Tvarka galios ir keliaujantiems

Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) informuoja, kad po minėto reglamento įsigaliojimo jokių gyvų augalų ar jų dalių - sėklų, skintų gėlių, vaisių ir daržovių, nesvarbu kokiais kiekiais, - nebus galima įvežti be augalų sveikatingumą įrodančio dokumento - fitosanitarinio sertifikato. Jį išrašo tos šalies kompetentingos institucijos, iš kurios norite išvežti ar parsivežti augalų ar augalinės kilmės produktų. Nauji reikalavimai bus privalomi net tik verslui, bet ir keliaujantiems asmenims.

Išimtis bus taikoma tik 5 skirtingų rūšių vaisiams: ananasams, kokosams, durijams, bananams ir datulėms. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus keleiviams savo reikmėms buvo galima įsivežti nedidelius kiekius vaisių, daržovių ar kitų augalinių produktų.

„Prekyba augalų sodinukais, gėlėmis ar sėklomis yra rizikinga. Gal kartais ir nesusimąstome, tačiau kartu su tokiomis prekėmis ar netgi mediniais padėklais iš vienos valstybės į kitą gali būti atgabenta augalų kenkėjų ar pavojingų ligų užkrato. Naujoje aplinkoje su palankiomis oro sąlygomis išplitę kenkėjai gali pridaryti žalos ir žemės ūkui, ir miškams, kartu - visai ekonomikai“, - sako VAT direktorius Sergejus Fedotovas. Pasak jo, daugelis kitų aktyviai prekiaujančių pasaulio šalių - JAV, Japonija, Pietų Korėja, Brazilija, Kanada, Meksika ir kitos - jau seniai taiko tokius pat griežtus ar net griežtesnius rinkos ribojimus, kokius ES pradės taikyti šių metų pabaigoje.

VAT pažymi, kad skirtingai, nei Senosios Europos Sąjungos šalys, tokios kaip Vokietija, Olandija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Ispanija ar Italija, per kurių uostus į ES importuojama 79 proc. krovinių, Lietuva importuoja gana ribotą sąrašą augalinių produktų. Tai - vaisiai ir daržovės, mediena ir medienos gaminiai.

Beje, nuo šių metų rugsėjo 1 dienos sugriežtėjo importo reikalavimai naudotai žemės ūkio technikai ir padargams. Nuo šiol norintieji įsivežti tokią techniką privalo būti registruoti Fitosanitariniame registre, o atvykstančią techniką turi lydėti eksportuojančios šalies išduotas fitosanitarinis sertifikatas, patvirtintas atitiktį ES fitosanitariniams reikalavimams. Kad įsitikintų reikalavimų atitiktimi, pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos postų specialistai krovinius tikrina pasienio postuose.

Karantininės ligos Lietuvoje

Mūsų šalis pastaraisiais metais aktyviai kovoja su keletu karantininių ligų, bulvių žiediniu puviniu ar vaismedžius naikinančia bakterinė deglige. Skaičiuojant nuo 2006 metų, Lietuvoje kasmet nustatomi bakterinės degligės ar bulvių žiedinio puvinio židiniai. Nustatomi ir kiti karantininiai kenkėjai. VAT akcentuoja, kad per tą laikotarpį už fitosanitarijos priemonių taikymą išmokėta beveik

3 mln. eurų, tačiau skaičiuojant augintojų nuostolius, šią sumą turbūt reikėtų dauginti bent iš trijų.

„Apskritai ligų daugėja. Pavyzdžiui, nuo rauplės užtekdavo iki 8 purškimų fungicidais per sezoną, šiuo metu kartais reikia ir daugiau. Taip pat obuolinis vaisėdis pažeidžia obelis iškart po žydėjimo, rezultatą matome rudeniop, iš obuolio kirminas išlenda. Užtekdavo vieno purškimo trys savaitės po žydėjimo. Ir eliminuodavome šį kenkėją. O šylant klimatui atsiranda ir antra jo karta, birželį liepą jie gali skraidyti ir pažeisti obelis“, - pasakojo Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovas Darius Kviklys.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė nuo gruodžio griežtinamus reikalavimus vertina pozityviai. „Žinoma, patys keliautojai nebus patenkinti tokia tvarka, - kalbėjo ji. - Šalys tiesiog nori apsisaugoti nuo invazinių kenkėjų, įvairių karantininių ligų. Ypač tokia tvarka suinteresuotos pietinės ES šalys, turinčios problemų su įsivežtinėmis citrusų, pomidorų ligomis.“

