Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dar nuo praėjusių metų lapkričio dirba be nuolatinio vadovo, kai iš pareigų buvo atleistas dėl korupcijos įtartas vadovas Mantas Staškevičius. Tačiau būsimam vadovui, regis, gauti šį postą bus kur kas lengviau, mat šioms pareigoms užimti kartelė leidžiama žemyn. Jau kuris laikas Seime nagrinėjamomis Veterinarijos įstatymo pataisomis siekiama, kad VMVT vadovu galėtų tapti žmogus be veterinarinio išsilavinimo. Tačiau veterinarijos gydytojų atstovai įspėja, kad tai dar nereiškia, jog būsimas vadovas geriau susitvarkys su jam skirtomis užduotimis. Taip pat yra nerimo, kad vadovas gali tapti politinio pasitikėjimo figūra ir ilgainiui jam gali būti daromas politinis spaudimas.

Vadovas ir vyriausiasis veterinaras

Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas bei visi jam teikti pasiūlymai jau apsvarstyti Kaimo reikalų komitete (KRK) ir Seime. Praėjusį penktadienį įstatymo pokyčiams pritarta po svarstymo. Liko priėmimo stadija Seime, kuri preliminariai numatyta kovo 23 d. Rengiant įstatymo projektą, VMVT konsultuotasi nebuvo. Iki šiol visi vadovai turėjo veterinarinį išsilavinimą.

Kaip VL aiškina Seimo KRK patarėja Simantė Kairienė, Seimas po svarstymo pritarė KRK patobulintam įstatymui ir pasiūlymams: panaikinamas reikalavimas VMVT vadovui turėti suteiktą veterinarijos gydytojo kvalifikaciją ir jis bus priimamas į pareigas ir atleidžiamas iš jų Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat KRK, įvertinęs veterinarijos, kaip mokslo ir praktinės veiklos srities, svarbumą, pasiūlė įtvirtinti nuostatą, kad „Lietuvos Respublikos vyriausiasis veterinaras – VMVT vadovo paskirtas pareigūnas, atsakingas už veterinarijos politikos įgyvendinimą, kuris priimamas į vyriausiojo veterinaro pareigas, turi turėti veterinarijos gydytojo kvalifikaciją ir atitikti pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.“

Įstatymo rengėjo Andriaus Vyšniausko teigimu, apskritai nėra gerai, kad egzistuoja pertekliniai ribojimai, kurie užkerta kelią tokios didelės institucijos vadovo konkurse dalyvauti profesionaliems vadybininkams, valstybės tarnautojams ir teisininkams, nes reikalaujama turėti specifinį išsilavinimą, kuris nėra susijęs su kokybiška viešųjų įstaigų valdymo praktika.

Minėtą įstatymą Seime palaikiusi parlamentarė Ieva Pakarklytė VL tikino, kad sėkmingam institucijos valdymui reikia kitokių kompetencijų, negu suteikia veterinarinis išsilavinimas. „Be abejo, sėkmingu vadovu gali būti ir tokį išsilavinimą turintis asmuo, tačiau tai nėra būtina sąlyga, todėl toks reikalavimas vadovo pozicijai yra perteklinis, juolab kad VMVT veikia ne tik veterinarijos srityje. Antra, šis pakeitimas atveria kelią konkurse dalyvauti platesniam kandidatų ratui – kuo didesnis pasirinkimas konkurse, tuo geresni šansai rasti puikų vadovą šiai institucijai“, – tikina I.Pakarklytė.

Jai antrina ir KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis, pripažinęs, kad kurį laiką Veterinarijos įstatymas neturėjo pritarimo, kol VMVT nesukrėtė korupcijos skandalas. Įstatyme taip pat nurodyta ir nauja pareigybė – vyriausiasis veterinaras, kuris būtų antras pareigūnas po VMVT vadovo. „Aišku, nėra pliusas, kad VMVT vadovas galės būti be veterinarinio išsilavinimo, tačiau įstatyme įrašėme, kad vyriausiajam veterinarui toks diplomas bus būtinas. Tai išsprendžia susidariusią problemą“, – tvirtina V.Pranckietis.

