Skindamas rudenines avietes Ožkabalių II kaimo (Vilkaviškio r.) ūkininkas Kazimieras Savickas sprendė galvosūkį – ieškos būdų, kaip savo ūkio avietes kitąmet palankiau sunokinti, kad jų derlius būtų gausesnis, nes orai ir vėl gali būti nedėkingi, kaip ir pastaraisiais dvejais metais, kuomet uogų derlių skriaudė gamta. Ūkininkas svarsto įsirengti savotišką didelį šiltnamį, bet baiminasi, kiek tokia investicija ūkiui kainuotų.

Aviečių nelepino

Vilkaviškietis K.Savickas 1,6 ha avietyną prižiūri kartu su žmona Alma ir dviem sūnumis. Uogyną jauna šeima įveisė prosenelių žemėje. Remontuoja senąjį namą ir ateityje planuoja persikraustyti gyventi į ūkio sodybą.

Rudeninių aviečių Savickai, palyginus su kitais, turi nedaug – vieną 200 metrų ilgio vagą, o iš viso jų avietyne auga 25 tokio pat ilgio vagos aviečių. „Rudeninių aviečių turime labiau dėl kvapo. Viena vaga – tiek ir to derliaus, tik iš inercijos“, – kukliai, pajuokaudamas sakė avietyno šeimininkas. Jis pripažino, kad 200 metrų ilgio vagoje tiek krūmų, kuriuos reikia prižiūrėti, tiek uogų, kurias reikia nuskinti, ne taip ir mažai.

Pasak Savicko, šiemet gamta uogų nelepino: ne tik rudeninėms, bet ir vasarinėms avietėms buvo blogiau, nes metų laikai tarsi pasislinko per vieną mėnesį į priekį – viskas mėnesiu vėlavo. Pati vasara vėlavo mėnesiu, ruduo atėjo pagal kalendorių, bet derliui vis tiek atsiliepė. Tad ir rudeninės avietės daug vėlesnės. „Vėlavo tiek vasarinės, tiek rudeninės avietės. Oro ir gamtos buvo nuskriaustos“, – pastebėjo avietyno savininkas.

Dėl nepalankių metų Savickų ūkyje užderėjo mažesni kiekiai aviečių. Šis uogynas užsiima ne tik uogų auginimu, bet ir tolesniu jų perdirbimu. Jie turi įsirengę didelių pajėgumų džiovyklą. Joje galima džiovinti ne tik uogas, bet ir vaisius, daržoves, net grybus. Ūkininko šeima planavo perdirbti ir parduoti džiovintas avietes, naują produktą – sausus uogų miltus. Tačiau šiais metais dar nebuvo ko džiovinti – neužteko tam žaliavos. Jos neliko ir planuotai kitai produkcijai – aviečių sultims, tyrėms gaminti.

Uogos neužsibuvo

Puodininkystės ūkio šeimininkų nuotaiką pakėlė palankios uogų supirkimo kainos, kurios visą šių metų sezoną išliko stabilios. Nors derliaus buvo nedaug, kainos išliko palankios – mažmeninė vasarinių aviečių kaina Lietuvoje siekė 6 Eur/kg. „Kadangi esame Vilkaviškio rajone, mums prekybą ir uogų kainą labai lemia Lenkija. Kaimyninėje šalyje šį sezoną didmeninė vasarinių aviečių kaina buvo tokia, kaip mūsų mažmeninė – 6 Eur/kg“, – sakė aviečių augintojas.

Jis skaičiavo, kad reikia uogas užauginti, prinokinti, laiku nuskinti ir parduoti. Visur išlaidos. Be to, šiemet brango elektra, degalai, trąšos. Anot Savicko, anksčiau jie niekada nesukdavo galvos, kad reikės nusipirkti trąšų. Stebėdavo, kaip didieji ūkininkai jas perka rudenį, nes taip pigiau. Tuo tarpu Savickų avietynui didelių kiekių trąšų nereikia, tad jie šį pirkinį pasilikdavo netolimai ateičiai. Žinodavo, kad jiems būtinos trąšos visiems metams kainuos 100–200 eurų. Tačiau šiais metais, anot ūkininko, išlaidos trąšoms padidėjo net 10 kartų. Jis minėjo, kad trąšoms reikės išleisti beveik 2 tūkst. eurų.

