Kai kur Lietuvoje šiemetės vėlyvos pavasarinės šalnos „kirto“ sodams – nušaldė dalį žiedų, tad sodininkams nebus lengva išauginti derlių ir iš to užsidirbti, bet panikos varpais jie neskambina, sako, kad prie šalnų yra pripratę. Mockų kaimo (Kalvarijos sav.) sodininkai Alfredas ir Aida Kūnai šiemet savo trešnių sodą saugojo nuo pavasarinių šalnų. „Apsakyti neįmanoma trešnių puošnumo: jos lyg nuotakos įsisiautusios į akinamai baltą rūbą...“ – praėjus šalnų bangai sako sodo šeimininkai.

Gelbėjo lepiausias

35-erių sodininkas A.Kūnas su trejais metais jaunesne žmona Aida savo sodininkystės ūkelyje Mockų kaime 2,5 ha augina apie 3 500 obelų bei 0,6 ha trešnių. Jeigu gamta leis, šiemet sutuoktiniai tikisi skinti pirmąjį trešnių derlių pardavimui.

Obelis, kurias parsivežė iš Čekijos, jie augina nuo 2012-ųjų, o iš Belgijos atsivežtas trešnes įsileido nuo 2018 metų ir dėl to nesigaili, ateityje planuoja trešnių sodą dar plėsti. Šis pavasaris, anot jaunojo sodininko A.Kūno, sodo augalams nėra lengvas. Pačiam šeimininkui medeliai atrodo labai „prislėgti“. Jis pastebi, kad šiemet visi procesai sode labai vėluoja, priešingai nei būdavo per spartesnius pavasarius.

Sodininkas iš Mockų pasakojo, kad trešnės jau yra nužydėjusios. A.Kūnas tikisi, kad joms pavasario šalnos nepakenkė. Prieš šalnas sodininkas trešnėms apsaugoti naudojo preparatus, skirtus apsiginti nuo šalčių, gali būti, kad tai lepius medelius ir apsaugojo.

„Prieš pat žvarbias naktis, jeigu žinojome, kad ateinančią naktį šals, augalus nupurkšdavome tam skirtu preparatu, kuris 24 valandas juos apsaugo nuo šalnų poveikio ir tris savaites – nuo streso. Preparatas yra visiškai natūralus, pagamintas be jokios chemijos, iš cukrinių runkelių. Todėl augalams, aplinkai ir uogoms nekenkia“, – išbandytu metodu pasidalino Alfredas.

Šiemet A.Kūnas nuo piktų pavasarinių šalnų tokiu būdu apsaugojo trešnes. Specialiu natūraliu preparatu trešnes nupurškė, kai šios jau buvo suformavusios pumpurus. Kai sinoptikai pranašavo šalnas, nieko nelaukė, nes iš patirties žinojo, kad kartais šios būna stipresnės nei prognozuojama. Tam, kad apsidraustų, purškė iš anksto.

Trešnės – sodo karalienės

Per 10 metų sodininkystės laikotarpį Kūnų ūkiui šalnos nuostolių buvo padariusios tik trešnėms ir tik ten, kur jos auga specifinėje sodo vietoje – tarsi dauboje. Kol nenaudojo natūralaus, iš cukrinių runkelių paruošto preparato, toje vietoje medeliai apšaldavo. Dabar, kai jį naudoja, net ir dauboje šalnų atsibaido – augalai neblogai atlaiko šalnas.

Alfredui naudoti šį preparatą patarė sodininkystės konsultantai. Jis pamėgino ir jam šis būdas patiko. Sodininko skaičiavimais, vienkartinis 0,6 ha trešnių sodo nupurškimas jam atsiėjo apie 20 eurų. „Man neatrodo labai brangu, nes jeigu viskas nušaltų, tai daug didesnių nuostolių padarytų, nei tie išleisti 20 eurų. Verta naudoti, nes vienas trešnės medelis daug kainuoja ir į Mockus trešnių medelius parsivežėme iš taip toli. Trešnes reikia mokėti prižiūrėti, daug apie jas mokytis. Dieną dirbu, naktį skaitau, mokausi, ir taip sukasi gyvenimas ratu“, – atviravo sodininkas.

Jam reikia ir ligas laiku sužiūrėti, o to išmoksta dažniausiai tik ateinantiems metams, kai pats su jomis susipažįsta, o ir apie trešnių auginimą, jų priežiūrą nelabai randa su kuo Lietuvoje pasitarti, tad daugiausia mokosi iš internete paskelbtų mokslininkų straipsnių.

3–4 metų trešnės, anot Alfredo, jų sode gal jau šiemet pradės atidavinėti grąžą – galbūt jau šiais metais jiems sugrįš koks nors pelnas. Vienas trešnių derlius jau pasijautė šeimai. Jie pernai priskynė apie 300 kg trešnių. Patys valgė, džiaugėsi jų puikiu skoniu, vaišino kitus ir susirado galimų klientų. Alfredas galvoja, kad gal ir gerai, kad derlius palaipsniui – ne iš karto, tai ir patys pasiruoš, ir kitus prisipratins. Trešnėms rinka tikrai bus, tik reikia jas užauginti, sunokinti.

