Kiekvienais metais Lietuvoje žemdirbiai, valdžios institucijos nemažai lėšų ir pinigų skiria kažkada į mūsų šalį įvežtiems Sosnovskio barščiams, kaip vertingiems maistiniams augalams gyvulių pašarui, naikinti. Nors vienose vietose pavyksta išnaikinti šių augalų plantacijas, o kitose – sustabdyti jų plėtimąsi, visiškai išnaikinti šių augalų iš mūsų šalies laukų per keletą dešimtmečių vis dar nepavyko.

Naikina, bet nesunaikina

Marijampolės savivaldybės administracijos specialistai peržvelgė vietoves, kuriose šiemet nuo pavasario aktyviai buvo naikinami pavojingi invaziniai augalai. Pasak vicemero Artūro Visockio, apžiūrėjus anksčiau identifikuotus Sosnovskio barščių židinius akivaizdu, kad savivaldybės iniciatyvos duoda rezultatų, tačiau šių invazinių augalų plitimas vis dar išlieka aktualia problema, ypač privačiose teritorijose.

„Kova su šiais agresyviai plintančiais augalais – ilgas ir nuoseklumo reikalaujantis procesas. Savivaldybei priklausančiose teritorijose situacija gerėja, tačiau pastebimas žymus barščių plitimas privačiuose sklypuose“, – dėkodamas tiems, kurie prižiūri savo žemę, ir kviesdamas tuos, kurie iki šiol delsė, kalbėjo A.Visockis.

Sosnovskio barščiai į Lietuvą buvo atvežti dar sovietmečiu kaip eksperimentinis gyvulių pašaras, tačiau ūkiuose jie vilčių nepateisino ir nekontroliuojamai išplito.

„Pas mus – Igliaukos seniūnijoje, palyginti su Šunskų kraštu, kuris „lyderiauja“, augimviečių likę jau nedaug. Situacija kaip ir gerėja, nes pavasarį, vos tik pradeda atželti, Sosnovskio barščius purškiame cheminėmis priemonėmis.  Atsikratyti Sosnovskio barščių bandoma jau seniai – ne vienas dešimtmetis, tačiau intensyviai jie naikinami maždaug 4 metus, tik kova su jų augimvietėmis Marijampolės savivaldybės seniūnijose dar nesibaigusi.Vėliau tas teritorijas atidžiai prižiūrime. Tačiau pasitaiko pavienių sąžalynų pas ūkininkus ir greta kaimo sodybų“, – į problemą plačiau žvelgė Igliaukos seniūnas Saulius Burbulis.

Nemažai Sosnovskio barščių augimviečių, anot jo, randama kaimyninėje Patašinės seniūnijoje – jam teko jų matyti prie palių, pamiškėse. Nors nemažai augimviečių Patašinės seniūnijos teritorijoje jau išnaikintos, atkaklus augalas atsiranda vis naujose vietose. Ypač jeigu Sosnovskio barščiai auga prie vandens, kur negalima naudoti cheminių priemonių, kad jų nepapultų į vandenį. Purškimas cheminėmis priemonėmis – pats efektyviausias naikinimo būdas. Kai to daryti negalima, tenka pjauti.

Tiesa, anot seniūno, kartais gal ir patys ūkininkai kiek apsileidę, tinkamai neprižiūri savo laukų. „Ūkininkai galvoja, kad dirba žemę ir to jau užtenka, bet prie stulpų, ten, kur randa saugią vietą, jeigu tik ūkininkai neapsižiūri, vėjo atneštos Sosnovskio barščių sėklos sudygsta ir jie sėkmingai auga. Vienas kitas ūkininkas galvoja, kad tai labai paprastas dalykas ir nekreipia dėmesio. Mes visada raginame, kad invazinius nepageidaujamus augalus tuojau pat naikintų, patys rodytų daugiau iniciatyvos. Nuo to visiems būtų geriau“, – apie visos savivaldybės ūkininkus kalbėjo Igliaukos seniūnas.

Perneša vanduo, paukščiai

Marijampolės savivaldybės seniūnai pastebi Sosnovskio barščių ir gretimose seniūnijose. Pasak S.Burbulio, visi seniūnai taip ir sutarę – jeigu kuris ką pastebi, pasako kitam, kad galėtų tuo iš karto užsiimti ir susitvarkyti, nes jeigu netvarkys, Sosnovskio barščiai plis labai greitai. Kuo anksčiau imasi darbų, kol dar auga pavieniai augalai ir kol jie dar nepražydę, tuo geriau. Tuomet ir laiko, ir išlaidų mažiau. Seniūno teigimu, ilgo prisiruošimo pasekmės gali būti liūdnos.

