Vabalninkiečiai sako, kad pavargo toleruoti vietos ūkininkių — Aidos Audickaitės ir jos motinos neprižiūrimus galvijus. Nuolat ištrūkstantys gyvuliai ištrypia ir nuėda gyventojų daržus, o apie žalos atlyginimą kaltininkės nė negalvoja.

Niekas nesusikalba

Pasak Vabalninko miesto gyventojų, tai opi, metų metus besitęsianti problema. Ūkininkių kaimynystėje gyvenantis Almantas Janušonis sakė: „Kantrybės taurė persipildė. Vieną dieną karvės nutrūkusios, kitą, trečią... Kiek galima? Visas daržas ištryptas. Jeigu birželio pradžia būtų, dar galėtume atsėti, bet dabar per vėlu. Sėji, ravi, laistai, vagoji, bet viskas perniek. Net susikalbėti su jomis neįmanoma — beprasmiška. Rėkia, kad mes patys jų gyvulius paleidome. Dar su tokia pašaipa... Absurdas, kova su vėjo malūnais. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu“.

Kiti, netoliese ūkininkių gyvenantys kaimynai, taip pat neslėpė pasipiktinimo. „Oi, ištrūksta ir dažnai. Kaip tos karvės neištrūks? Jūs pamatytumėte, kokiomis sąlygomis jos laikomos... Vienos rišamos už ragų, net kraujas bėga, kitos išvis — pėdkelnėmis vietoj apynasrio. O grandinės surištos perrištos virvelėmis. Kalbėtis tiek su mama, tiek su dukra yra beviltiška, net girdėti jos nieko nenori. Mama tai vyresnio amžiaus, gal jos toks supratimas, bet dukra... Atrodo, išsilavinęs žmogus, kelis aukštuosius baigusi, bibliotekininke dirba, ir šitaip elgiasi... Nors, nežinau, ar tokius asmenis galima vadinti ūkininkėmis — jos tokio vardo nevertos“, — pasakojo žmonės.

Karvių nelaiko ar meluoja?

Pavyko pakalbinti ir pačią ūkininkę A. Audickaitę. Kartu su Vabalninko seniūnijos Ūkio reikalų specialistu Vitalijumi Remeika apsilankėme jos kieme. Moteris, išėjusi į lauką, tepasakė: „Eikite pas tuos žmones, kurie jums skundžiasi. Aš jokių karvių nelaikau. Kažkas mane norėjo apšmeižti“.

Toks atsakymas pribloškė net seniūnijos atstovą. „Į akis meluoja ir ką tu joms“, — net išsižiojo V. Remeika, rodydamas nutolusią ganyklą, kurioje ganosi ūkininkių gyvuliai.

Apie keistumus, pipirus ir raštą atlyginti žalą

Vabalninko seniūnijos seniūno pavaduotoja Zena Švainauskienė taip pat neslėpė esanti nustebusi. „Tiek A. Audickaitė, tiek jos mama ūkininkauja, deklaruoja pasėlius, kaip ir visi ūkininkai. Tegaliu pasakyti tiek. O dėl nuniokotų daržų, tai niekas į seniūniją nesikreipė. Bet kad ir padėti mes niekuo negalėtume. Ne mūsų kompetencija. Nevaikštom ir nežiūrim daržų, nesam kompetentingi įvertinti galvijų laikymo sąlygų“, — teigė seniūno pavaduotoja.

Vis dėlto ji pažadėjo į A. Audickaitę kreiptis raštu ir paprašyti pasitaisyti — bent jau padengti žmonėms patirtus nuostolius. „Taip, šios ūkininkės yra pagarsėjusios, nes gyvenimo būdas keistas. Tačiau kai į seniūniją užsuka, visuomet kultūringos, mandagios“, — pridūrė Z. Švainauskienė.

Jos žodžiais, kiekviename mieste ar miestelyje galima sutikti keistuolių. „Tai mūsų gyvenimo prieskoniai. „Pipirai“. Jų dedamės, bet nedaug. Nuobodus ir beskonis tas mūsų gyvenimas būtų be tų „pipirų“, ar ne?“ — retoriškai klausė Z. Švainauskienė.

Reikia raštiško skundo

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Panevėžio departamento Biržų skyriaus vyriausioji specialistė — inspektorė Ina Kutkuvienė „Biržiečių žodžiui“ sakė, kad nėra raštu pateikto gyventojų skundo, todėl reaguoti nėra pagrindo. „Gyventojai, pastebėję netinkamai laikomus ūkinius gyvūnus, turi kreiptis raštu“, — pareiškė ji.

Tačiau pripažino, kad tiek ūkininkė A. Audickaitė, tiek jos mama, VMVT specialistams yra žinomos. „Anksčiau pas ją lankėsi Panevėžio apskrities specialistai. Vyko atsitiktinis patikrinimas pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros sąrašą.

Tąsyk inspektoriai rado daug pažeidimų, buvo pritaikyta nuobauda ir paskirtas trūkumų pašalinimo terminas“, — situaciją pakomentavo I. Kutkuvienė.

Anot specialistės, didžioji bėda, kad aplinkui visi piktinasi, bet niekas oficialiai nesikreipia. „Jeigu iš tikrųjų yra problema, reikia netylėti, kreiptis ir užkirsti tam kelią“, — paragino I. Kutkuvienė.

Gresia piniginė bauda

Biržų policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Jaunius Jurelevičius patikino, kad jeigu nutrūkę ūkininkų galvijai, jų prieaugliai nugraužė daržoves, tai laikoma padaryta turtine žala.

„Jeigu nepavyksta problemų išspręsti gražiuoju, tuomet visada galima kreiptis į policiją. Fiksuokite įrodymus ir rašykite pareiškimą, įvertinkite nuostolį. Kiekvienas atvejis individualus“, — sakė J. Jurelevičius.

Kaltininkui teks ne tik padengti nuostolius, bet ir susimokėti piniginę baudą. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį, tai būtų traktuojama, kaip tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas, už tai gresia bauda nuo 50 iki 750 eurų.

Teisybės ieškoti – teisme

Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Ričardas Sabas patarė vabalninkiečiams tokiu atveju kreiptis į teismą.

„Civiline tvarka galima kreiptis į teismą. Reikėtų pagrįsti žalą, o teismas įvertins. Tai elementarūs civiliniai santykiai, nesusiję su viešąja tvarka. Faktas, kad už ūkinius gyvūnus atsako jų savininkas, jeigu jie neprižiūrimi“, — pabrėžė R. Sabas. 

Vabalninkiečiai diskutuoja — kažin, ar pavyks baudomis perauklėti netvarkingai ūkininkaujančias moteris? Ar nebus taip, kad susimokėjusios baudas, jos vis tiek elgsis taip pat?

Vilė Leščinskienė ("Biržiečių žodis")