ŽŪM palaimino

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) taip pat laimina įstatymo projektą, kuris numato galimybę siekti VMVT vadovo posto ir be veterinarijos diplomo. ŽŪM atstovai VL atsiųstame laiške teigia, kad VMVT veikla apima ne tik valstybinę veterinarinę priežiūrą, bet ir veiklą, susijusią su maisto sauga, kokybe, tvarkymu ir pateikimu rinkai, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymu, gyvūnų gerove, ūkinių gyvūnų veislininkyste ir kt., todėl reikalavimas VMVT vadovui turėti veterinarijos gydytojo kvalifikaciją būtų siauras, atsižvelgiant į visas VMVT veiklos sritis.

ŽŪM, teikdama siūlymus minėtam įstatymo projektui, pasiūlė apsvarstyti galimybę įstatymu įsteigti Lietuvos Respublikos vyriausiojo veterinaro, atsakingo už veterinarijos politikos įgyvendinimą, pareigybę. Į šias pareigas pretenduojantis asmuo privalėtų turėti suteiktą veterinarijos gydytojo kvalifikaciją.

Išreiškė abejones

Tuo metu žemės ūkio atstovai šiuo klausimu skeptiški. Seime šis įstatymas nagrinėjamas jau trečius metus ir dar 2021 m. Lietuvos kiaulių augintojų asociacija nesuprato, kodėl siekiama reformuoti palyginti sklandžiai veikiančią VMVT ir rizikuojama prarasti kontrolę gyvulininkystės, prekybos gyvūnais ir maisto, maisto saugos ir žmonių sveikatos srityse.

Kodėl neatsižvelgiama į tarptautinį VMVT statusą bei pripažinimą ir rizikuojama prarasti šį autoritetą? „Juk tai be jokios abejonės nutrauks mūsų šalies turimus tarptautinius ryšius, susilpnins derybines pozicijas ir neigiamai paveiks tarptautinę prekybą“, – kalbėjo kiaulių augintojų atstovai.

Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos, Lietuva prekiauja gyvūnais ir maisto produktais su daugeliu pasaulio valstybių, su kuriomis susitarta dėl veterinarijos reikalavimų eksportuojant iš Lietuvos gyvūnus ir maistą. Reikalavimai suderinami su atitinkamų šalių veterinarijos ir maisto tarnybų vadovais, kurie taip pat yra vyriausieji tų šalių veterinarijos inspektoriai, su kai kuriomis iš tų valstybių pasirašytos bendradarbiavimo sutartys.

„VMVT per daugelį metų užsitarnavo itin gerą tarptautinę reputaciją ir tvirtus ryšius, Lietuvos verslas gali laisvai eksportuoti lietuviškus maisto produktus ir gyvūnus. Esame ne kartą įsitikinę, kad tokius susitarimus pavyksta pasiekti būtent dėl to, kad VMVT yra patikima profesionali tarnyba, o vadovas turi veterinarijos gydytojo kvalifikaciją, kuri padeda profesine prasme susitarti su kitų šalių vyriausiais veterinarijos tarnybų vadovais, užtikrinant balansą tarp politikos tikslų įgyvendinimo ir ekspertinio situacijos vertinimo“, – nuogąstaujama Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos rašte dėl Veterinarijos įstatymo pakeitimo.

Panašias abejones išsakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir Lietuvos medžiotojų draugija. Skeptiškas ir Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) prezidentas dr. Audrius Kučinskas. Jis pabrėžia, kad užsimota keisti VMVT vadovo skyrimo tvarką dar iki korupcijos skandalo pačioje VMVT. Jis baiminasi, kad paskyrus naująjį vadovą pagal naujai įsigaliosiančią tvarką, jis gali būti neatsparus politiniam spaudimui.

