Rugsėjo pirmoji jau kitą savaitę, universitetus, profesines mokyklas vėl užplūs žinių ištroškę jaunuoliai. Nors studijų programų vietos šiemet užsipildė gana sparčiai, agrosektoriaus darbdaviai tikina nesulaukiantys norinčiųjų dirbti žemės ūkio bendrovėse.

Darbuotojai sensta

Alytaus rajono žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ ilgametis vadovas Algis Žėkas juokauja esantis vyriausias įmonės darbuotojas ir bent jau kol kas pamainos sau nemato, tad darbų nesiruošia apleisti. Jis pabrėžia, kad jau keleri metai iš eilės vidutinis jo vadovaujamos bendrovės darbuotojų amžius didėja, darbuotojai sensta, o jaunoji pamaina ateina labai iš lėto. Jis sako nežinantis, kur dingsta profesinėse mokyklose parengti absolventai. Darbu kaime nelabai domisi ir veterinarijos studijas baigę jaunieji veterinarai bei gyvulininkystės specialistai. „Nesuprantu, kur tie žmonės dingsta. Mes nė paprasto mechanizatoriaus nebesurandame, nerandame net melžėjų. Darbo rankų tikrai trūksta, ypač per darbymetį, javapjūtę. Vėliau išsisukame su tais pačiais darbininkais“, – apie nūdienos realijas pasakoja A.Žėkas.

Atlyginimas didesnis, bet dirbti nenori

Panašios nuotaikos ir Šakių rajono „Griškabūdžio“ žemės ūkio bendrovėje. Jos vadovas Petras Puskunigis atviras – profesinių mokyklų absolventų, net tų, kurie baigė žemdirbiškas profesijas, privilioti į darbą žemės ūkio įmonėse praktiškai nepavyksta. Ypač stinga aukštesnės kvalifikacijos specialistų gyvulininkystės sektoriuje, pradedant veterinarijos gydytojais, selekcininkais, gyvulių sėklininkais, baigiant fermų vedėjais. „Jeigu tie specialistai ruošiami, kur jie dingsta? Matome, kad universitetai juos paruošia, bet niekas neatsišaukia į mūsų skelbimus. Mūsų darbuotojai sensta, o jaunimas dirbti pas mus nenori. Tai gana keista, nes pas mus atlyginimai didesni nei dirbant mieste ir turint tą patį išsilavinimą. Be to, suteikiame ir geras sąlygas: tarnybinius automobilius, lengvatines galimybes įsigyti būstą. Apmaudu, bet norinčiųjų nėra. Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Turime kol kas darbuotojų, tačiau jie sensta, o juos pakeisti bus iššūkis“, – neabejoja P.Puskunigis akcentuodamas, kad vidutinis jo valdomos bendrovės darbuotojų amžius – keturiasdešimt metų.

Nors veterinarų kasmet paruošiama nemažai, didžioji jų dalis patraukia į veterinarijos klinikas mieste ir dirba su smulkiais gyvūnais. Belieka apgailestauti, kad jaunimą traukia gyvenimas ne kaime, o mieste.

Pasaulinė tendencija

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto dekanė prof. Vita Riškevičienė sutinka, kad jaunuosius veterinarijos gydytojus labiau traukia darbas mieste nei kaime. Anot profesorės, tai, kad nedaug jaunų veterinarijos gydytojų savo karjerą susieja su ūkinių gyvulių veterinarijos praktika žemės ūkio bendrovėse, yra pasaulinė tendencija.

V.Riškevičienė: „Norint padidinti stambiųjų gyvūnų gydymo specializaciją besirenkančių veterinarijos gydytojų skaičių, reikėtų bent 50 proc. padidinti Veterinarinės medicinos rezidentūrai skiriamų valstybės finansuojamų vietų skaičių. Tai būtų tiesiausias kelias sprendžiant šią problemą."

„Lietuvoje kiekvienas pilietis turi laisvę pasirinkti profesiją, darbą, veiklas, todėl nei universitetas, nei valstybė negali nurodyti, kur asmuo turi dirbti. Darbuotojų regionuose klausimas yra sunkiai sprendžiamas visose srityse – žmonių medicinoje, mokymo įstaigose ir kt. Tačiau galime pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais vis daugiau veterinarijos gydytojų pasirenka darbą kaime. Tam labai pasitarnavo priimtos Veterinarijos įstatymo pataisos dėl Veterinarinės medicinos rezidentūros. Pavyzdžiui, baigę Galvijų ligų diagnostikos ir gydymo, Veterinarinės akušerijos ir ginekologijos, Veterinarinės vaizdinės diagnostikos, Chirurgijos ar kitas rezidentūros studijas, veterinarijos gydytojai jau nekeičia specializacijos, o vyksta dirbti su ūkiniais gyvūnais“, – teigia prof. V.Riškevičienė.

