Pradinio kapitalo trūkumas neretai tampa kliūtimi sparčiau kurtis jauniesiems ūkininkams. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų  Strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ naujų ūkių steigimui 18-40 m. ūkininkai galės pasinaudoti dotacijomis ir lengvatinėmis paskolomis. Dotacijoms numatyta skirti 25 934 441 Eur, o lengvatinėms paskoloms – 19 337 149 Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų.

Jaunajam ūkininkui – iki 100 000 eurų paramos

Šia SP intervencine priemone siekiama suteikti alternatyvių finansinių išteklių, kurie padėtų jauniesiems ūkininkams kurtis kaimo vietovėse, gaminti ir perdirbti žemės ūkio produktus. Praėjusiais metais priemonė sulaukė didelio jaunųjų ūkininkų susidomėjimo –  vien tik dotacijai gauti buvo pateiktos 1045 paraiškos.

Jaunieji ūkininkai, turintys savo vardu įregistruotą žemės ūkio valdą ar ūkį ir parengtą verslo planą, nuo gegužės 31 d. iki birželio 28 d. gali teikti  paraiškas gauti vienkartinę dotaciją arba lengvatinę paskolą ūkio įkūrimui. Didžiausia paskolos suma negalės viršyti 100 000 eurų, o dotacija – 60 000 eurų.

Jaunieji ūkininkai dotacijos arba lengvatinės paskolos lėšomis galės apmokėti 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, nurodytų ūkio verslo plane. 

Dotacijos jauniesiems ūkininkams bus mokamos dvejomis dalinėmis išmokomis. Pirmoji, sieksianti iki 80 proc. paramos sumos, bus išmokama priėmus sprendimą skirti paramą, o likusi 20 proc. suma – kitais metais, įgyvendinus verslo planą. Tačiau jei jaunajam ūkininkui nepavyks įgyvendinti užsibrėžto verslo plano įsipareigojimų, gautą paramą teks sugrąžinti į biudžetą.

Kaip pažymi Žemės ūkio ministerijos Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė, verslo planas bus laikomas įgyvendintu tinkamai, jei jaunojo ūkininko ūkis vykdys numatytą veiklą, bus atliktos visos numatytos investicijos,  ūkio VED sieks ne mažiau kaip 12 000 eurų, metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, sudarys ne mažiau kaip 50 proc. VED reikšmės, pasiekti kiti privalomi rodikliai ir įsipareigojimai.

Kaip numatyta priemonės taisyklėse, jaunieji ūkininkai gali teikti paraiškas gauti ne tik dotaciją, bet ir lengvatinę paskolą, tačiau bendra paramos (dotacijos ir paskolos) suma negalės viršyti 100 000 eurų.

Ilgiausias laikotarpis, kuriam suteikiama lengvatinė paskola  – 5 metai. Terminas skaičiuojamas nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo dienos. Paskolos palūkanos bus skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai.

Skiriant paramą bus vertinami ir atrankos kriterijai, o paraiškos, nesurinkusios minimalios 30 balų sumos bus atmetamos. Atrankos balų gali surinkti pareiškėjai, kuriantys ekologinius ūkius, prisidedantys prie tvarios žemės ūkio veiklos vykdymo ir kt.

Pataria įsivertinti prisiimamus įsipareigojimus ir rinkos poreikius

„Jaunieji ūkininkai labai domisi galimybėmis gauti paramą ar lengvatinę paskolą verslo pradžiai, tačiau konkurencija yra labai didelė ir ne visiems finansinės paramos lėšų užtenka. Didžiausias iššūkis jauniesiems ūkininkams – įveikti aukštą prioritetinių balų kartelę. Iš praktikos žinome, kad pagal šią priemonę teikiama daug paraiškų, todėl gauti paramą galima surinkus didelį balų skaičių – pvz. 60 ar net  daugiau. Be to, norint gauti paramą, tenka prisiimti didelius įsipareigojimus, tačiau ne visi jaunieji ūkininkai į juos gerai įsigilina. Apie 80 proc. paraiškų rengia ne patys ūkininkai, o projektų rengėjai, tad dažnai būna, kad tik gavę paramą ūkininkai ima ieškoti informacijos apie prisiimtus įsipareigojimus. Tai dažniausia jaunųjų ūkininkų klaida“, – sako Rūta Jurgaitė, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė.

R. Jurgaitė jauniesiems ūkininkams pataria gerai įsigilinti į paramos sąlygas, už ką skiriami balai, kokie reikalavimai taikomi ir aklai nepasikliauti projektų rengėjų paslaugomis.

„Rengiant verslo planą jauniesiems ūkininkams taip pat labai rekomenduojame išsianalizuoti rinkos situaciją ir išsiaiškinti, kokia produkcija turi paklausą. Pastaruoju metu daug ūkininkų ėmė auginti šilauoges, todėl prieš teikiant paraišką reikėtų įsivertinti, ar rinka nėra perpildyta ir kokios galimybės realizuoti greitai gendantį produktą. Verta pagalvoti apie alternatyvius produktus, galbūt didesnę paklausą rinkoje turėtų riešutai, smidrai, svarainiai ar kiti nišiniai produktai“, – pataria R. Jurgaitė.

Pasak Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkės, šiandien visame pasaulyje kaip ir Lietuvoje auga susidomėjimas sveiku gyvenimo būdu, sveika mityba. „Ekologiškų produktų auginimas ir perdirbimas – perspektyvi veikla, todėl manau, kad šią kryptį pasirinkę jaunieji ūkininkai tikrai neprašaus“, – sako R. Jurgaitė.