Lančiūnavos k. (Kėdainių r.) Vidmanto Kvedaro prieš 20 metų įkurtas daržininkystė ūkis, įdarbinęs 200 darbininkų iš trijų aplinkinių rajonų - vienas moderniausių šalyje. Šeima augina apie 100 hektarų kopūstų, arti 100 hektarų morkų, apie 50 hektarų burokėlių, per 20 hektarų svogūnų, tris hektarus lauko agurkų. Kvedarai ne tik augina daržoves, bet ir nemažą dalį jų perdirba ir tiekia prekybos centrams. Didelė dalis jų atkeliauja į didžiausią prekybos tinklą išvysčiusios „Maximos“ lentynas. Daržovės su „Kvedarų ūkio“ firmine etikete ant „Maximos“ lentynų neužsistovi. Viena populiariausių šio ūkio prekių - rauginti kopūstai.

Paslaptis slypi tradicijose

Kuo raugintų kopūstų receptas ypatingas, kad pirkėjai juos taip pamėgo? „Mūsų paslaptis - ilgametis kasdienis darbas ir lietuviškų tradicijų laikymasis. Mano žmona ir darbuotojai senovinį receptą šiek tiek patobulino. Dabar jis tobulai atitinka mūsų vartotojų skonį. Morka, druska, cukrus, spanguolės - tokie yra lietuviškų raugintų kopūstų komponentai. Atrinkome kopūstų veisles, labiausiai tinkančias raugimui. Stengiamės tą kokybę išlaikyti ištisus metus. Raugintus kopūstus pardavinėja lenkai, vokiečiai, bet jų skonio kopūstų pas mus nepirktų. Lietuviams patinka nebaigto rūgimo, saldžiarūgščiai. Kiekviena tauta turi savo skonį. Šit rusai nemėgsta kmynų kopūstuose, o lietuviai kopūstų be kmynų neįsivaizduoja. Lenkai, vokiečiai, čekai, mėgstantys rūgščius kopūstus, juos raugia didelėse talpose žemėje. Rudenį užraugia ir vartoja iki pavasario. Jeigu mes tokią technologiją taikytume, jų pas mus nepirktų. Mūsų cechuose kopūstai raugiami kasdien. Viena partija išrūgo, parduodame, gaminame kitus“, - pasakojo ūkininkas.

Kopūstai ne vienintelis produktas, iš pačių užaugintų daržovių, gaminamas Kvedarų ūkio gamybos cechuose. Pagal senąsias lietuviškas tradicijas rauginami agurkai taip pat įtiko pirkėjų skoniui. Ūkis tiekia maisto ruošimo cechams nuluptas ir supjaustytas morkas, svogūnus.

Ūkininkų Kvedarų asmeninio albumo nuotr.

Naudinga ir ūkininkams, ir pirkėjams

V. Kvedaras savo užaugintas daržoves parduoda tik didmenos bazėms. Turguose jų nėra. Ten prekiauja smulkieji augintojai, bet pirkėjai pastebi, kad daržovių kainos čia pranoksta kainas prekybos centruose. „Žmonės jau įpranta prekybos tinkluose pirkti daržoves, nes turguje daržovių pigiai nebenusipirksi“, - pastebi ūkininkas. Didelius produkcijos kiekius perkantys prekybos centrai savo pirkėjams gali išsiderėti geresnę kainą. Ūkininkui tai taip pat naudinga, nes nebereikia turguje stovėti, o garantuojami dideli užsakymai, kas leidžia ūkiui stiprėti ir plėstis. Dėl to daržovių kaina ir lentynose mažesnė.

Patirtis ateina mokantis

V.Kvedaras daug metų yra Daržovių augintojų asociacijos valdyboje, anksčiau buvo vadovu, todėl šalies daržovių auginimo realijos jam gerai žinomos. Anot ūkininko, tapti asociacijos nariu nebūtini šimtai hektarų. „Augintojus į asociaciją buria platesnis langas į pasaulį, į naujas patirtis. Rengiame seminarus, kasmetines darbines keliones į kitas valstybes. Ten lankome ūkininkus, jie mus priima savo perdirbimo cechuose. Patirtys ateina per pačių patyrimus ir nuolatinį mokymąsi iš kitų“, - teigia asociacijos atstovas.

Klimato kaita atsiliepia ir pirkėjų kišenei

Kiekvienos šalies vartotojai yra linkę pirmiausia pirkti vietinę produkciją. Vietinės daržovės greičiau papuola ant prekystalių, geresnė jų kokybė. 80 proc. Lietuvoje užaugintų daržovių suvartoja šalies vartotojai. Lietuvoje išaugintos daržovėse turi daug privalumų - jose randama mažiau nitratų nei atkeliaujančių iš kitų šalių. Tendencijos pirkti vietinių augintojų produktus laikosi ir prekybos tinklai. Anot V.Kvedaro, pastaruoju metu, užklupus sausroms, rinkos gali šiek tiek persipinti. „Visą laiką sakydavome, kad lenkai daržoves pas mus veža, o šiemet lenkai kopūstų ieškojo pas mus. Buvo prognozuojama, kad daržovių derlius bus vidutinis, bet kai viskas bus nuimta, greičiausiai paaiškės, kad derlius bus nedidelis. Sinoptikai pranešinėja lietų, o jo vis nėra. Pats daržovių augimas, o jos kaip įkaltos, neauga“, - apgailestauja V.Kvedaras. Ar gali būti, kad daržovių trūks, jų kainos labai pakils? „Kol kas lietuviškų daržovių užtenka. Neaišku tik, kaip bus pavasariop. Klimato kaita ūkininkams tampa aštria problema. Praėjusi ir ši vasara buvo labai sausringa ir priminė, kokia svarbi daržovių augintojams yra laistymo sistema“, - neslepia stambaus daržovių ūkio savininkas.