Rugsėjo 1-oji į mokyklų ir universitetų suolus vėl sukvietė būsimus žemės ūkio specialistus. Specializuotų žemės ūkio mokyklų tinklui traukiantis, moksleiviams mokytis agroverslo pradmenų tenka vykti į tolimesnius rajonus. Tačiau kol vienos mokyklos sulaukia daugiau moksleivių nei  buvo planavusios, kai kurios vargsta nerasdamos mokinių, kurie norėtų sieti savo ateitį su žemės ūkiu.

Studentų dėmesiu kol kas patenkinta ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Agronomus ruošiančios aukštosios mokymo įstaigos vadovybė džiaugiasi, kad būtent ši mokslų kryptis laikosi populiariausių studijų programų dešimtuke.

Paruošta beveik 200 darbuotojų

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad praėjusiais metais profesinio mokymo įstaigose buvo paruošti 198 žemės ūkio specialistai. Tiesa, kiek iš šio skaičiaus yra žemės ūkiui tinkančių specialistų – tiksliai pasakyti sunku, nes į šį skaičių taip pat patenka ir dekoratyvinio apželdinimo ir aplinkos tvarkymo darbuotojo mokslus krimtę jaunuoliai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prieš kelias savaites skelbė, kad profesinės mokyklos šių metų pagrindinio priėmimo vasaros etapo metu pakvietė mokytis daugiau stojančiųjų negu pernai. Kvietimą mokytis gavo 18 632 stojantieji (2022 m. – 18 490), iš jų 18 161 – į valstybės finansuojamas mokymo vietas (2022 m. – 18 107).

Daugiausia stojančiųjų yra kviečiami į inžinerijos profesinio mokymo programas (3,7 tūkst.). Didžiausio populiarumo taip pat sulaukė paslaugų (3,3 tūkst.), architektūros ir statybos (2 tūkst.), sveikatos priežiūros sritys (1,8 tūkst.).

„Džiugu, kad būsimi profesinių mokyklų mokiniai dažniausiai renkasi būtent tas profesijas, kurių šiuo metu darbo rinkoje trūksta labiausiai: inžinerijos, statybos sektoriuose, sveikatos priežiūros srityse. Siekdami paskatinti šių programų populiarumą, joms esame numatę ir daugiausia valstybės finansuojamų vietų“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Į VL siųstus klausimus apie profesinių mokyklų, kurios ruošia žemės ūkio specialistus, skaičių ir šių studijų paklausą, minėtos ministerijos specialistai nerado laiko atsakyti.

Paklausos neprarado

Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentas Vytautas Zubras sako, kad susidomėjimas žemės ūkio profesijomis išlieka stabilus ir savo paklausos dar neprarado. Anot jo, šiuo metu yra maždaug 14 mokyklų, kurios kloja teorinius ir praktinius pagrindus moksleiviams, siekiantiems įgyti žemdirbiškos profesijos diplomą.

„Dalis mokinių, ypač tie, kurie dalyvauja tęstiniame profesiniame mokyme, dažnai jau yra susiję su žemės ūkiu ir jie atvyksta į mokyklas įgyti tam tikrų kompetencijų, kurios jiems yra labai svarbios vystant savo ūkį. Žinoma, yra jaunesnių mokinių, kurie galvoja dirbti kaip samdomi specialistai. Jų paklausa tikrai nemaža tiek Alytaus, tiek kituose žemdirbiškuose rajonuose. Ūkininkai domisi apie mokyklose ruošiamus mokinius, leidžia jiems atlikti praktiką, o vėliau įdarbina. Mokiniai nesiskundžia, jiems sudaromos neblogos darbo sąlygos. Kam ūkiuose dirbti nepasiseka ar jie ten savęs nemato, nesunkiai savo vietą suranda pramonės srityje“, – dėsto V.Zubras.

Ir nuveža, ir parveža

Aukštaitijos profesinio rengimo centro vadovas Vladas Pusvaškis sako, kad šiemet žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo profesiją panoro įgyti 19 moksleivių. Tiesa, šiais mokslo metais ateitį su agroverslu susieti nusprendė mažiau jaunuolių nei paprastai. V.Pusvaškis sako, kad ankstesniais metais tokių specialistų jo atstovaujamoje mokykloje būdavo apie 30. 

Praėjusiais metais profesinio mokymo įstaigose buvo paruošti 198 žemės ūkio specialistai. Tiesa, kiek iš šio skaičiaus yra žemės ūkiui tinkančių specialistų – tiksliai pasakyti sunku.

„Siūlome bendrabutį, tačiau teikiame ir pavežėjimo paslaugas. Penktadieniais moksleivius pravežame į Anykščių autobusų stotį, o sekmadienį juos atsivežame į mokyklą. Pas mus mokytis atvažiuoja ir iš Panevėžio, ir iš Kupiškio, Ukmergės, Širvintų“, – tikina Aukštaitijos profesinio rengimo centro vadovas.

