Prasideda pjūties sezonas. Pajūrio ūkininkų nuotaikos, išvažiavus į laukus liūdnesnės nei pernai, tačiau dideli kainų pokyčiai gūdų rinkose dėl sausrų,  infliacijos ar dėl Kremliaus blokuojamo Juodosios Jūros humanitarinio koridoriaus, kol kas neprognozuojami.

Nuo seno rugiapjūtės pradžia minėta liepos 16-ąją. Pajūryje vėliau – apie liepos 20 d.  Tądien šeimininkas nupjaudavo pirmą sruogą rugių ir atnešdavo šeimai pasivaišinti.

Žemės deivei Žemynai buvo aukojama duonos – jos apkasama aplink rugių lauką. Nupjovus ir pastačius pirmą rugių pėdą, pjovėjai nusilenkdavo saulei, dainuodavo pjūties dainas.

Šiais laikais dainų niekas nedainuoja, nebent kombaino kabinoje, kai niekas nemato ir negirdi. Mūsų laikais žemdirbiai žvalgosi į būsimų orų prognozes, politinę padėtį pasaulyje bei situaciją Matif grūdų biržoje. Sinoptikai prognozuoja antrąją vasaros pusę lietingą, tačiau kiek kartų jie apsiriko?

Ūkininkams taip pat svarbu saugiai, patogiai atvežti surinktą derlių ir parduoti jį už gerą kainą.

Kokia situacija Kretingos r. ūkiuose?

Kaip informavo Kretingos r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Žaneta Seniūnienė, liepos 1 d. duomenimis rajone pasėlius deklaravo 2427 fiziniai ir juridiniai asmenys. Viso deklaruota 50,8 tūkst. hektarų.

Žieminių kviečių deklaruota 15,3 tūkst. ha. Žieminių rapsų – 5,3 tūkst. ha., vasarinių kviečių – 5,1 tūkst. ha., žirnių – apie 3 tūkst. ha, pupų – apie 1,6 tūkst. ha., vasarinių rapsų – 368 ha.

Daugiausiai žmonių, dirbančių žemę – Darbėnų apyliknėse. Seniūnijoje pasėlius deklaravo – 723 fiziniai ir juridiniai asmenys. Jie deklaravo 13,5 tūkst. ha. Antroje vietoje – Kretinga su Vydmantais. Čia deklaravusių žemės ūkio naudmenis –  528 fiziniai ir juridiniai asmenys. Visi kartu jie deklaravo 8,7 tūkst. ha. Imbarės seniūnijoje pasėlius deklaravo 442 fiziniai ir juridiniai asmenys (11,1 tūkst. ha).

Situacija grūdų rinkose

Kremlius pirmadienį paskelbė, kad susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto galiojimas faktiškai baigėsi. Jo pareiškimą pasmerkė Vakarų šalių atstovai, o Turkijos lyderis pareiškė vis dar besitikintis, kad susitarimą pavyks pratęsti. Jokių optimistinių pranešimų apie naujas derybas viešoje erdvėje kol kas nėra.

Manoma, kad humanitarinio koridoriaus per Juodąją jūrą uždarymas įtakos turės kviečių ir kukurūzų rinkai. Tačiau kviečių kainų šuoliai dėl tarptautinės politinės padėties, ekspertų nuomone, neturėtų būti drastiški ir ilgalaikiai.  Rapsai iš Ukrainos vežami žemės transportu.

„Jei nepavyks Ukrainai, Rusijai, Turkijai ir Jungtinėms Tautoms susitarti dėl koridoriaus per  ateinančias dvi savaites, gali jaustis kainų šuoliai. Aš esu optimistas ir manau, kad susitarimas bus pasiektas“, – sako „Linas Agro grūdinių kultūrų pirkimo vadovas Justas Eimontas.

Pasak jo, galų gale, jeigu ir nebus susitarta dėl Juodosios jūros humanitarinio koridoriaus pratęsimo, pers savaitę ar pusantros turėtų atsirasti kiti sprendimai ar nauji susitarimai, kurie įgalins grūdų eksportą iš Ukrainos uostų. Ir tada, tikėtina, rinka stabilizuosis.

