Per pastaruosius metus Lietuvoje pastebima nauja tendencija – auga jaunųjų ūkininkų bendruomenė, aktyviai besidominti galimybe pradėti verslą žemės ūkio srityje. Impulsą kurti verslą kaime ir pradėti ūkininkauti dažną paskatina parama. Nuo liepos 1 d. nauji ūkininkai iki 40 m. amžiaus gali teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir gauti kreditą veiklos startui.

Didžiausia lengvatinės paskolos suma jaunama ūkininkui siekia 100 000 eurų, ilgiausias paskolos terminas – 5 metai, o  paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai.

Pagal šią tęstinę priemonę jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirtoms lengvatinėms paskoloms numatyta suma siekia 17 851 837 Eur. Paraiškos priimamos iki paskutinės šių metų dienos (gruodžio 31 d.). Šios priemonės tikslas – palengvinti jaunųjų ūkininkų įsikūrimo naštą, padidinti ūkių pajėgumą

„Jaunųjų ūkininkų skatinimas – viena prioritetinių Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano krypčių. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skiriama parama nuo 2023 m. paaugo nuo 40 tūkst. eurų iki 60 tūkst. EUR, o pasinaudojus lengvatine paskola suma išauga iki 100 tūkst. Džiugina tai, kad jaunoji ūkininkų karta per pastaruosius trejus metus paaugo beveik 13 proc.,– sako Dalia Rutkauskaitė, žemės ūkio ministerijos vyriausioji specialistė.

Pagal šią priemonę paskolos gali būti suteikiamos ne jaunesniems nei 18 m. ir ne vyresniems nei 40 m. ūkininkams, turintiems savo vardu įregistruotą ūkį ir žemės ūkio valdą. Paraiškas pagal šią priemonę taip pat gali teikti juridiniai asmenys, atitinkantys jaunajam ūkininkui taikomus amžiaus, kompetencijos ir pirmojo ūkio steigimo reikalavimus.

Paskolos jauniesiems ūkininkams suteikiamos jų parengtiems verslo planams įgyvendinti šiose srityse: žemės ūkio produktų pirminei gamybai (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius); žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius).

Kaip numato priemonės taisyklės, lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokama 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Skiriant lengvatinę paskolą, tinkamos finansuoti išlaidos yra verslo plane suplanuotos išlaidos (investicijos ir apyvartinis kapitalas), būtinos verslo planui įgyvendinti.

90 proc. jaunųjų ūkininkų tęsia veiklą ir pasibaigus 5 m. įsipareigojimams

Kaip pastebi Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas, apie 90 proc. jaunųjų ūkininkų, pasinaudoję parama lieka ūkininkauti ir praėjus 5 metų įsipareigojimų terminui.

„Šis skaičius byloja, kad jaunųjų ūkininkų parama yra vienas veiksmingiausių būdų išlaikyti kaimiškų vietovių gyvybingumą, kuriant darbo vietas. Mūsų asociacija buvo viena pirmųjų organizacijų iškėlusi jauniesiems ūkininkams svarbų klausimą – norint, kad jaunieji ūkininkai sėkmingai kurtųsi ir dirbtų, svarbu užtikrinti jų ūkiams piniginius srautus. Paskolos galimybė kiekvieną ūkininką nuteikia optimistiškai ir atveria galimybes planuoti reikiamas investicijas į savo verslo startą“, – sako V. Buivydas.

Šiuolaikiniai jaunieji ūkininkai pastaraisiais metais ieško naujų galimybių ūkininkauti nedideliuose žemės plotuose ir kurdami papildomą pridėtinę vertę, o jų patirtys labai skirtingos.

„Vieni  perima tėvų ūkių valdymą, kiti kuria ūkį turėdami tinkamą išsilavinimą, bet neturėdami jokios patirties, treti parsiveža praktinių įgūdžių ir idėjų iš užsienio. Lietuvoje paplitę gyvulininkystės ir augalininkystės ūkiai, kurie užsiima daugiausia grūdų auginimu. Tuo metu jaunieji ūkininkai išsiskiria visai kitokiu požiūriu – jie dažniausiai ieško, kaip galėtų sukurti kuo didesnę vertę ūkininkaudami nedideliame žemės plote. Todėl jie renkasi auginti netradicines kultūras, pavyzdžiui riešutus, šermukšnių uogas ar plėtoti daržininkystę. Ilgą laiką šios šakos Lietuvoje nebuvo remiamos, tad daugelio tokių produktų Lietuvoje užsiaugindavome nepakankamai ir importuodavome iš Lenkijos“, – pastebi V. Buivydas.

Parama jaunieji ūkininkai kasmet domisi vis aktyviau. Kaip rodo NMA statistika, 2023 m. sulaukta   

1045 paraiškų, o finansavimą gavo 110 projektų, tuo metu 2019 m. paraiškų sulaukta triskart mažiau – 354 iš kurių finansavimą gavo 302.