Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Jei ne eksportas, Lietuva paskęstų meduje

Bitininkystės sektorius plečiamas ir modernizuojamas, per paskutinius kelerius metus dvigubai padaugėjo ir bitininkų, ir bičių šeimų, prisukama daugiau medaus. Šiemet prognozuojamas rekordinis medaus derlius, nemažai jo iškeliaus į kitas šalis. Pastaraisiais metais medaus eksportas yra stabilus, išvežama maždaug pusė lietuviško medaus. Bitininkai sako: jeigu ne eksportas, Lietuva paskęstų meduje – tiek, kiek jo pagaminama, vietos rinkai nereikia.

Eksportas pamažu auga

Lietuvoje yra apie 12 tūkst. registruotų bitininkų, apie 220 tūkst. bičių šeimų. Per metus bičių ūkiuose prisukama 6–8 tūkst. tonų medaus. Lietuviškas medus keliauja į Vokietiją, Airiją, Prancūziją, JAV, Portugaliją, Estiją, Latviją, Lenkiją, kitas šalis.

„Jeigu nebūtų eksporto, mes paskęstume meduje. Lietuvoje būtų didelis jo perteklius. Vien registruotų bitininkų yra apie 12 tūkst., turinčių didesnius ar mažesnius bičių ūkius, o kur dar neregistruoti bitininkai, kurių apstu ir kurie turi po kelias bičių šeimas ar daugiau. Dažnai juokaujame: kaip šuns būda prie namo, taip dabar ir avilys būtinai prie namo turi būti“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Varėnos rajono bitininkų draugijos „Dzūkija“ pirmininkas Dainius Rauckis.

Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentė Vilma Stankutė tvirtina, jog bitininkai džiaugiasi galimybe eksportuoti savo produkciją, nes Lietuvoje pagaminama daugiau medaus, negu suvartoja šalies rinka.

„Ne paslaptis, kad į Lietuvą daug medaus įvežama iš Kinijos, Ukrainos, todėl bitininkai patenkinti, kai savo medų gali parduoti jį eksportuojančioms bendrovėms. Eksportui parduodamo medaus kainos yra žemesnės negu Lietuvoje parduodamo medaus, bet bičiuliai patenkinti, kad gali realizuoti medų, kurį išsuka“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė V.Stankutė.

Didmeninė iš bitininkų superkamo medaus eksportui kaina 50 proc. mažesnė nei parduodamo Lietuvoje.

„Kai bendrovė superka didelį kiekį medaus, dažniausiai moka apie 3 eurus už 1 kg, o turguje bitininkas už 1 kg medaus gali gauti ir 6 eurus. Be to, didesnio miesto turguje gali gauti 6 eurus, o mažesniame mieste ar miestelyje – 5 eurus. Tuo tarpu Vilniuje medaus kilogramą gali parduoti ir už 7 eurus ar daugiau“, – sakė Lietuvos bitininkų asociacijos viceprezidentė V.Stankutė.

Kainų skirtumas nemažas, bet reikia nepamiršti, kad kalbama apie skirtingas kainas – mažmeninę, už kurią bitininkas savo medų parduoda galutiniam vartotojui, ir didmeninę – kainą, kuria medus parduodamas jį superkančiai bendrovei, o ne galutiniam vartotojui.

„Eksportui reikalingi dideli medaus kiekiai, todėl pavienis bitininkas savo produkcijos eksportuoti negali, jis turi kooperuotis su kitais bitininkais arba parduoti medų supirkėjams. Kelios bendrovės superka medų iš mažesnių bitininkų ir jį eksportuoja. Tik tokiu būdu pavyksta realizuoti Lietuvoje išsuktą medų“, – sakė V.Stankutė.

Pasak pašnekovės, eksportuojamas įvairių rūšių medus, lietuvišką medų vertina daugelio šalių vartotojai.

„Lietuvoje pagaminamas tikrai aukštos kokybės medus. Pas mus surenkamas medus visada yra aukštesnių rodiklių negu reikalauja Medaus techninis reglamentas“, – teigė V.Stankutė.

Vienas svarbiausių medaus kokybės rodiklių – fermentas diastazė, kurio meduje turi būti ne mažiau kaip 8 vienetai. Diastazės kiekis meduje yra vienas iš svarbiausių rodiklių, patvirtinančių medaus natūralumą. Lietuviškame meduje diastazės būna mažiausiai 20–30 vienetų, o dažniausiai – net 40. Tuo tarpu įvežtiniame iš Kinijos, kitų šalių meduje diastazės kiekis vos siekia žemiausią leistiną ribą – 8 vienetus.