Kūnų sode auga trešnių veislės „Regina“ ir „Kordia“. Šios trešnės patvarios transportavimui – jos kietesnės, tvirtesnės. Šeimininkui patinka, kad jos pačios uždengia uogas savais lapais, tad paukščiai per lapų priedangą jų nemato, sirpstančios uogos negauna tiek daug saulės kaitros. Bet ne tik dėl to jas pasirinko – uogos labai skanios, saldžios, kiekviena sveria iki 14 g.

A.Kūnas: „Prieš pat žvarbias naktis augalus nupurkšdavome tam skirtu preparatu, kuris 24 valandas juos apsaugo nuo šalnų poveikio ir tris savaites – nuo streso. Preparatas yra visiškai natūralus, pagamintas be jokios chemijos, iš cukrinių runkelių. Todėl augalams, aplinkai ir uogoms nekenkia.“

„Kai prisirpsta aš pats, vaikščiodamas po sodą, labai daug jų suvalgau. Jau kelinti metai niekaip negaliu atsivalgyti. Vėl laukiu, kada galėsime paragauti. Jeigu gamta nevėluotų, derlių skintume liepos pradžioje – iki liepos vidurio. Apie pusę mėnesio ragaujame ir būna intensyvus skynimas“, – pasakojo Alfredas, minėdamas, kad anksčiau „pažaisdavo“, pasirankiodavo kasdien, bet, kai bus daugiau, teks vieną rimtą skynimą organizuoti. Jo manymu, tai užtruks 2–3 dienas. Tada reikės visą produkciją iš karto parduoti.

Paskutinės artėjančios gegužės mėnesio šalnos, pasak sodininko, jam jau mažai kelia nerimo, nes Mockai yra Pietų Lietuvoje, todėl paprastai čia keliais laipsniais šilčiau. Jis jau nesiruošia daugiau medelių purkšti, apsaugant nuo šalnų.

Patirtį pritaikė Mockuose

Kitai daliai sodo, kur gausiai žydi obelys, šiemet A.Kūnas išbandyto būdo, saugant medelius nuo šalnų, nepanaudojo. Sakė, kad net poreikio nebuvo. Mat šiemet obelų žiedų ir taip yra labai daug, tad pagalvojo – jeigu kažkiek ir nušals, tai jam nereikės skabyti žiedų juos retinant.

Kūnų šeimos sodo obelys gegužės priešpaskutinę savaitę buvo pačiame žydėjime, o dar sutapo, kad ir šalnų grėsmė sumažėjo. Tačiau, žvelgdamas į žydinčias obelis, Alfredas apgailestaudamas vardijo, kad šį pavasarį jos labai vėluoja, stresuoja, nes alino permainingas oras. „Šiaip viskas gražiai išsprogę, bet labai vėluoja – negauna saulės“, – apie tai, kad gegužės antroje pusėje sode kiek liūdnoka, kalbėjo Mockų kaimo sodininkas.

Sodininkystė Kūnams teikia ne tik pasitenkinimo, bet ir iššūkių, rūpesčių. Alfredas neneigė, kad kažkiek medelių kasmet praranda, nes tai pelės šaknis pagraužia, tai grambuoliai užpuola ar ligos pakenkia. Rūpi prarastus kiekius atstatyti. Šiemet medeliams sudėjo naujas atramas. Soduose esant gražiam orui purškė, pjovė žolę, o lyjant – tvarkė sodo įrangą.

Jauna šeima į Mockų kaimą grįžo iš užsienio ir prieš 10 metų nėrė į sodininkystę. Šeimos galva pasakojo, kad abu su žmona sodininkystės pradmenis gavo emigracijoje, dirbdami samdomus darbus. Pagrindiniai darbai buvo Čekijoje ir Belgijoje. Čekijos sodininkystės ūkyje Alfredui tekdavo tris mėnesius skiepyti medelius, o jo žmonai Aidai – juos surinkti ir suskaičiuoti. Ten triūsė ir daugiau lietuvių. Kitus tris vasaros mėnesius Kūnai dirbdavo Belgijoje – prižiūrėdavo tuos pačius pasodintus medelius. Jiems abiem sodininkystės darbai patiko, todėl nusprendė parsivežti medelių dar ir į Lietuvą. Juos gabenosi lagaminuose. Pirmą sodą įveisė Aidos tėvų sodyboje Mockuose. Nelabai turėjo kur trauktis, todėl greta tėvų nusipirko sodybą ir toliau gyvena kaime, užsiima sodininkyste.