K. Savickas: „Kadangi esame Vilkaviškio rajone, mums prekybą ir uogų kainą labai lemia Lenkija. Kaimyninėje šalyje šį sezoną didmeninė vasarinių aviečių kaina buvo tokia, kaip mūsų mažmeninė – 6 Eur/kg.“

Kai išlaidų daugėja, šiemet augintojas norėjo greičiau parduoti šviežią uogų derlių. Pasiskaičiavo, kad geriau apsimoka parduoti šviežiai nuskintas avietes, neįdedant investicijų. „Viską nupirko, būtume ir didesnį kiekį pardavę be jokio vargo“, – sakė vilkaviškietis.

Perdirbus reikia parduoti

Ūkio savininko teigimu, jau antri metai avietėms nėra palankūs, todėl ir nauja ūkio džiovykla, įrengta prieš maždaug metus laiko, pilnu pajėgumu taip ir liko neišbandyta. Jie planuoja, jeigu aviečių derliai ir ateityje bus kuklesni, patys pirkti žaliavą. „Stebime, kad iš avietyno mums nelabai kas lieka džiovinimui. Gal kitais metais kažkiek jau pavyks. Kai jau neliktų darbo avietyne, užsiimtume uogų džiovinimu, perdirbimu“, – planuodamas ateitį kalbėjo K.Savickas.

Savickų ūkio elektrinė džiovykla yra naši, pramoninė, apie 50 kv. m gamybiniame plote leidžia vienu metu sutalpinti 80 padėklų. Jeigu pakrautų pilną, tai ir elektros sunaudojimo kaina taip stipriai nepasijustų galutinei džiovintos produkcijos kainai. „Dabar mes tai ir svarstome. Jau planavome per aviečių piką džiovyklą pilnai paleisti, bet dabar jau sprendžiame, ką daryti toliau“, – verslo aktualijomis pasidalijo Vilkaviškio krašto aviečių augintojas, prieš porą metų pasinaudojęs ES parama.

Ūkio savininkas galvoja ir apie dar vieną galimą iššūkį: jeigu uogas perdirbs ar sudžiovins, reikės sumokėti už elektrą, bet kas paskui nupirks išbrangusią produkciją. Ūkininkas svarstė, ar žmonės geriau rinksis pirkti džiovintą uogų produkciją, ar geriau už tą pačią sumą nusipirks, pavyzdžiui, mėsos kilogramą. Stebi pats, kad tiek laisvų pinigų, kiek turėjo anksčiau, pirkėjai nebeturi, taupo mokesčiams, kurui, pagrindiniams maisto produktams. Todėl abejoja, ar džiovintos avietės turės planuotą perspektyvą rinkoje.

„Žmogui, kuris neturi pinigų ar turi jų mažiau, avietės ar bet kurios kitos uogos jau yra prabangos prekė. Retas kuris kiekvieną dieną valgo šviežias, šaldytas ar kitokiu pavidalu paruoštas uogas. Logiškai mąstant, pirmiausia žmogus rinksis tai, kas ant stalo yra būtina, o tik tada, jeigu liks pinigų, desertui skirtus produktus. Aišku, yra tokių žmonių, kurie gali sau leisti ir tikrai valgo daug uogų. Mes turime ir tokių klientų, kurie prašo šviežiai suskintų uogų po 1–2 kg kas antrą arba kiekvieną dieną“, – sakė augintojas.

Todėl jis per daug neišgyvena, kad šiemet neturi pasigaminę naujo derliaus uogų tyrių ar sulčių. Kaip minėjo K.Savickas, jau buvo pradėję tam procesui ruoštis, po truputį šaldė uogas, planavo daryti tyres ir sultis, bet greičiau atsirado pirkėjai–perdirbėjai, nei jie patys perdirbo.

Išsivėdina galvą

Avietyno uogynuose darbo nuolat yra 4–5 mėn. Spalį šeimininkas ruošėsi išgenėti vasarines, o užbaigus skinti rudenines avietes, ir šių visus pernykščius stiebus. Jeigu suspėja, nepasilieka šio kruopštaus darbo pavasariui. „Kiti gal įsivaizduoja, kad pasodinau uogakrūmius, nuskyniau uogas, pardaviau ir jau viskas – rūpesčių nebeliko. Toli gražu taip nėra. Paruošiamieji darbai „suvalgo“ daug laiko. Kai paskaičiuoju, jeigu sezonas trunka 1–1,5 mėn., tai tiek pat vyksta paruošiamieji darbai prieš sezoną ir užbaigiamieji darbai po sezono“, – skaičiavo vilkaviškietis.