Prašė papildomų kvotų

Joniškio žemės ūkio mokykla jau nuo seno garsėja kaip viena pagrindinių žemės ūkio specialistų kalvių Šiaurės Lietuvoje. Šios mokyklos direktorė Juventa Jurgelienė sako, kad mokinių dėmesiu skųstis negali, žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo profesija šiais mokslo metais sulaukė daugiau susidomėjimo nei mokykla turėjo kvotų. Teko kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl kvotų padidinimo. Šiemet žemės ūkio profesiją sieks įgyti 44 moksleiviai. „Mūsų mokinių geografija gana plati. Jie pas mus atvyksta iš Plungės, Pasvalio ir kitų rajonų. Dauguma vaikų jau dirba savo tėvų ūkiuose, dalį mokinių siunčiame į praktiką užsienyje. Pavyzdžiui, praėjusią vasarą vienas iš mūsų mokinių taip patiko Austrijos ūkininkui, kad jis jam pasiūlė likti ir dirbti visą vasarą“, – tikina J.Jurgelienė.

Pasak J.Jurgelienės, šiais metais mokykloje startuoja ir dar dvi grupės, kuriose bus ugdomi specialiųjų poreikių mokiniai, kuriems diagnozuotas intelekto sutrikimas. Mokyklos vadovė sako, kad šiems jaunuoliams itin svarbu sėkmingai integruotis į visuomenę, rasti savo vietą ir darbo rinkoje. Ji pasidžiaugė, kad yra mokinių, kurie jau dirba daržininkystės ir grybų ūkiuose. 

Magnetas – nauja technika

Pasiteiravus, kodėl vienos žemdirbiškos profesijos nesulaukia dėmesio, o Joniškio žemės ūkio mokykla atsidūrė tarp tų nedaugelio profesinių mokyklų, kurioms net teko ieškoti papildomų kvotų moksleivių priėmimui, pašnekovė sakė, kad viena svarbiausių priežasčių yra naujos technologijos, moderni ir šiuolaikiška technika. „Neseniai atnaujinome savo mašinų parką, todėl moksleiviai gali mokytis, valdydami naujus kombainus, traktorius. Šiemet taip pat nupirkome išmanųjį sėklų barstytuvą. Norime, kad jaunieji specialistai būtų ruošiami su nauja technika. Į ūkius pamažu ateina ir dirbtinis intelektas, tad ir mes negalime atsilikti. Tenka pabendrauti su moksleiviais, klausiu jų, kodėl jie mokytis į Joniškį atvyksta iš kitų rajonų, tai dažnai išgirstu vieną atsakymą – mūsų technika labai nauja“, – pagrindinę priežastį, viliojančią būsimus ūkininkus, atskleidžia J.Jurgelienė.

Agronomija – populiariausių dešimtuke

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė sako, kad agronomijos studijų programa yra viena iš 10 populiariausiųjų bakalauro studijų programų Vytauto Didžiojo universitete. 2023 m. į bakalauro studijas priimta 42 studentai, į magistrantūros – 26 studentai. Besirenkančių I ir II pakopos studijas šioje studijų programoje studentų skaičius pastaruosius 3 metus išlieka pastovus.

 „Abiturientai savo gyvenime regi modernų žemės ūkį, jaunimui rūpi Žaliojo kurso tikslai, moksleivių apsisprendimui labai svarbūs susitikimai su agroverslo įmonių ir VDU ŽŪA atstovais, – jaunimo motyvaciją rinktis agronomijos mokslus apibendrina dr. A.Blinstrubienė. – Mūsų absolventai randa darbą pagal specialybę arba sėkmingai sukuria įvairius inovatyvius verslus, ūkininkauja. Tą teigia Agronomijos ir Inžinerijos fakultetų dekanai, taip pat lyderiaujančių agroverslo įmonių vadovai. Kitu atveju jie nesteigtų skatinamųjų stipendijų ir neorganizuotų praktikų potencialiems darbuotojams. Manau, taip pat sėkmingai įsidarbina ir finansininkai, logistai, ekologai, kaimo plėtros administratoriai.“

Susidomėjimas auga

Anot Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos vicekanclerės, I pakopos (bakalauro) studijų programomis, priklausančiomis Žemės ūkio mokslų studijų krypčių grupei, susidomėjimas auga, nes šiemet priimta 21 proc. daugiau nei 2022 m., o į Verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupę – 23 proc. daugiau. Pašnekovę džiugina ir minimalų balą tenkinančių asmenų susidomėjimas studijų programomis, priklausančiomis Gyvybės mokslų bei Inžinerijos mokslų studijų krypčių grupėms, atitinkamai 47 proc. ir 44 proc. daugiau nei 2022 m.

II pakopos (magistrantūros) studijų programomis, priklausančiomis Žemės ūkio mokslų studijų krypčių grupei, susidomėjimas taip pat auga, nes šiemet priimta 24 proc. daugiau nei 2022 m., o į Verslo ir viešosios vadybos bei į Socialinių mokslų studijų krypčių grupes – po 35 proc. daugiau. Minimalų balą tenkinančių asmenų susidomėjimas studijų programomis, priklausančiomis Gyvybės mokslų bei Inžinerijos mokslų studijų krypčių grupėms, pastaruosius metus išlieka stabilus.