Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Javapjūtė: ūkininkams ūpo nekelia net didelės grūdų kainos

Javapjūtė įsibėgėjo daugelyje šalies rajonų. Nors žemdirbiams tenka lenktyniauti su lietaus debesimis, o kai kada pjūtį atidėti dėl neįvažiuojamų pažliugusių nuo lietaus laukų, ūkininkai jau pasakoja apie byrantį pirmąjį derlių. Tačiau bent jau kol kas, panašu, jis šįmet bus kuklesnis už pernykštį.

Mokslininkai taip pat pateikė naują derliaus prognozę, kurioje laukiamas derlius mažesnis nei anksčiau spėta. Šįmet itin daug darbo ir draudėjams, kurie kasdien vykdami į laukus fiksuoja vis naujus žemdirbių nuostolius. Nors javapjūtė tik prasidėjo, jau skaičiuojami milijoniniai nuostoliai javų laukuose.

Peikia melioraciją

Kėdainių rajono ūkininkas Dainius Sabulis įpusėjo imti žieminių rapsų laukus. Tačiau darbus sunkina šlapios dirvos, klampinančios net galingos technikos ratus. Jaunasis ūkininkas dėl to turi nemažai priekaištų senai ir netvarkytai melioracijai. Ją jis taiso savo lėšomis ir nuosavuose, ir nuomojamuose laukuose. „Tvarkome laukus kiek patys galime. Šią savaitę per vieną naktį gavome apie 30 mm lietaus. Po tokio lietaus reikia šiltos, su vėjeliu dienos, kad grūdai ir žemės išdžiūtų, kad vėl galėtum pjauti. Mano laukai dar palyginti išvažiuojami, tačiau kolegos rajone kai kur visai neįvažiuoja“, – giedros ir šilumos laukia kėdainiškis Dainius. 

Pjauti gerai vėjo ir saulės išdžiovintus laukus ūkininkas nori ir dėl smarkiai išaugusių sandėliavimo, valymo ir džiovinimo sąnaudų elevatoriuose. Pasak jo, anksčiau grūdus pristačius į elevatorių juos išdžiovinti kainuodavo 2,5 Eur, dabar – 7 Eur už toną.

Derlių sumažino trąšų kainos

Iš žieminių rapsų lauko ūkininkui šįmet byra vidutiniškai iki 3 t/ha. Tai yra ne toks derlius, kokio tikėjosi grūdų augintojas. Pasak jo, šių metų rapsų derlius, tikėtina, bus dar prastesnis nei praėjusiais metais. Tai lėmė pavasarį į dangų šovusių trąšų kaina ir sumažinti tręšimo planai, gamtos sąlygos. Optimizmo neteikia ir rapsų supirkimo kainos. „Nelogiška pirkti salietrą iš Jungtinės Karalystės, kai Lietuvoje turime trąšų gamyklą. Tik dabar pradėta kalbėti, kad „Lifosa“ pradės tiekti trąšas tiesiogiai, tačiau tai dar nėra aišku. Fosforo ir kalio tręšimus stengėmės organizuoti pagal turimus tręšimo žemėlapius. Tiesa, normas šiek tiek mažinome. Su nerimu laukiame rudens, nes reikės laukus tręšti ir fosforu, kaliu, kuris pabrangęs iki keturių kartų. Savaime suprantama, kad trąšų dėl to bus beriama mažiau“, – susirūpinęs D.Sabulis.

Nors šiemet kviečių, rapsų kainos gerokai didesnės nei praėjusiais metais tuo pačiu laiku, žemdirbiai, vertindami ūkininkavimo sąnaudas ir gautą uždarbį, kalba atvirai – gautas uždarbis per menkas. Anot Kėdainių krašte grūdininkystės ūkį vystančio ūkininko, vien salietros kaina išaugo penkis kartus, padidėjo džiovinimo išlaidos, degalai, todėl esant tokiai padėčiai dabartinės kainos per mažos.