Šiemet nuo anksčiausiai pasodintų aviečių praėję 4–5 metai, tad senąją avietyno dalį naikins, ten leis žemei šiek tiek pailsėti. Šiuo metu Savickams pagrindinis uždavinys – kaip padaryti, kad prastas oras jų uogynams kuo mažiau trukdytų. Net galvoja avietynus apdengti.

„Mąstome, bet nežinome, ar pavyks. Tenka bendrauti su latvių ūkininkais. Vieni avietes augina šiltnamyje, tik jų plotas yra mažesnis. Tai šiemet iš mažesnio ploto jie užaugino beveik tiek pat, kiek mes iš didelio – 1,6 ha. Todėl svarstome – gal ir mums verta pabandyti? Nežinome, kaip tai reikėtų įgyvendinti. Jeigu be paramos, tai sunku įsivaizduoti, kaip tokį šiltnamį būtų galima įsirengti savomis lėšomis, nes atsipirkimas užtruks – investicija būtų labai nemaža“, – mąstė ūkininkas.

Teisės mokslus baigęs K.Savickas neneigia, kad avietyno rūpesčiai jam padeda pailsėti po įtemptų darbų mieste. Kai būna labai šiltas pavasaris ar ruduo, jam labai smagu darbuotis avietyne. Atvažiuoja po darbo ir galva nejučiomis išsivėdina. Būna savotiška meditacija. Kazimieras sakė, kad jeigu šis papildomas verslas jam būtų vien dėl pinigų, jo nebūtų ėmęsis. Jam patinka sodininkauti, pabūti gamtoje ir pamatyti, kad kažką sukuria. Čia mato ūkio prasmę.

Be uogyno, jie su žmona dar dirba ir kituose darbuose. Uogos – papildomas šeimos verslas. Bet jie tikisi, kad vieną dieną galės tik iš to gyventi.

„Brolių ūkis“

Gamtos gėrybes auginantis Savickų aviečių ūkis pasivadinęs „Brolių ūkio“ vardu. Savickas tikino, kad jis brolio neturi, tik sesę. Toks pavadinimas gimė pagalvojus apie savo vaikus – augina du sūnus. Jie su žmona avietyną puoselėja dėl vaikų, be to, tokiu pavadinimu norėjo išsiskirti iš kitų uogininkystės ūkių.

Pasirinkti auginti avietes K.Savicką paskatino jaunystės metų patirtis, kai jam, 14–16 metų jaunuoliui, tekdavo skinti braškes, kurių Vilkaviškio rajone buvo auginami dideli plotai. Buvo prasitaręs, kad braškių tikrai neaugins, nes po skynimo mausdavo nugarą, kojas. Vyras nusprendė, kad avietes skinti bus lengviau, nes jos auga aukštesnės, bet realybėje, sako, vis vien reikia lenkti nugarą, pritūpti ir prie aviečių.

Prosenelių ir senelių žemėje Savickai pradėjo ūkininkauti 2018 metais pasodinę 0,4 ha aviečių uogyną. Per 4 metus gerokai paaugo ir tapo didžiausiu aviečių ūkiu Suvalkijoje – iki 1,6 ha padidėjo ne tik avietyno plotas, bet ir auginamų aviečių įvairovė. Auginamos vasarinės bei rudeninės desertinės avietės. Nuo 2020 metų ūkio planuose uogas perdirbti – gaminti sultis, tyres, liofilizuotas uogas, džiovintų uogų miltelius.

„Brolių ūkio“ avietės Sveikatos apsaugos ministerijoje yra pripažintos kaip sveikatai palankesni maisto produktai ir ūkiui suteikta teisė uogas ženklinti „Rakto skylutės“ simboliu. Savicko ūkio produkcija žymima prekės ženklu „Pagaminta Vilkaviškyje“. Didžioji dalis produkcijos iškeliauja į didžiuosius Lietuvos miestus – Kauną bei Vilnių.