„Dirbant žemę Sosnovskio barščių mažėja, tačiau vis tiek lieka pavieniai augalai. Juos kiekvienas savo žemėje turėtų išnaikinti, kad nepaskleistų naujų sėklų. Naujų Sosnovskio barščių augimviečių vis atsiranda. Manome, kad iš melioracijos griovių pakrantėse augančių augalų sėklas į naujas vietas nuneša tekantis vanduo, o gal jas išnešioja paukščiai. Pats vieną dieną radau naujų augimviečių Patašinės seniūnijoje, tai iš karto juos informavau, kad pasižymėtų, galėtų naikinti“, – kalbėjo S.Burbulis.

Seniūnas neneigė, kad kova su Sosnovskio barščių augimvietėmis tikrai dar nesibaigusi, intensyvaus darbo užtektinai turės dar mažiausiai 5 metus, kol sužiūrės visus laukų pakraščius, pamiškes, griovius. Mat Sosnovskio barščių sėklos išbūti žemėje gyvybingos gali apie 10 metų. O susiklosčius palankioms sąlygoms – sudygti. Todėl kova su jais turi būti nuolatinė.

„Rangovai gali padėti. Ūkininkams, kurių laukuose pamatome augančius Sosnovskio barščius, išsiunčiame laiškus. Juose informuojame, kokios yra galimybės naikinti šiuos augalus. Jie gali pasinaudoti teikiama paslauga arba patys turi susitvarkyti. Jeigu tai savivaldybės teritorija, savivaldybės administracijos prižiūrimi žemės plotai, už Sosnovskio barščių naikinimą sumoka savivaldybės administracija. Jeigu tai ūkininko žemė, ūkininkas ją dirba, už atliktus darbus moka jis pats“, – priminė Igliaukos seniūnas.

Tikisi procesą suvaldyti

Kaip skiriasi Sosnovskio barščių paplitimas, teko įsitikinti Mokolų seniūnui Žydrūnui Krulikui. Jo pastebėjimu, kai prieš seniūnijų reorganizaciją vadovavo Gudelių seniūnijai, šių invazinių augalų ten nebuvo, Gudelių apylinkėse neaugo nė vienas Sosnovskio barštis. Prieš daugiau nei pusmetį pradėjęs dirbti Mokolų seniūnijos seniūnu, Ž.Krulikas pats nustebo išvydęs apžėlusias pakeles, pamiškes, išgirdęs gyventojų nusiskundimus ir pamatęs Sosnovskio barščių augimviečių naikinimo planus, nes tokių mastų net neįsivaizdavo, nemanė, kad taip invaziniai augalai galėtų būti plačiai išvešėję.

Marijampolės savivaldybės vicemero Artūro Visockio duomenimis, savivaldybės teritorijoje šiuo metu yra apie 102 ha, kuriuose Sosnovskio barščiai itin paplitę. Kovai su šia problema iš vietos biudžeto skirta 4 tūkst. eurų, o aktyviai imamasi priemonių jau trejus metus.

„Šiais metais matome, kad šių invazinių augalų užimama teritorija nedidėja, reiškia, sustabdytas jų plitimas. Kadangi augalai yra daugiamečiai, jie visada linkę atželti. Dėl to jų plitimas būna toks komplikuotas, o mes kiekvienais metais turime atlikti tam tikrus darbus. Naikinama arba mechaniškai – nupjaunant, išakėjant, arba purškiant chemines priemones, atsižvelgiant į vietovių ypatybes – ar ten griovys, ar laukas. Pagal sąlygas nusprendžiama, kokį naikinimo būdą pasirinkti. Matome, kad tai duoda tam tikrus rezultatus“, – padėtį analizavo vicemeras.

Jis atkreipė dėmesį, kad, norint išnaikinti invazinius augalus, būtini kompleksiniai sprendimai, nes šalia esančiuose privačiuose sklypuose augantys Sosnovskio barščiai veši, subrandina sėklas ir šios išplinta jau išvalytose teritorijose. Dėl to privačių sklypų savininkai turi prižiūrėti savo teritoriją ir joje naikinti invazinius augalus.

„Yra rangovas ir visi gyventojai gali kreiptis tiesiai į jį arba pranešti seniūnui. Šie viską žino, nukreips, patars, nes visi esame suinteresuoti, kad šių invazinių ir net žmogui pavojingų augalų mūsų aplinkoje neliktų“, – patarė A.Visockis.

Suvalkiečiai viliasi, kad jeigu visi susivienys, po kelerių metų Marijampolės savivaldybėje dauguma šia piktžole užterštų plotų bus išnaikinti, o atsiradę nauji židiniai – lengvai suvaldyti.