Derliaus prognozuoti nesiryžta

Už poros savaičių ūkininkas planuoja pradėti žieminių kviečių pjūtį. Kol kas laukai atrodo gerai, tačiau kiek derliaus galima laukti, pašnekovas nesiryžo prognozuoti. Jis tikina, kad kalbėti apie derliaus prognozes už ūkininkus mėgsta politikai. Tačiau net ir patyrę ūkininkai kol kas „viščiukų“ skaičiuoti nesiryžta, nes dar neaišku koks bus derlius ir jo kokybė. „Vis klerkai kalba, kad metai ūkininkams bus rekordiniai. Bet kai tiek prisikalbi, tada gauname geriausiu atveju vidutinį ar dar prastesnį“, – skaičiuoti derlių tik jį turint aruoduose ragina jaunasis ūkininkas.

Labai daug išguldytų laukų

Joniškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Lilija Šermukšnienė sako, kad jų krašte žieminių pasėlių pjūtis jau įsibėgėjo. Didžioji dalis žieminių kviečių jau nupjauta, kiti ūkininkai dar priversti laukti kol bent kiek pradžius laukai. „Dabar prasidėjo žieminių rapsų kūlimas. Derlius atrodo prastokai, grūdeliai smulkūs, kai kur jie dar nesubrendę, todėl kūlimas nukeltas savaitgaliui, jei, žinoma, tai leis padaryti orai. Kadangi pas mus lijo nestipriai, laukai nėra labai šlapi. Jau daug kur nupjauti žieminiai miežiai. Jų derlius geras, 7–8 t/ha“, – tik žieminių miežių derliumi kol kas gali pasidžiaugti pašnekovė.

L.Šermukšnienė susirūpinusi dėl žieminių ir vasarinių kviečių, kurie šiaurės Lietuvoje stipriai išguldyti. Jos teigimu, dideli javų laukų masyvai paguldyti ant žemės, tad nuostoliai žemdirbiams jau akivaizdūs. Stambiuosius ūkininkus gelbės tik draudimas, o štai smulkieji, neišgalėję valdyti rizikų, šiemet gavo rimtą gamtos kirtį. Nors ankštiniams kulti dar neatėjo eilė, stebėdama rajone esančius žirnių pasėlius Lilija atkreipia dėmesį, kad nemažai jų taip pat išgulė.

Grūdų džiovinimas tuštins kišenes

Apibendrinti prasidėjusią javų pjūtį Lietuvoje VL paprašė Aušrio Macijausko, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininko. Jo teigimu, javapjūtė jau būtų įsibėgėjusi visoje Lietuvoje, tačiau darbus atidėti verčia lietus. „Didesnė žieminių miežių dalis jau nukulta, pagreitį įgauna žieminių rapsų ir ankstyvesnių veislių žieminių kviečių pjūtis. Daug kas ima lyginti potencialų šiųmetį derlių su pernykščiu. Tai labai prasta mintis, nes pernai turėjome blogą derlių, jis buvo mažesnis už daugiametį vidurkį. Galiu pasakyti, kad jeigu lygintume derlių, kurio laukiame šį sezoną, jis bus mažesnis už daugiametį vidurkį“, – tikina A.Macijauskas.

Kol kas grūdininkams, anot LGAA pirmininko, labiausiai koją pakišo pabrangusios trąšos ir energijos kainos. Pasak jo, Lietuvoje turime daug elevatorių, kurie kaip kurą naudoja gamtines dujas, dyzeliną, naftos dujas, todėl grūdų džiovinimas gerokai patuštins žemdirbių kišenes. Pašnekovas pabrėžia, kad tokių didelių grūdų džiovinimo kainų Lietuvoje dar nėra buvę. „Kol kas ūkininkai dar pjūties neskubina, nes tikisi, kad laukus saulė išdžiovins. Laiko dar yra, reikia tikėtis, kad orai nesutrukdys vainikuoti sezono“, – viliasi A.Macijauskas.

