Lietuvos cukraus fabrikuose pradedamas perdirbti šiemetis cukrinių runkelių derlius. Nors ši vasara ir buvo šilta bei palanki cukrinių runkelių augimui, tačiau Marijampolės regiono cukrinių runkelių augintojai tikina, kad derlius laukuose prastesnis – sausra padarė savo, todėl saldžiųjų šaknų masės, ko gero, bus mažiau apie 30 proc.

Nepalankios kainos

„Cukriniai runkeliai įsišaknijo giliai, ten, kur buvo bent kiek drėgmės. Pasižiūrėjome pas kolegas ūkininkus. Vieniems užaugo geresni, kitiems prastesni runkeliai. Gal derlius būtų ir normalus, bet cukriniai runkelių kaina labai žema“, – savo nuomonę išsakė ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ (MRCR) administracijos vadovas Virginijus Mykolaitis.

Jo teigimu, cukrinių runkelių supirkimo kaina – 26 eurai už toną. Tiek šiemet žemdirbiams mokės atvežus runkelius į Marijampolės UAB „Lietuvos cukrus“.

Kokia kaina atitiktų suvalkiečių lūkesčius? To V.Mykolaitis negalėjo pasakyti, nes, anot jo, nevienoda ūkiuose runkelių užauginimo metodika. „Kaimuose darbo jėgos vis mažiau, žmonių pasisamdyti nėra, atlyginimui reikia skirti vis didesnes sumas. Labai pabrango kuras. Viskas brangsta, o supirkimo kaina stovi vietoje. Runkelių auginimas mums tampa nuostolingas, – situaciją nusakė ŽŪK „MRCR“ vadovas. – Kita vertus, suprantame ir Marijampolės fabriką. Cukraus kaina irgi labai žema. Fabrikui sunku cukrų realizuoti – mums aiškina, kad cukraus sandėliuose dar yra nuo pernai“.

V.Mykolaičio duomenimis, rugsėjo 25–26 d. Marijampolės fabrike jau planuojama pradėti naujo derliaus supirkimą. Jį vykdys UAB „Žvalguva“, dėl kurios darbo nusiskundimų augintojai kol kas neturi. Mat apie 50 proc. šiemečio uždarbio augintojai iš šios bendrovės jau atsiėmę produkcija – sėklomis, trąšomis, chemikalais. „O likusią dalį „Žvalguva“, tikimės, grąžins pinigais, kai bus parduotas pagamintas cukrus“, – apie susitarimus sakė V.Mykolaitis, neneigdamas, kad grynaisiais bus išmokėta tik už dalį produkcijos.

Anot V.Mykolaičio, kol kas atrodo, kad UAB „Žvalguva“ atsiskaitymų už runkelius planą sudariusi sklandžiai ir aiškiai. „O kaip bus, niekas nežinome“, – nerimo neslėpė jis. Suvalkijos ūkininkai tikrai žino tik tai, kad šiemet runkeliai tikrai bus priimti.

Tą patvirtino ir UAB „Lietuvos cukrus“ vadovai. Generalinio direktoriaus padėjėja Alita Pudzinskienė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad šiais metais cukrinių runkelių supirkimas vyks kaip įprasta. „Cukrinių runkelių kaina su augintojais sulygta dar vasario–kovo mėnesiais ir fiksuota tiekimo sutartyse“, – paaiškino ji.

A.Pudzinskienės teigimu, šie metai nebuvo palankūs nei grūdinių kultūrų, nei cukrinių runkelių augintojams dėl visą vasarą besitęsusios sausros. Tačiau dėl ilgesnio cukrinių runkelių vegetacijos periodo tikisi, kad cukrinių runkelių derlius atitiks daugiamečius vidurkius ir su tiekėjais sutartus kiekius. „Pasirengimas gamybos sezonui baigtas. Fabrikas paruoštas naujam cukrinių runkelių perdirbimo sezonui, kurį planuojame pradėti paskutinę rugsėjo savaitę“, – sakė generalinio direktoriaus padėjėja.

Nelengvas metas

Prieš porą savaičių Kauno apygardos teismas patenkino „Lietuvos cukrus“ vadovo Augusto Obuchavičiaus prašymą leisti įmonei restruktūrizuotis. Bendrovė teismui nurodė, jog veikla pradėjo strigti dėl nuo pernai spalį panaikintų Europos Sąjungos (ES) cukraus kvotų.

Kaip pranešė agentūra BNS, bylos duomenimis, balandžio pabaigoje viso „Lietuvos cukraus“ apskaityto turto vertė siekė beveik 31,8 mln. eurų, o didžiąją dalį šio turto (beveik 70 proc., arba 22,1 mln. eurų) sudarė ilgalaikis materialus turtas. Balandžio pabaigoje įmonė taip pat turėjo sukaupusi beveik 6 mln. eurų nepaskirstytojo pelno.

Teismo duomenimis, įmonės trumpalaikės skolos šiuo metu sudaro 29,6 mln. eurų, iš jų pradelstos sumos – beveik 10,9 mln. eurų, tarp kurių beveik 8,7 mln. eurų sudaro skola bankui „Swedbank“.

Pasak „Lietuvos cukraus“ vadovo, be kreditorių pagalbos įmonė nepajėgi grąžinti skolų, tačiau įmonę restruktūrizavus, šios sumos galėtų būti grąžintos per artimiausius 4–5 metus.