„Gyvename ant Dzūkijos ir Suvalkijos „rubežiaus“, bet dar Suvalkijoje. Rami vieta gyventi, tik jauniems žmonėms čia darbų nėra, – pastebėjo A.Kūnas, galvodamas, kad jiems gal nebereikės užsidirbti užsienyje. – Ir Lietuvoje įmanoma užsidirbti pinigų, tik noro reikia turėti. O jei nenori, tai niekur neužsidirbsi.“

Jiems yra tekę gyventi ir mieste, bet nepatiko. Porą metų Alfredui iš Mockų teko važinėti dirbti į Vilnių, tad dėl atstumo buvo sudėtinga. Šiuo metu jis sodininkauja, savo žmoną buhalterę išleidžia į darbą, o pats išėjęs tėvystės atostogų. Ūkyje pasitvarko ir dukras prižiūri. Vyresnėlė 3,5 metukų, o mažoji liepą švęs pirmąjį gimtadienį. Tėčiui smagu, kad vyresnėlė jau tėčio pagalbininkė. Tiesa, ta pagalba dar kol kas žaidimo forma, bet dukra jam jau padeda soduose.

Pakando „Auksius“

Vitalija Kuliešienė, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė

Daliai sodų šalnos iš tiesų pakenkė, bet kai kurios apšalusios obelys išleido šoninius žiedus, todėl sodininkams dar labai sunku šiuo metu spręsti, kiek žalos soduose padarė šalnos. Reikia dar laukti, kol užmegs obuoliukus. Šiaip tai sodai pilnai žydi. Tokių didelių šalnų, kaip anksti pavasarį, tikrai daugiau nebuvo, bet kažkiek bus pakenkta. Kitą sykį užtenka 10 proc. ir derlius jau būna tik vidutinis.

Panevėžio rajone Dembavos medelyno soduose labai nukentėjo lietuviškos veislės „Auksis“ obelys, kurių čia auginama daug, jų pirmieji žiedynai nušalo ir nukrito. Pati tuomet lankiausi sode ir mačiau šalnų padarytą žalą. Vis dėlto gamta pasirūpino net ir tokiu atveju – obelys išleido po 1–2 šoninius žiedelius, tai yra vilties, kad gal dar kažkiek užmegs. Taip padarė ne dabartinės gegužės mėnesio šalnos, o kovo pabaigoje spustelėjęs šaltukas, kai naktimis ar ryte buvo 7 laipsniai šalčio.

Panašiai nutiko ir kitur. Vienam sodui daugiau pakenkta, kitam – mažiau. Bet, sakyčiau, kažkokios didelės katastrofos nėra.

Lemtinga šalna

Arvydas Paškevičius, UAB „Aukštikalnių sodai“ direktorius

Šalnų pažeidimai mūsų soduose nėra masinis reiškinys, bet yra pažeistų vietų ir jose augančių obelų, kur slėniukai, prie upės, kur įdubimai. Gegužės mėnesį jau aiškiai matyti – sodai pilni žiedų, o pažeistos vietos nuo nepažeistų atsilieka 2–2,5 savaitės. Dabar ten dar tik pumpurai formuojasi. Iš vėluojančių pumpurų „stebuklų“ jau nebus, nes jie pašalę, todėl didelė tikimybė, kad nubyrės. Kol kas tokių plotų Aukštikalnių soduose nėra daug, todėl sodininkai išgyvens. Tačiau ankstyvojo pavasario šalnas įsiminsime ilgam laikui. Mano atmintyje vis sugrįžta kovas, kai šiemet pirmasis pavasario mėnuo buvo itin gražus, saulėtas – maždaug nuo kovo vidurio iki kovo 24 d. dienomis Pasvalyje būdavo net iki 16 laipsnių šilumos, o nuo kovo 28 iki balandžio 3 d. naktimis spaudė šaltukas. Tą fiksavo meteorologinė stotelė, kurioje duomenys saugomi iki 10 metų.

Kai kurie greitai užmiršta šituos dalykus, tepamena, kad buvo saulėta ir truputį pašalę, bet ne sodininkai. Mes neužmirštame, kad Pasvalyje balandžio 1 d. apie 8 val. ryto buvo 11,3 laipsnių šalčio. Šitie šalčiai pirmosioms braškėms, juodiesiems serbentams, trešnėms, iš dalies vyšnioms ir jautresnėms obelims padėjo tašką. Taip nutiko balandžio pradžioje, pumpurų formavimosi metu, kai jie nušalo dar žalio kūgio fazėje.

Gegužės šalnos mūsų sodams Aukštikalniuose pakenkė mažiau. Yra ir dabar vienas kitas pašalimas, ir žiedai pajuodę, bet taip kiekvienais metais būna, todėl jokios tragedijos nėra. Kai jau yra žiedas, kai kam atrodo, kad šaltis jam labiau pakenkia, negu žiedo pumpurui, nors yra atvirkščiai. Jeigu žiedas ištveria –1,9 °C temperatūrą, pumpuras raudono butono arba vadinamojoje baliono fazėje gali atlaikyti tik 1,5 laipsnio šaltį.

Praėjusiais metais pakenkimai buvo matyti plika akimi (lietuviškos veislės „Auksis“, „Skaistis“ labiausiai buvo nukentėję), o šiemet nesimato, bet pašalimus išryškina sodų augimvietės pagal reljefą, kur duobės, slėniukai visos veislės kažkiek pakąstos. Jeigu vienas kitas žiedas yra pagadintas, tai yra normalu, taip turi būti. Pas mus soduose reljefas nėra lygus kaip stalas, turime pagedusių obelų, bet kol kas nematau jokios tragedijos.