„Aš nemanau, kad dėl šios priežasties kainos gali ženkliai padidėti nei buvo prieš metus, kai jos siekė apie 400 eur už toną. Šių metų gruodį kviečių grūdų kainos Matif biržoje siekė apie 240 eur. už toną. Jeigu nepavyktų susitarti dėl koridoriaus pratęsimo kaina gali išaugti iki 260 eur. už toną. Tačiau tai nereiškia, jog būtent taip ir atsitiks. Tokių grūdų kainų, kokios buvo prieš metus 380, 400 eur. už toną, greičiausiai nebus. Tai jau praeities istorijos faktas“, – sako ekspertas.

Ar šių metų sausringi ir karšti orai Europoje turės įtakos kainoms, ekspertams sunku kol kas spręsti. Pasak J.Eimonto, duomenys iš Prancūzijos, kuri yra viena didžiausių grūdų augintojų kontinente, ten jau pradėtas kulti šiųmetinis grūdinių kultūrų derlius, plaukia apie nevienodą situaciją regionuose. Bendros ūkininkų nuotaikos ten optimistinės, Miežių derlius kol kas neblogas.

„Kažkiek nuvilia žieminiai rapsai. Pasėlių plotai atrodė daug žadantys, tačiau į juos įvažiavus technikai, optimizmas išblėso. Todėl šiandien yra sakoma, jog žieminių rapsų derlius Prancūzijoje yra nuviliantis. Ar tai atsispindės kainoje? Ir taip, ir ne? Ta pati Ukraina šiemet planuoja rekordinį rapsų derlių – apie 4 milijonus tonų. Tai neskatina kainų kilti“, – sako grūdinių kultūrų rinkos žinovas. Pasak jo, pagrindinis rapsų vartotojas yra Europa.

Kokios prognozės Lietuvoje?

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos duomenimis, lyginant 2022 metų derlių su 2021 metais, mūsų šalyje grūdų, ankštinių augalų bei rapsų užauginta 0,5 mln. tonų daugiau (2021 m. – apie 6,8 mln. t, 2022 m. – apie 7,3 mln. t.).  Pagal kviečių eksporto apimtis Lietuva yra pasaulio grūdų eksportuojančių valstybių penkioliktuke. Lietuvos grūdų ir rapsų eksportas nuo 2021 m liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. sudarė 4,23 mln. t , už maždaug 1,33 mlrd. eurų.

„Linas Agro” grūdinių kultūrų pirkimo vadovas J. Eimontas  sako, kad Lietuvoje su būsimu 2023 m. derliumi situacija  regionuose labai nevienoda. Pajūrio rajonuose situacija liūdniausia. „Derliaus prasme tai bus prasčiausias regionas Lietuvoje. Birželio viduryje teko lankysis lauko dienose. Pastebėjome, jog Vakarų Lietuvos pasėlių laukai labiausiai buvo paveikti sausros“, – kalbėjo ekspertas.

Žinant, kiek ūkininkai investavo, o trąšos brango, padėtis tikrai nedžiugina. Tuo tarpu kituose šalies regionuose: Suvalkijoje, Dzūkijoje laukai atrodo geriausiai. „Ar jie geriausi per 5 metus? Tikrai ne. Pavasario pradžia teikė vilčių, būta nemažai drėgmės, Pietryčių Lietuvoje taip pat pasidarbavo gegužės ir birželio mėnesio sausra. Tačiau ten derlius turėtų būti geresnis negu Žemaitijoje“, – sako “Linas Agro” grūdinių kultūrų pirkimo vadovas.

Skaičiuojama, jog šiemet Lietuvoje derlius gali būti mažesnis už 5 metų vidurkį. Realią situaciją pamatysime tada, kai kombainai įvažiuos į laukus, o į elevatorius pradės byrėti grūdai.