Didžiulė konkurencija

Viena iš bičių produktų eksporto įmonių Lietuvoje – uždaroji akcinė bendrovė „Apiproduktai“. Bendrovė jau nemažai metų eksportuoja medų į įvairias Europos šalis.

„Eksportas Lietuvos bitininkams yra išsigelbėjimas, bet jis priklauso nuo medaus rinkos situacijos Europoje, visame pasaulyje. Eksportuojame įvairių rūšių medų. Lietuva yra globalioje medaus rinkoje, mes turime konkuruoti su visu pasauliu, o tai yra gana sudėtinga. Medų gamina beveik visos trečiosios pasaulio šalys, ypač neturtingos. Didžiulius medaus kiekius gamina Pietų Amerika, taip pat Azijos šalys – Kinija, Indija, Vietnamas. Vis tik europiniai maisto produktai visada yra priskiriami aukštesnei kategorijai. Mes daugiausiai eksportuojame į Europos Sąjungos šalis, nes ir medaus kainos čia palyginti didesnės. Pasaulyje yra kur kas pigesnio medaus negu pagaminamas Lietuvoje, o eksporto galimybes labai apsprendžia kaina“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė bendrovės „Apiproduktai“ direktorius Algirdas Žiūkas.

V.Stankutė: „Lietuvoje pagaminamas tikrai aukštos kokybės medus. Pas mus surenkamas medus visada yra aukštesnių rodiklių negu reikalauja Medaus techninis reglamentas.“

Pasak bendrovės vadovo, kitoms šalims esame įdomūs tiek, kiek esame konkurencingi kaina ir, žinoma, kokia yra medaus paklausa.

Bendrovė „Apiproduktai“ medų iš bitininkų superka po vidutiniškai 2,8–3 eurus už kilogramą.

Bitininkai, medaus žinovai tvirtina, jog Ukrainos, Kinijos, Lenkijos medus savo kokybe neprilygsta lietuviškam medui.

„Lietuvos medus yra kokybiškas, bet kainą daug apsprendžia verslo stiprumas, kiek Lietuva, kaip valstybė, sugebės išpozicionuoti medų, kiek tai bus garsus produktas, ir kiek pasaulis jį pripažins. Yra šalių, kurios gerai išpozicionavo medų, ir jos parduoda žinomą, išgarsintą vardą, o ne medų. Tas medus pagal rodiklius nėra geresnis nei lietuviškas, bet jie jį parduoda 2–3 kartus brangiau“, – teigė bendrovės vadovas A.Žiūkas.

Lietuvoje bitininkystės sektorius yra gerai išvystytas, bitininkai labai suprofesionalėjo, gamina kokybišką medų, jo eksportas pamažu auga, tad turima vilčių, jog Lietuva, kaip medaus gamintoja, pakils pasaulinėje rinkoje.

„Lietuvoje turime daug bitininkų ir atitinkamai daug medaus, netgi jo perteklių. Nėra jokios statistikos, kiek medaus suvartojama Lietuvoje, bet remdamasis savo daugiamete patirtimi manau, kad apie 40–50 proc. pagaminto medaus suvartoja Lietuvos gyventojai, kitą dalį turime išvežti į užsienio šalis. Jeigu medaus neeksportuotume, būtų visiška katastrofa – daliai žmonių tektų atsisakyti bitininkavimo, turėtų mažėti bitynų skaičius, nes nebūtų kur dėti medaus. Eksporto firmos medų išveždamos į kitas šalis subalansuoja ir rinką, ir kainą. Be to, išveždami medų, Lietuvoje liekančio medaus kiekį sumažiname kone perpus, ir vietiniai supirkėjai, kurie medų superka bei tiekia prekybos centrams, negali užspausti bitininkų ir labai mažinti medaus kainos“, – sakė A.Žiūkas.

Pasak pašnekovo, vertinant bendrą kainų lygį, Lietuvoje mažmeninė medaus kaina yra palyginti maža – nuo 5 iki 7 eurų už kilogramą gero, kokybiško, iš natūralios gamtos augalų nektaro bičių sunešto medaus.

„Lietuviško medaus kaina yra nedidelė. Tokios kokybės medus Europos Sąjungos mažmeninėje prekyboje kainuoja apie 15–20 eurų. Lietuviai gauna gerą lietuvišką medų už santykinai mažą kainą. Jeigu Lietuva būtų stipresnė eksporte, šalyje nebūtų medaus už 5 eurus – jis kainuotų mažiausiai 10 eurų“, – sakė „Apiproduktai“ vadovas A.Žiūkas.