Visgi Veterinarinės medicinos rezidentūrai yra skiriama tik 14 valstybės finansuojamų vietų per metus, kai tuo tarpu yra net 14 skirtingų studijų programų. O veterinarijos gydytojai specialistai reikalingi gyvūnų gerovės, epidemiologijos, zoonozių ir gyvūninių produktų veterinarinės sanitarijos bei chirurgijos, terapijos, mikrobiologijos ir kitose srityse.

„Todėl manau, kad, norint padidinti stambiųjų gyvūnų gydymo specializaciją besirenkančių veterinarijos gydytojų skaičių, reikėtų bent 50 proc. padidinti Veterinarinės medicinos rezidentūrai skiriamų valstybės finansuojamų vietų skaičių. Tai būtų tiesiausias kelias sprendžiant šią problemą“, – neabejoja pašnekovė.

Neatitinka minimalių reikalavimų

Kaip žinia, šiemet itin prastai abiturientai išlaikė matematikos egzaminą. Kaip tai atsiliepė stojantiems į žemdirbiškas profesijas? LSMU Gyvūnų mokslų fakulteto dekanas prof. Rolandas Stankevičius pripažįsta, kad dėl neišlaikyto matematikos egzamino šiemet sumažėjo priėmimas į Gyvūnų mokslo studijų programą. Kitose fakulteto studijų programose žymių pokyčių nematyti.

Nors veterinarų kasmet paruošiama nemažai, didžioji jų dalis patraukia į veterinarijos klinikas mieste ir dirba su smulkiais gyvūnais. Belieka apgailestauti, kad jaunimą traukia gyvenimas ne kaime, o mieste.

Profesoriaus pasiteiravus, kaip keičiasi mokinių susidomėjimas žemdirbiškomis, gyvulininkystės profesijomis, R.Stankevičius pabrėžia, kad visoje šalyje stojančiųjų kiekvienais metais mažėja, natūraliai mažėja ir besidominčių šiomis profesijomis. Taip pat pastebima tendencija, kad daug stojančiųjų tiesiog neatitinka minimalių stojimo reikalavimų į šias studijų programas. „Dėl kasmet mažėjančio stojančiųjų ir paruošiamų specialistų skaičiaus, fakulteto ruošiamų specialistų poreikis darbo rinkoje yra didelis“, – užtikrina profesorius.

Susidomėjimas didėja

Tuo metu apsidairius Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA), susidaro įspūdis, kad čia praktiškai neliko su gyvulininkyste susijusių studijų programų. VL pasiteiravo Akademijos kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, ar taip nutiko dėl to, kad tokių specialistų nebereikia, ar jų pakankamai paruošia LSMU, ji pabrėžė, kad teko įvertinti pasaulyje vykstančius pokyčius dėl maisto stygiaus, didėjantį valdžios dėmesį bei finansinę paramą gyvulininkystei. Todėl kitais metais programoje „Biologinių sistemų valdymas“ abiturientams bus siūlomos Tvariosios gyvulininkystės ir Žuvininkystės ir akvakultūros verslo specializacijos. Programoje „Bioekonomikos verslų vadyba“ taip pat bus suteikiamos gyvulininkystės verslo vystymui reikalingos kompetencijos.

Ji taip pat akcentuoja, kad šiemet mokiniams stipriai atsirūgo prasti matematikos egzamino rezultatai. „Be abejo, stojantiesiems į VDU Žemės ūkio akademijos inžinerijos, verslo ir viešosios vadybos programas matematikos egzamino rezultatai turėjo didelės įtakos. Žinant tai, kad didelė dalis stojančiųjų yra iš Lietuvos regionų, kur mokinių paruošimo lygis yra žemesnis, tai padarė neigiamą įtaką“, – apgailestauja prof. dr. A.Miceikienė.