Pastangų negaili ir kaišiadoriečiai

Kovą su invaziniais ir itin agresyviai plintančiais Sosnovskio barščiais sudėtingose teritorijose tęsia ir kitų Lietuvos savivaldybių gyventojai. Šiemet, kovojant su invaziniais barščiais, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija planuoja dalyvauti jungtiniame projekte „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“. Pagal šį projektą, minėtus invazinius augalus bus galima naikinti tiek valstybinėje, tiek privačioje žemėje.

Norint gauti finansavimą augalams naikinti privačiuose žemės sklypuose, bus reikalingas žemės savininko, naudotojo ar kitu teisėtu pagrindu valdomo sklypo valdytojo raštiškas sutikimas. Sutikimas surašomas siekiant parengti invazinių Sosnovskio barščių augaviečių gausos reguliavimo veiksmų planą ir, gavus finansavimą, žemės sklype pradėti šių augalų gausos reguliavimą plane numatytomis priemonėmis. Augavietė bus naikinama 4 metus, todėl įsipareigojimų keisti nebus galima.

Iki liepos 30 dienos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrius iš gyventojų, kurių žemės sklypuose (išskyrus namų valdas) auga Sosnovskio barščiai, laukė sutikimų-prašymų.

Netvarkingų ūkininkų – mažai

Kėdainių rajono ūkininkas Šarūnas Šiušė VL pasakojo, kad jam pačiam pavyko apsaugoti nuosavus laukus nuo invazinių barščių, nors Kėdainių rajone jų išplitimas buvo didelis. „Mes savo ūkyje su šiais augalais jau nesusiduriame. Tik pastebėjau, kad jie po truputį bando ateiti iš kitur – iš miškų, pamiškių“, – komentavo Š.Šiušė. Jo nuomone, dauguma ūkininkų tikrai nėra apsileidę, prisižiūri laukus, bet problema yra kita.

„Manau, kad Sosnovskio barščiai plinta iš nedirbamų, apleistų laukų, nes ūkininkai savo pasėlius, pakeles, pagriovius prižiūri. Iš ūkininkų pusės nematau didelės problemos, bet yra apleistų vietovių, paliktų likimo valiai, kurių niekas neprižiūri ir neaišku, kas yra jų savininkai. Iš naujų Sosnovskio barščių židinių sėklos, matyt, vėjo ir žvėrių išnešiojamos ar mechaniniu būdu pereina į kitas teritorijas“, – kalbėjo Kėdainių krašto ūkininkas.

Kad apsileidusių ūkininkų Dzūkijoje yra tik vienetai, tvirtino Alytaus ūkininkų sąjungos vadovas, Alytaus ir Varėnos rajonų bitininkų draugijos valdybos narys Vytautas Patinskas. Plasapninkų kaime gyvenantis bitininkas žino: tvarkingas ūkininkas savo ūkį prižiūri, stengiasi, kiek įmanoma, jeigu kur tik pamatė nereikalingus augalus – juos naikina. Tačiau yra kita priežastis, dėl ko Sosnovskio barščiai vis dar plinta – kai kur kaimuose žmonėms vis dar trūksta informacijos apie šiuos invazinius augalus.

„Važiuodamas pro šalį net sustojau prie vienos sodybos ir šeimininkams pasakiau, kad išsinaikintų prie kelio Sosnovskio barščių sąžalyną, nes juos tarsi darželio gėles augino. Dar žmonės nesuvokia, kas laukia ir kuo tai pavojinga ne tik augalams, bet ir jiems patiems“, – teigė V.Patinskas. Jis stebėjosi, kad vis dar atsiranda žmonių, kuriems Sosnovskio barščiai yra dekoratyviniai lauko augalai. Nors anksčiau gal ir patys bitininkai šių dekoratyvių, bet pavojingų augalų per daug nesibodėjo.

„Kiek teko domėtis, Sosnovskio barščiai yra medingi augalai, tad bitėms ir visiems vabzdžiams kaip ir naudingi. Bet yra kita šių augalų blogybė – ten, kur jie auga, paprasčiausiai išnyksta visa flora, jie išnaikina visus kitus augalus. Tai viena didžiausių problemų – dingsta biologinė įvairovė. Įsikūrę Sosnovskio barščiai iš augimvietės išstumia bet kokius kitus augalus. Lieka tik patys barščiai. Net vabzdžiai, gyvūnai iš tos vietos pasitraukia, nes jiems nepatinka Sosnovskio barščių kaimynystė. Naminėms bitėms jie pasitarnauja tik kaip nektaro šaltinis. Tad šiuo atveju jie galėtų būti naudingi, tačiau pasvėrus jų naudingumą bei daromą žalą, nauda labai minimali“, – pastebėjo Alytaus krašto bitininkas.

