Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) svarsto susietosios paramos skirstymą po 2023 metų. Vieniems sektoriams siūloma didinti išmokas, kitiems – mažinti ar net visai nutraukti. Liūdnos perspektyvos planuojamos pieninių veislių bulių sektoriui – siūloma nebeskirti išmokų už pieninių bulių auginimą. Ūkininkai piktinasi tokiais planais ir tvirtina, jog tokiu atveju kone visi pieniniai buliukai bus išvežami į užsienį, o Lietuvos vartotojams teliks valgyti numelžtų karvių mėsą, nes mėsinių galvijų jautieną mažai kas įperka, o pieninių bulių mėsos nebeliks.

Nori aprūpinti geresne mėsa

„Planuojama, jog už pieninių veislių bulius parama nebebus mokama. Remiantis ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkų tyrimais, pieninių veislių bulių mėsa nėra itin aukštos kokybės, o Lietuvos viena prioritetinių krypčių – mėsinės gyvulininkystės plėtojimas. Tad pieninių bulių rėmimas yra mažiausiai tikslingas. Tai dar tik pasiūlymas, sprendimai bus priimami vėliau, o kol kas ministerija su socialiniais partneriais svarsto, nagrinėja, kurios sritys yra labiausiai probleminės, kur labiausiai reikia paramos. Lėšų kiekis yra labai ribotas, todėl paramą turime skirti prioritetinėms sritims, o pieninių bulių sektorius atsiduria už prioritetų ribos“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vyr. patarėjas Artiomas Volkovas.  

Dabar už pieninius bulius susietosios paramos išmoka buvo 100 eurų už gyvulį. Pieninių veislių buliai Lietuvoje tradiciškai auginami mėsai. Nors šių bulių mėsos savikaina mažesnė, tačiau kokybė bei supirkimo kaina taip pat gerokai mažesnė negu mėsinių.

Pasak ŽŪM atstovo A.Volkovo, Lietuvoje viena iš prioritetinių krypčių – mėsinės galvijininkystės vystymas, todėl pieninių veislių bulių rėmimas dėl mėsos kirstųsi su paramos tikslu aprūpinti šalį geros kokybės mėsa. Dėl šių priežasčių siūloma koncentruoti paramą pieno sektoriui, remiant pieninių karvių augintojus, o mėsos sektoriui – remiant mėsinių galvijų augintojus.

„Prieš keletą metų mėsinių galvijų augintojų rėmimo lėšų dalis buvo atiduota išmokoms už pieninius bulius. Jeigu dabar tie pinigai sugrįžtų mėsinių galvijų augintojų paramai, būtų sveikintinas žingsnis. Tuomet mėsinių galvijų būtų mažiau eksportuojama į užsienį, ūkininkai jų daugiau paliktų auginti Lietuvoje veislei arba mėsai. Nebūtų išvežami jauni veršiukai, didėtų pridėtinė vertė. Dabar gi daug buliukų išvežama į užsienį, ir pridėtinės vertės Lietuvoje nebelieka, nes mūsų galvijus užaugina kitos šalys. Eilę metų sakoma, kad mėsinė gyvulininkystė – prioritetas, bet tai daugiau buvo popieriuose. Reikia tikėtis, jog valdžia pagaliau atsigręš į darbus, o ne į popierizmą“, – svarstė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Vytautas Barkauskas.

Mėsinių galvijų augintojai nežinioje

Vis tik mėsinių galvijų augintojams džiaugtis per anksti – lėšų dalis, kuri šiuo metu yra skiriama pieninių veislių bulių augintojams remti, būtų 100 proc. perkelta į pieninių karvių sektorių.

„Didžiausia bėda yra pieninių karvių sektoriuje, labai mažėja pieninių karvių, todėl lėšos, kurios dabar skiriamos pieninių veislių bulių rėmimui, atitektų pieninių karvių išlaikymui. Norima paremti pieninių karvių augintojus, kad kuo mažiau jų atsisakytų šios veiklos ir nepereitų į kitas žemės ūkio sritis ar apskritai neatsisakytų ūkininkavimo“, – tvirtino ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vyr. patarėjas A.Volkovas.

Pasak ŽŪM atstovo, kai nebus išmokų už pieninius bulius, sektoriuje atsiras tam tikrų pokyčių, tikriausiai dalis ūkininkų jų nebeaugins, ieškos kitos ūkininkavimo krypties, kuri duotų daugiau naudos.  

ŽŪM duomenimis, Lietuva susietajai paramai 2023–2027 m. planuoja numatyti beveik 451 mln. eurų tiesioginių išmokų finansinio voko. Svarstoma, jog būtų didinamos išmokos už mėsinius galvijus, tačiau ar iš tiesų taip bus – dar neaišku.

P. Puskunigis: „Jei neliks išmokų, pieniniai buliukai bus išvežami į užsienį, nebus kuriama pridėtinė vertė Lietuvoje. Greitai nieko savo neturėsime, nes viską išvešime, o sau atsivešime užsienietiškos produkcijos.“

„Planuojamas išmokų didinimas už mėsinių veislių galvijus, nes didėja tiesioginių išmokų vokas, tačiau išmokų didėjimas bus labai nežymus. Kol kas negalime pasakyti, kokia tiksliai bus išmoka. Galime preliminariai ją numatyti pagal dabar auginamų ir deklaruotų mėsinių galvijų skaičių, bet jei į sektorių ateitų daugiau augintojų ir mėsinių galvijų žymiai daugėtų, išmokos automatiškai sumažėtų, nes į tą pačią finansinio voko sumą pretenduotų daugiau mėsinių galvijų augintojų“, – teigė A.Volkovas. 