„Bendrovei nepavyko susitarti su jos veiklą finansuojančiu banku dėl kredito linijos sutarties pratęsimo. Bendrovės akcininko pagalbos šiuo metu taip pat nepakanka prisidedant prie bendrovės veiklos finansavimo, todėl yra deramasi su „Žvalguva“ dėl investavimo į bendrovę, kad būtų galima sureguliuoti finansinius srautus ir išspręsti trumpalaikes finansines problemas“, – Kauno apygardos teismui nurodė A.Obuchavičius.

Gamins ekologišką cukrų

AB „NordicSugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris teigė, kad šiemetį gamybos sezoną pradėjo rugsėjo 15 dieną nuo ekologiškų cukrinių runkelių supirkimo. Šiemet pirmą kartą Kėdainių cukraus fabrike jie gamina ekologišką cukrų ir pati bendrovė jį parduos.Vėliau iš karto imsis vadinamo pramoninio cukraus gamybos.

„Ekologiškas cukrus yra brangus ir žaliava jam pagaminti yra brangi. Sudėtingas ekologiškų cukrinių runkelių auginimas. Jis reikalauja labai daug rankų darbo. Tai brangus verslas. Tikėtis, kad iš karto turėsime labai didelius kiekius ekologiškų runkelių, nerealu“, – aiškino S.Mozeris.

Ekologiškus cukrinius runkelius kėdainiškiams užaugino septyni Lietuvos ūkiai, priklausantys koncernui „Auga group“. S.Mozeris pabrėžė, kad šių ūkių derliai skiriasi. Vienur saldžiosios šaknys labai gražios – pavyko susidoroti su piktžolėmis, kituose ūkiuose ekologiškai auginti cukrinius runkelius sekėsi sunkiau ir derliai prastesni. Sėkmės atveju jie tikisi supirkti ir perdirbti apie 40 tūkst. tonų ekologiškų runkelių. Tikslūs skaičiai paaiškės rugsėjo antroje pusėje, užbaigus šios krypties gamybą.

Geriau nei kitur

Pasak Kėdainių cukraus fabriko atstovo, šie metai dėl sausros sudėtingi ir pramoniniu būdu augintiems cukriniams runkeliams. Jo pastebėjimu, lietaus labai trūko, bet, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje situacija yra viena iš geresnių dėl to, kad kritulių buvo sąlyginai daugiau. Ypač nuo sausros nukentėjo Danijos, Švedijos, Lenkijos bei Vokietijos augintojai. Danijoje derlius dėl sausros, manoma, gali būti kaip prieš 15–20 metų, todėl situacija įtempta.

„Tačiau Lietuvoje, galima sakyti, visiškai neblogi rodikliai – tikimasi 5 praėjusių metų cukrinių runkelių derliaus vidurkio. Bet, aišku, kol kas dar ne visi runkeliai suvežti į fabriką“, – atsargiai derlingumą vertino S.Mozeris.

Jo žiniomis, šiemečių saldžiųjų šaknų cukringumas turėtų būti aukštesnis nei vidutinis, nes gamta augalus dosniai apdovanojo saule. Rugsėjo viduryje runkelių lapai jau pradėjo geltonuoti, kitaip sakant, runkeliai buvo subrendę. Tad manoma, kad ir cukringumas turėtų būti geras.

Nuotaikos įvairios

AB „NordicSugar Kėdainiai“, anot S.Mozerio, su žemdirbiais už išaugintą produkciją atsiskaitys pagal išankstinius susitarimus. Didžioji sumos dalis bus sumokama nepasibaigus sezonui – po savaitės pristačius derlių, o galutinis atsiskaitymas numatytas iki balandžio 1 d. Be to, žemdirbiai turi galimybę gauti priedą, priklausomai nuo fabriko pelno, pardavus cukrų.

„Kol neužsidarė ciklas, tol mes negalime žinoti, kiek galėsime mokėti augintojams, todėl ir nemokame iš karto visos sumos. Jeigu fabrikas dirba pelningai, visi augintojai, kurie turi pasirašę „sutartis su pelnu“, gauna 30 proc. dalį nuo mūsų fabriko pelno. Kol neapsisuka metai, kol nežinome, koks pelningumas, negalime sumokėti visos sumos“, – paaiškino fabriko atstovas. Jis sakė, kad kainą padidins ir žaliavos cukringumas bei švarumas. Jeigu runkeliai švaresni nei 90 proc., už kiekvieną procentą augintojas papildomai dar gauna po 50 eurocentų.

Apibendrindamas situaciją rinkoje S.Mozeris neslėpė, kad po itin sudėtingų pernai metų ūkininkų nuotaikos išties įvairios: „Kadangi gamybos kvotų sistemos nebeliko, tai augintojai renkasi, ką jiems labiau apsimoka auginti. Kai kas renkasi ir galimybę pailsėti. Runkelių auginimas užima daug ilgesnį laiko tarpą nei kitų kultūrų. Aišku, kai auginami runkeliai, tai darbininkams yra darbo ūkyje ir tai yra privalumas, nes nereikia galvoti, ką tam darbuotojui duoti dirbti. Cukriniai runkeliai dorojami ilgai, vežami iki Naujųjų metų ir po jų. Kita vertus, atsirado naujų augintojų. Mes vis dar komplektuojame 2019 metų plotus, bet ir jau sukomplektuoti plotai yra tikrai dideli“, – teigė S.Mozeris.