Ir maistas, ir vaistas

Nors medunešis šiemet dėl karščių baigėsi dviem savaitėmis anksčiau nei įprastai, bitininkai medaus prikopinėjo pakankamai, ir jo turėtų pakakti tiek eksportui, tiek šalies rinkai. Tikimasi, jog populiarėjantis medaus verslas, didėjantis susidomėjimas bičių produktais augins ir medaus eksporto apimtis.

Lietuvos bitininkai pasaulio rinkose gali konkuruoti tik aukštos kokybės bičių produktais, ir šią galimybę suteikia palyginti švari mūsų šalies gamta.

„Lietuviškas medus yra tikrai kokybiškas, mūsų bitininkai prisuka įvairių rūšių medaus. Europos šalyse labai pageidaujamas rapsų medus, o Lietuvoje jis nėra toks mėgstamas kaip Vokietijos ar Prancūzijos vartotojų“, – sakė Varėnos rajono bitininkų draugijos „Dzūkija“ pirmininkas Dainius Rauckis.

Bitininkas turi 35 bičių šeimas, medų parduoda ir turguje, ir supirkėjams, kurie jį eksportuoja į kitas šalis.

Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentės V.Stankutės nuomone, medus – ypatingas produktas, vyresnės kartos žmonės jį laiko ir maistu, ir vaistu, suteikiančiu stiprybės, sveikatos, bet gaila, kad medų nepakankamai vertina jauni žmonės ir per mažai jo vartoja.

„Nepanašu, kad Lietuvoje augtų medaus poreikis. Jei labai aktyvėtų medaus suvartojimas, bitininkai tai pajustų, ir eksportas nebūtų taip labai reikalingas“, – sakė V.Stankutė.

   Bitininkai iš patirties gali pasakyti – daugelis šalies gyventojų įsitikinę, jog geriausia vartoti Lietuvos bičių iš lietuviškų augalų surinktą ir apdorotą medų, nes tai mūsų genofondas, mūsų augalai, bitės ir jų produktai, todėl mums jie yra labai efektyvūs.

Gamintojas, bitininkas, į rinką tiekdamas medų, turi užtikrinti, kad medaus kokybė atitiktų nustatytus kriterijus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) reguliariai tikrina medų, kontroliuoja, ar nėra falsifikuoto medaus. Lietuviškas medus tiekiamas į Lietuvos rinką ir eksportuojamas į kitas šalis tik gautas iš sveikų bičių šeimų, atitinkantis Medaus techninio reglamento kriterijus, tvarkomas laikantis higienos ir kitų reikalavimų.

Tik skaičiai

Statistikos departamento duomenimis, sausį–gegužę iš Lietuvos eksportuota 354 tonos lietuviško medaus, kartu su įsivežtu iš kitų šalių – 1 249 tonos.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius į ne ES šalis lietuviško medaus daugiausiai eksportuota į JAV – per 0,768 tonos.

Dideliuose ir mažesniuose bičių ūkiuose pernai prisukta 6 tūkst. tonų medaus, 2019 metais – 5,3 tūkst. tonų, o 2018 metais – 4,2 tūkst. tonų. Medus keliavo į Airiją (28 tonos), JAV (26), Portugaliją (50), Estiją (95), Latviją (108), Lenkiją (1345), Vokietiją (388).

Verta žinoti

Pagrindinės medaus sudedamosios dalys – angliavandeniai, fruktozė ir gliukozė, tačiau medus vertingas dėl jame esančių organinių rūgščių, baltymų, fermentų, vitaminų.

Medus savo sudėtyje turi 22 amino rūgštis, 28 skirtingus mineralus, 11 fermentų, tiek pat angliavandenių, A, B, E grupių vitaminų.

Medaus kokybę ir vertingumą nulemia jo natūralumas, gamtinės sąlygos, aplinkos tarša, kurioje auga augalai, iš kurių bitės surenka medui gaminti nektarą.

Medus daugelį amžių naudojamas liaudies medicinoje. Jis kaip alternatyvi priemonė naudojamas įvairiems negalavimams gydyti. Medus padeda įveikti peršalimo ligas, gerklės skausmą, jis pasižymi organizmą valančiomis savybėmis, turi antimikrobinį poveikį, skatina odos regeneraciją, stiprina imuninę sistemą, gerina kraujo apytaką.

Rekomenduojami video