Vis tik mažai tikėtina, kad ūkininkai ims auginti daugiau mėsinių galvijų. Pasak ŽŪM atstovo, nėra kažkokio ypatingai didelio paskatinimo ar kažkokios politikos, kuri labai paskatintų didinti mėsinių galvijų bandas.

„Vertinant duomenis, kuriuos turime, išmoka už mėsinius galvijus turėtų padidėti, bet labai nedaug“, – sakė A.Volkovas.  

          Skaudžios pasekmės

„Jeigu susietoji parama nebus skiriama pieninių veislių bulių augintojams, bet padidės išmokos už pienines karves – didelės tragedijos gal ir nebus, bet žmonės, auginantys pieninius bulius, skaudžiai pajus tokio sprendimo pasekmes. Tikimės, jog tai dar ne galutinis sprendimas. Dėl šio klausimo rašysime raštą Žemės ūkio ministerijai“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Gyvulininkystės grupės vadovė, Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė. 

Ūkininkė su vyru Dainium Dargiu augina ir pieninius, ir mėsinius galvijus – iš viso su prieaugliu apie 300 galvijų.

„Pieninių veislių veršelius paauginame du mėnesius ir parduodame, nes jei veršiukui daugiau kaip du mėnesiai, kaina žymiai krenta. Supirkėjai reikalauja, kad veršiukas svertų ne mažiau 50 kg. O telyčaites auginame savo ūkiui –jomis pakeičiame brokuotas karves. Dauguma rajono ūkininkų, kaip ir mes, pieninius buliukus parduoda. Juos augina dažniausiai smulkūs ūkininkai, maži ūkiai, kurie laiko iki penkių galvijų, nes žmonėms 100 eurų išmoka už metus išlaikytą bulių – nemaži pinigai. Jie pieninius bulius parduoda mėsai“, – tvirtino Z.Dargienė.

Kita vertus, mėsinio ir pieninio buliaus supirkimo kaina žymiai skiriasi, nors, anot ūkininkės, prižiūri, šeri juos vienodai, viskas kainuoja tiek pat, sąnaudos tokios pačios, o už pieninės veislės bulių gauni daug mažesnę kaina, o jei dar ir susietąją paramą nuims, gyvulių augintojams tai bus skaudus smūgis.

Pasak pašnekovės, norint skatinti gyvulininkystę Lietuvoje, tai daryti reikėtų per susietosios paramos išmokas, kurias reikėtų didinti.

„Tie žmonės, kurie augina penkis galvijus, žinodami, kad parama bus nemaža, galbūt augintų dešimt ar daugiau galvijų“, – sakė Telšių rajono ūkininkė.  

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis įsitikinęs, jog išmokos už pieninių veislių bulius turi išlikti. 

„Jei neliks išmokų, pieniniai buliukai bus išvežami į užsienį, nebus kuriama pridėtinė vertė Lietuvoje. Greitai nieko savo neturėsime, nes viską išvešime, o sau atsivešime užsienietiškos produkcijos. Yra ūkių, kurie neišveža pieninių buliukų, bet juos paaugina ir vėliau parduoda mėsai, bet jų ne tiek daug. Po tokių sprendimų jų dar sumažės, nors šie ūkiai skatina gamybą, palaiko kaimo gyvybingumą, pateikia vietinei rinkai sveikų produktų. Labai skaudu, kai sakoma viena, o daroma kita. Žemės ūkio ministerijoje mažėja žemdirbių atstovų, trūksta kvalifikacijos, mums vis sunkiau susikalbėti su ne žemdirbiams tarnaujančia ministerija. Nors Lietuva – agrarinė šalis, bet žemdirbiai yra nuolat žeminami. Jau trečia karta nežino, kas yra kaimas, todėl ir sprendimai tokie. Toliau džiaugsis Lenkija, kitos šalys, kad mes jų mėsą vartosime“, – ironizavo P.Puskunigis.   

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis taip pat tvirtino, jog sprendimas panaikinti išmokas už pieninių veislių bulius – būtų prastas sprendimas.

„Mūsų nuomonė kitokia, bet, kaip sakoma, šunys loja, karavanas eina. Tokiu principu vadovaujasi ministerija, o aš manau, kad toks sprendimas stipriai atsilieps Lietuvos žmonėms, jautienos vartojimo įpročiams. Mėsinių bulių mėsa yra ganėtinai brangi, žmonės jos neįperka. Didžioji šios jautienos dalis eksportuojama į užsienį, o mums Lietuvoje liks valgyti tik numelžta karviena“, – tvirtino J.Sviderskis.

LŽŪBA generalinio direktoriaus teigimu, gerai užaugintų pieninių bulių mėsa ne ką prastesnė už mėsinių ir parama jų augintojams turi išlikti.

„Gerai, kad didinama parama už pienines karves, bet tai neturi būti daroma mažinant paramą už pieninius bulius. Dabar maždaug pusė pieninių buliukų eksportuojama, pusė lieka Lietuvoje. Nelikus susietosios paramos, pieniniai buliukai bus išvežami į Lenkiją, Izraelį, kitas šalis, kurioms pieninių bulių mėsa tinka, ji laikoma gera, tik mūsų Žemės ūkio ministerijai, gal dar kažkam netinka. Visuose forumuose šaukdavo, kad išvežam buliukus – tai paremkim, kad neišvežtų. Dejuoja ir perdirbamoji pramonė, kad jiems trūksta mėsos, o jei neliks išmokų už pieninius bulius, jos dar labiau trūks“, – teigė J.Sviderskis.      

ŽŪM informavo, jog laiko diskusijoms dar yra, ūkininkų asociacijos savo siūlymus dėl susietosios paramos skirstymo gali teikti maždaug iki lapkričio.