Derliaus prognozę pakoregavo lietus

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro tyrėjai, liepos 20 d. įvertinę žemės ūkio augalų pasėlių būklę, konstatavo, kad dėl visoje šalyje liepos 12 d. iškritusio gausaus lietaus su vėju, daug kur išgulė javai ir šiek tiek pagulė žieminiai rapsai. Pasėlių išgulimas atskiruose laukuose labai įvairus – nuo 5–20 proc. Žemaitijoje iki 30–40 proc. Suvalkijoje ir vidurio Lietuvoje ar net dar daugiau Šiaurės Lietuvoje. Kadangi nemažai ūkininkų pavasarį laukus tręšė mažiau, tad daug kam galėjo būti argumentas pabandyti pataupyti lėšas ir nenaudojant augimo reguliatorių šiais metais, netrumpinti augalų stiebo dėl mažesnio tręšimo intensyvumo. Panašu, kad taupymas nepasiteisino. Lyginant su birželio mėnesio skelbta derlingumo prognoze, liepos prognozė taip pat nėra labai optimistinė. Tikėtina, kad žiemkenčių derlingumas sumažės atskiruose regionuose, ir prognozuojama, kad vidutinis žieminių kviečių derlingumas bus mažesnis.

Pasėlių išgulimas dar nereiškia prasto derliaus – daug kas priklauso nuo išgulusių augalų palinkimo laipsnio (kampo). Jei išgulusio lauko pasėlis tik palinkęs, tikėtina, kad pats grūdo brendimas gali ir nesutrikti, jis gali išsivystyti iki normalios fiziologinės būklės. Tačiau jei augalų palinkimo kampas didelis, šiaudas guli ant dirvos paviršiaus arba yra palaužtas, tuomet grūdo maitinimas gali sutrikti. Jei dar pasitaikytų lietingi orai, tuomet grūdai pradėtų dygti varpose, susidarytų palankios sąlygos plisti ir grybinėms augalų ligoms (javų fuzariozei).

Produkcijos išauginimo išlaidas šiais metais lems ne tik padidėjusios trąšų kainos, bet ir pabrangę degalai. Išgulę pasėliai taip pat yra susiję su nuostoliais. Sugulusius javus iki kūlimo neretai perauga piktžolės, juos būna sunku nupjauti. Be to, jei kūlimo metu grūdai bus drėgni, tuomet juos teks papildomai džiovinti. Kol kas grūdų kokybę prognozuoti sunku, ji priklausys nuo oro sąlygų prieš derliaus nuėmimą ir jo metu.

Jau užfiksuota 7 mln. nuostolių

Apie didelius ūkininkams tenkančius nuostolius kalba ir draudėjai. Visoje Lietuvoje liepos 12 d. iškritę gausūs krituliai pažeidė pasėlių laukus ir pridarė daugiau kaip 7 mln. eurų nuostolių. Tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo vadovas Martynas Rusteika sako, kad labiausiai nukentėjo žieminiai kviečiai (72 tūkst. hektarų) ir vasariniai miežiai (daugiau kaip 10 tūkst. hektarų).

Labiausiai nukentėjo rajonų ūkininkų derlius: Joniškio rajone pažeista daugiau kaip 13 tūkst. hektarų pasėlių plotų, Šakių rajone – daugiau kaip 12 tūkst. hektarų, Kėdainių ir Pakruojo rajonuose – po daugiau kaip 8,5 tūkst. hektarų, Panevėžio ir Šiaulių rajonuose – po daugiau kaip 6,5 tūkst. hektarų. Draudėjai pabrėžia, kad dažno ūkininko laukuose pažeista daugiau kaip pusė visų pasėlių. Dėl to neišvengiamai augs grūdų ir jų produktų kainos.

Rekomenduojami video