Prarandama 40 proc. augalinio maisto

„Šiandien visame pasaulyje yra prarandama iki 40 proc. augalinio maisto dėl keliamos kenksmingųjų organizmų žalos. Kalbant apie ekonominę vertę, vien tik augalų ligos pasaulinei ekonomikai kainuoja apie 220 mlrd. JAV dolerių per metus, o invaziniai vabzdžiai - apie 70 mlrd. dolerių. Būtina nepamiršti, jog augalai sudaro 80 proc. mūsų valgomo maisto ir išskiria 98 proc. deguonies, kuriuo kvėpuojame“, - faktus bėrė VAT vadovas S.Fedotovas.

Naujieji reikalavimai pagerins sodinimui skirtų augalų atsekamumą, kadangi iki šiol augalo paso (dokumento, patvirtinančio augalo sveikatingumą) reikėjo tik ribotam augalų sąrašui. Nauja tvarka reikalaus, kad kiekvienas augalas, skirtas sodinimui, turėtų augalo pasą. Augalų, augalinių produktų ar kitų objektų prekybos ryšiai importo į Europos Sąjungą atvejais, kurie iki šiol buvo įtvirtinti, išliks, tačiau naujiems prekybos ryšiams bus lemta patirti bendrą ES rizikos vertinimą ir gauti ES valstybių narių pritarimą.

Žalos mastas pasaulyje

Pirso ligos protrūkis, 2013 m. įvykęs Italijos Apulijos regione, padarė didelę žalą alyvuoges auginantiems žemdirbiams (apie 1 mlrd. eurų);

Manoma, kad Kalifornijoje (JAV) metinės išlaidos dėl Xylella fastidiosa (Pirso liga) sukeliamos ligos prevencijos priemonių ir vynmedžių nuostolių siekia 104 mln. dolerių.

2007 m. atliktais skaičiavimais, nuo tada, kai 1987 m. Brazilijoje pirmą kartą buvo identifikuota Xylella fastidiosa, buvo iškirsta daugiau kaip 100 mln. citrusinių medžių, o metinės išlaidos, patiriamos kovojant su pavojinga bakterija, apytiksliai siekia 120 mln. dolerių per metus.

Azijos šalyse natūraliai paplitęs kenkėjas Anoplophora chinensis (Citrinmedinis ūsuotis), pažeidžiantis daugelį lapuočių rūšių, kartu su užkrėsta augaline produkcija 2000 m. atkeliavo į Italijos Lombardijos regioną. Patirta ne tik didelė žala aplinkai (vien nuo 2001 iki 2013 m. buvo iškirsta daugiau kaip 25 tūkst. medžių); kovos su šiuo kenkėju stebėsenos ir naikinimo programai minėtu laikotarpiu išleista apie 18 mln. eurų. Lietuvoje šis užkratas buvo nustatytas ant medžių, įvežtų iš Japonijos, tačiau didesnės žalos padaryti nespėjo - židinys sparčiai lokalizuotas ir sunaikintas.

Prieš 20 metų mikroskopinės kirmėlės - pušiniai stiebiniai nematodai (Bursaphelenchus xylophilus), atkeliavę į Portugaliją su neapdorota medine pakavimo medžiaga (mediniai padėklai), užkrėtė visus šalies spygliuočių miškus. Padaryta žala gamtai ir pramonei vertinama milijardais eurų. Portugalijos atsakingos institucijos sunaikino milijonus užkrėstų pušų, o šalies medienos perdirbimo pramonės sąnaudos tapo nekonkurencingos - kiekvienas medienos gaminys, kuris dėl savo paskirties nebuvo išdžiovintas, privalėjo būti kaitinamas pagal Tarptautinį fitosanitarijos priemonių standartą Nr. 15, nes tik taip kenkėjus buvo įmanoma sunaikinti. Deja, Portugalijos atsakingos institucijos nesugebėjo laiku sustabdyti natūralaus pušinių stiebinių nematodų plitimo ar sukontroliuoti žmonių veiklos, kuri tiesiogiai prisideda prie plitimo (su mediniais padėklais), todėl šie kenkėjai, nors ir lėtai, bet plinta. Ispanijoje įvyko trys protrūkiai, kenkėjai buvo išnaikinti atliekant didelio masto kirtimus. Šioms priemonėms Ispanija jau išleido daugiau nei 87 mln. eurų.

Šaltinis - Valstybinė augalininkystės tarnyba

Edita SIAVRIS