Pasak jos, negalintiems studijuoti valstybės finansuojamose vietose ar neišlaikiusiems matematikos ar kito būtino egzamino, pagalbos ranką tiesia ŽŪA absolventų klubas „ŽŪA alumni“. Jos teigimu, motyvuoti jaunuoliai, norintys studijuoti su žemės ūkio sritimi susijusiose specialybėse, tačiau neįvykdę 2022 m. stojimo reikalavimų, kviečiami atvykti į vienų metų parengiamąsias studijas, kurias iš dalies finansuoja verslas, skiriant labdaros ir paramos fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms“ lėšas. Vienus parengiamųjų studijų metus su būsimais studentais dirbs ir tinkamai pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams padės VDU dėstytojai. Kartu su kitais studentais jie taip pat galės klausyti pasirinktų studijų programų ir bendrųjų universitetinių dalykų. Kitais mokslo metais sėkmingai išlaikius egzaminus ir pradėjus studijas universitete, išklausyti dalykai būtų įskaitomi ir studijos tęstųsi jau antrame kurse.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė pastebi, kad mokinių susidomėjimas žemdirbiškomis profesijomis po truputį didėja. Domėjimąsi labai skatina ir remia verslo įmonės. Tačiau vis tiek paruošiamų specialistų nepakanka. „Agroverslas ir visi bioekonomikos verslai labai sparčiai plečiasi, todėl aukštos kvalifikacijos specialistų reikia vis daugiau. Tiek Vakarų šalyse, tiek Lietuvoje žemės ūkis sparčiai modernizuojamas ir skaitmenizuojamas, jame vis daugiau darbų atlieka robotai, dronai, automatinė technika, žemę dirbanti be tiesioginės žmogaus pagalbos, sėjanti ar ravinti laukus. Jau dabar ateities technologijas taikantiems Lietuvos žemės ūkio subjektams, norintiems ir toliau neužleisti lyderių pozicijų, reikalingi aukštas ir tarpdisciplinines kompetencijas turintys specialistai“, – užtikrina A.Miceikienė.

Profesinėse mokyklose – pertvarka

Tuo metu profesinės mokyklos išgyvena tai, ką ne taip seniai teko patirti universitetams. Dar balandį buvo patvirtintas profesinių mokyklų pertvarkos planas, kuriuo siekiama geriau išnaudoti praktinio mokymosi bazes, labiau atsižvelgti į darbo rinkos poreikius, pritraukti privačius dalininkus į dalį įstaigų. Paprastai sakant, šį rugsėjį profesinių mokyklų duris atvers mažiau mokinių, nes jose ir mokosi vis mažiau, daugelyje šveitimo įstaigų dubliavosi studijų programos.

Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos viceprezidentas Vytautas Petkūnas pabrėžia, kad ši reforma daugiausia palietė didžiųjų miestų mokyklas: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, kur kas mažiau pokyčius pajus mažosios profesinės mokyklos. Kol kas daugeliui restruktūrizuotų įstaigų vadovauja laikini vadovai, laukiama, kol Švietimo ir mokslo ministerija paskelbs viešuosius konkursus. Kitaip tariant, mokiniai mokslo metus pradės, o nuolatiniai jų vadovai prisijungs tik vėliau, laimėję minėtus konkursus. Tačiau preliminarūs stojančiųjų į profesines mokyklas skaičiai nuteikia optimistiškai. Pasak V.Petkūno, šiemet mokinių sulaukta daugiau nei pernai.

Koks kraštas – tokios ir profesijos

Zarasų profesinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Lilija Zajančkauskienė džiaugiasi, kad jų mokyklai šį kartą pavyko išvengti jungimo. Pasak jos, žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo amatą renkasi mokiniai, siekantys tapti jaunaisiais ūkininkais, o būtent ši studijų programa – tiesiausias kelias norint gauti tokį jaunojo ūkininko pažymėjimą ar traktorininko teises. Tiesa, šiemet į šią programą mokiniai nerenkami, dėl esą per mažos šios profesijos paklausos.

„Žemdirbiškų profesijų studijų programų teko sumažinti, nes dabar yra daugiau švietimo krypčių, ne tik žemės ūkis. Mūsų mokykla ne Pasvalio krašte, kur klesti augalininkystės ūkiai. Pas mus žemės nėra derlingos, todėl ir poreikio tokiems specialistams nėra. Zarasų rajone profesinė mokykla tik viena, todėl norėjome pasiūlyti kuo daugiau studijų programų“, – tikina L.Zajančkauskienė.

Dirbs sau

Tuo metu Vilkijos žemės ūkio mokykloje paklausa žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo profesijai išlieka didelė ir šiemet užpildytos visos 12 vietų. Tiesa, lengviau užsipildo tęstinio mokymo programa. Paaugliai rečiau renkasi sukti į žemės ūkį. Pasak mokyklos praktinio mokymo vadovės Gitanos Šarkuvienės, dažniausiai šia specialybe domisi ūkininkų vaikai, siekiantys tapti jaunaisiais ūkininkais, žadančiais steigti savo ūkį. „Į žemės ūkį orientuotų studijų programų mažėja. Tai pastebi ir mokinių tėvai. Aišku, kad poreikis tokiems specialistams yra, tačiau negaliu atsakyti, kodėl tokių studijų profesinės mokyklos organizuoja mažiau“, – atsakyti negalėjo G.Šarkuvienė.

Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo profesijos vietos greitai užsipildė ir Joniškio žemės ūkio mokykloje. Pasak mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Silvijos Muižienės, šią studijų kryptį dažniausiai renkasi jaunieji ūkininkai, kurie ruošiasi dirbti savarankiškai. „Šios programos vietos greitai užsipildo, nereikia net labai agituoti mokinių“, – tarsteli ji.