„Mes supratome, kad norėta tokioje tarnyboje turėti politinio pasitikėjimo žmogų. Jau ilgai buvo bandoma įstatymą koreguoti taip, kad VMVT galėtų vadovauti teisininkas, vadybininkas, ekonomistas ar kitoks specialistas. Iš pradžių visomės išgalėmis priešinomės tam, nenorėdami, kad šiam postui nebūtų daroma politinė įtaka. Mes visada pasisakėme, kad VMVT vadovas vyksta ir į Europos posėdžius, kai turėjome Afrikinio kiaulių maro ar paukščių gripo protrūkį. Mūsų šalies interesų nesugebėtų apginti teisininkas, nes sprendimų reikia čia ir dabar.

Prisiminkime Latvijos pavyzdį, kai į svarbius europinius posėdžius buvo siunčiamas žmogus be veterinarinio išsilavinimo. Jis nelabai suprato, apie ką eina kalba. Paprastai sakant, jis tiesiog sėdėdavo ir raudonuodavo. Vaizdas buvo liūdnas, nesinori, kad Lietuvai nutiktų tas pats. Reikia susitaikyti, kad greičiausiai VMVT vadovaus žmogus be veterinarijos kvalifikacijos. Tačiau reikia būti sąžiningu ir pasakyti, kad veterinarijos specialistas gali stokoti administracinių ir vadybos žinių, nes universitete tokių žinių nesuteikiama pakankamai“, – savo poziciją išsakė LVGA prezidentas.

Jis taip pat pabrėžia, kad veterinarai „neturėjo priešnuodžių“ ir parlamentarų išsakytiems argumentams, kad VMVT vadovais dažniausiai tapdavo vadovo pavaduotojai. Specialistų trūkumas privedė prie to, kad VMVT vadovai pradėjo „virti savo sultyse“.

Susipažins per darbinę patirtį

Seimo narė I.Pakarklytė siūlo žiūrėti paprasčiau ir pateikia ligoninių vadovų pavyzdį. Esą daugumos ligoninių (išskyrus universitetines) sėkmingai vadovauja žmonės be medicininio išsilavinimo. Tačiau A.Kučinskas kontrargumentuoja – ligoninių vadovams nereikia vykti į Europos Komisiją ginti visos šalies interesų: „Ligoninių vadovai vykdo jiems nuleistas iš viršaus funkcijas, jiems nereikia „atstovėti“ mūsų valstybės interesų Tarptautinėje arenoje.“

Savo ruožtu parlamentarė atkakliai laikosi savo pozicijos: vadovaujamosios srities problematika gali būti pažįstama ne tik baigus atitinkamos krypties studijas – ją galima pažinti tiek per darbinę patirtį, tiek per aktyvų dialogą su visomis suinteresuotomis šalimis.

„Be to, įstatymo projektas numato naują pareigybę – Lietuvos Respublikos vyriausiasis veterinaras, kuris bus atsakingas už veterinarijos politikos įgyvendinimą. Šiai pareigybei galios reikalavimas turėti veterinarijos gydytojo kvalifikaciją. Tikiu, kad tai kaip tik sustiprins veterinarinę tarnybos kryptį, kadangi šias pareigas einantis asmuo visą savo dėmesį galės skirti veterinarijos politikos vykdymui, o ne institucijos veiklos organizavimui“, – išsklaidyti abejones bando Seimo narė I.Pakarklytė.

Ji taip pat priminė, kad pagal šiuo metu galiojančią Veterinarijos įstatymo redakciją konkursas šiai pozicijai užimti negali būti vykdomas – vadovą į pareigas priima Vyriausybė žemės ūkio ministro teikimu. Būtent aptariamu įstatymo projektu ir siekiama pakeisti vadovo skyrimo tvarką, kad VMVT vadovas būtų renkamas konkurso būdu, ne žemės ūkio ministro teikimu.