai pavasarį prasideda akmenų rinkimo sezonas, atsiranda nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis. Tada bendrovei tinka ir tie, kurių nosys pamėlusios...

Darbo rankų reikės

Povilas Isoda, Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas

Per pastaruosius porą metų sėkmingai įgyvendinome investicijų pritraukimo strategiją. Viena didžiausių gamybinių investicijų – danų kapitalo įmonė „Dovista“, kuri ilguoju laikotarpiu planuoja sukurti per 1 000 darbo vietų. Bendrovė gamins langus ir lauko duris.

Dar viena Marijampolėje įsikūrusi užsienio kapitalo įmonė – UAB „FurnMaster“. Minkštų baldų gamintoja taip pat planuoja nuosekliai didinti darbo vietų skaičių. Savivaldybė prisidėjo prie gamybos išplėtimo ispanų įkurtoje įmonėje „Cie LT Forge“, kur sukurta 60 naujų darbo vietų. Joje gaminami automobiliniai velenai.

Didelių planų investuoti Marijampolėje turi medienos perdirbimu užsiimanti UAB „Juodeliai“, plėsti gamybą Suvalkijos sostinėje ketina ir šaldytos žuvies bei ledų gamybos įmonė „Iceco“, nuolat gamybą plečia duonos ir pyrago kepinių įmonė „Mantinga“ bei kitos įmonės.

Galima pasidžiaugti, kad ne tik mieste, bet ir kaimiškose teritorijose veikia siuvimo, baldų gamybos, transporto įmonės, kelios stiprios žemės ūkio įmonės. Atnaujinome smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo remiamas veiklas, kad jos labiau atitiktų smulkiųjų verslininkų poreikius.

Tačiau jau dabar Marijampolės įmonės susiduria su darbuotojų trūkumu. Jų vežamasi ne tik iš kaimyninių apskrities savivaldybių, bet ir iš tolimesnių Alytaus, Prienų, Kauno regionų. Taigi nedarbo rodikliai ne visada rodo esant darbo trūkumą. Žinoma, darbo užmokestis nėra toks, kuris tenkintų darbuotojus, bet savivaldybė stengiasi pritraukti daugiau investicijų, padėti kurtis verslui, nes tik didėjant konkurencijai tarp darbdavių galima tikėtis ir darbo užmokesčio augimo.