Jam ir pačiam yra tekę naikinti Sosnovskio barščius savo ūkio teritorijoje – buvo išdygę keletas augalų, bet laiku juos pastebėjo ir per porą metų jie išnyko. V.Patinskas spėja, kad Sosnovskio barščiai jo laukuose galėjo būti sudygę iš paukščių užneštų sėklų. „Šiaip mūsų rajone nėra apimtų labai didelių plotų, kiek tenka kalbėtis, tik pavieniai nedideli ploteliai. Ir tai – visa laimė“, – pasidžiaugė bitininkas.

Nereiklus, bet pavojingas augalas

Aplinkos projektų valdymo agentūra perspėjo, kad žmonėms Sosnovskio barščiai pavojingi dėl stipraus jų sultyse esančio alergeno – furanokumarino. Atsidūręs ant odos jis gali sukelti net 1–3 laipsnio nudegimus. Šie augalai pavojingiausi saulėtą dieną, kuomet būna pasidengę rasa.

Sosnovskio barščiai įprastai auga pamiškėse, pakelėse, nenaudojamose pievose, šalia melioracijos griovių, upių bei ežerų pakrantėse – dėl savo nereiklumo augimo sąlygoms dažnai atželia net prieš tai naikintuose plotuose. Sosnovskio barščiai itin greit plinta, vienas individas gali subrandinti net iki 100 tūkst. sėklų. Nekontroliuojamai želdami užima didžiules teritorijas ir pažeidžia ekologinę pusiausvyrą, išstumia vietinę florą.

Naikinant Sosnovskio barščius reikia pasirūpinti, kad visas kūnas būtų apsaugotas neperšlampamais drabužiais bei avalyne. Būtina mūvėti pirštines, užsidėti apsauginę kaukę, akinius, respiratorių, kad augalo sultys nepaliestų odos.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje Sosnovskio barščiai pradėti auginti XX a. šeštajame dešimtmetyje. Buvo tiriamos jų panaudojimo gyvulių pašarui galimybės. XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje buvo atliekami gamybiniai bandymai Kauno, Švenčionių ir Vilniaus r. ūkiuose. Išpopuliarėjo tarp sodininkų ir bitininkų kaip dekoratyvus ir daug nektaro duodantis augalas. Dar po dešimtmečio sulaukėjo ir ėmė plisti savaime.

Dabar Sosnovskio barščiai paplitę visoje Lietuvoje. Didelius sąžalynus sudaro ir didžiausius plotus užima Pietų, Vidurio, Rytų ir Šiaurės Vakarų Lietuvoje. Kitose dalyse retesnis ir ne toks gausus. Auga įvairiose antropogeninėse buveinėse, dirvonuose, pievose, pamiškėse, vandens telkinių pakrantėse, pamiškėse, krūmynuose, šaltiniuotuose šlaituose, kartais pelkėse.

Invazine Europos Sąjungos augalų rūšimi iki 3–5 metrų aukščio užaugantys Sosnovskio barščiai paskelbti 2016 m.

Sosnovskio barščių naikinimui numatyta parama

Aplinkos ministerija

Situacija įvairiose Lietuvos savivaldybėse yra nevienoda. Kai kurių savivaldybių administracijos imasi invazinių rūšių naikinimo ir privačiuose žemės sklypuose. Glaudus bendradarbiavimas tarp savivaldybių administracijų, gyventojų bei žemės savininkų yra labai svarbus. Savivaldybių administracijoms pavesta rūpintis aplinkos apsauga, jos kokybės gerinimu bei stebėsena – tai numatyta Vietos savivaldos įstatyme. Siekdamos įgyvendinti šias funkcijas, jos gali naudotis Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos (SAARSP) lėšomis, kaip nustatyta atitinkamame įstatyme.

Rekomendacijose numatyta, kad lėšos gali būti naudojamos aplinkos ministro įsakymu patvirtintame Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše esančių rūšių ir ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąraše esančių rūšių gausos reguliavimo ir naikinimo darbams. Atsižvelgiant į tai, kad Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi) yra įtrauktas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, savivaldybės kasmet gali naudoti SAARSP lėšas Sosnovskio barščiams naikinti. Sprendimą dėl SAARSP lėšų panaudojimo priima savivaldybės.

2025–2029 m. laikotarpiu Invazinių rūšių naikinimui ir kontrolei iš ES lėšų fondų bus skiriami 6 mln. Eur. Numatoma, kad šiomis lėšomis bus sutvarkytas 1 605 ha plotas, kuriame yra paplitusios invazinės rūšys, tarp jų – Sosnovskio barščiai. Parama galės pasinaudoti tiek valstybinės, tiek privačios žemės valdytojai, kurie vykdys invazinių rūšių naikinimą pagal parengtus Invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planus. Jie numatyti Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos apraše.

Finansavimo sąlygose numatyta, kad naikinimo priemonės turės būti vykdomos 4 metus iš eilės, o penktaisiais metais vykdoma stebėsena ir, jei būtina, palaikomieji darbai, numatyti veiksmų plane.