Irma Šiaučiulienė smulkųjį smidrų ūkį, kuris siekė vos 40 arų, Marijampolės rajone įkūrė prieš penkerius metus. „Visą laiką domėjausi Lietuvos kaimo plėtros programomis. Atsiradus galimybei, nutariau parengti projektą ir prašyti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP)

priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama smulkiesiems ūkiams“. Už vieną Europos Sąjungos lėšų dalį įsigijau sodinukų, už kitą – įrangos derliui surinkti ir apdoroti. Tai buvo svari parama ūkio plėtrai“, – teigė moteris, šiuo metu puoselėjanti beveik 4 hektarų specializuotą smidrų ūkį.

Pasirinko maistingas daržoves

Pasak I.Šiaučiulienės, smidrų auginimas jai buvo naujas iššūkis gyvenime. „Aš niekada negyvenau kaime, neturėjau žemdirbiškos patirties. Tiesiog ieškojau papildomos veiklos, susijusios su žemės ūkiu, nes Marijampolės rajone buvo tėvų žemė. Kadangi bulvių ir morkų auginimas neviliojo, ilgai svarstėme, kuo užsiimti. Linkome į uogininkystę, bet paskui atradome smidrus“, – prisiminimais dalijosi moteris.

Pašnekovės teigimu, smidrai – ankstyvosios maistingos daržovės, kurios dar tik skinasi kelius vartotojų link. Moteris ėmė gilintis į smidrų auginimo ir priežiūros subtilybes, tuo metu jai daug informacijos apie šias patrauklias daržoves suteikė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto doc. dr. Audronė Žebrauskienė, kuri yra išleidusi knygą „Smidrų auginimas“. I.Šiaučiulienė taip pat patirties sėmėsi Olandijos ūkiuose, lankė šios krypties parodas Europoje.

Augina kelias veisles

Pradžioje augintoja smidrams buvo paskyrusi 40 arų, dabar jų plotas išsiplėtė – ūkyje auginama beveik 4 hektarai šių įdomių ir vertingų daržovių.

„Štai ir šiais metais planuojame vykti į smidrų augintojų parodą, iš kurios grįšime su naujomis mintimis ir idėjomis. Nors neplanuojame pavasarį plėsti smidrų plotų, bet gali atsitikti taip, kad susižavėsime naujomis veislėmis ir jas norėsime išbandyti ūkyje“, – teigė ūkio šeimininkė.

Šiuo metu I.Šiaučiulienė augina kelias žaliųjų ir baltųjų smidrų veisles. Vieniems iš jų yra skiriami mažesni plotai, siekiantys 10 arų, kitiems – didesni, užimantys 1 hektarą. Smidrų ūkio įkūrėja tvirtino, kad labiausiai jie džiaugiasi ankstyvosios veislės smidrais, kurie pirmuosius ūglius išleidžia balandžio 25 dieną.

„Pirmais metais smidrai subrandino simbolinį derlių. Tačiau kiekvienais metais derlius didėja. Teigiama, kad didžiausias smidrų derlius būna penktais šeštais metais. Tuomet iš hektaro galima pririnkti apie 7 tonas ūglių“, – sakė pašnekovė. Ši maistinga daržovė derliumi lepina dažniausiai iki Joninių.

Išplėtė ūkį

Mokslininkų teigimu, šios ankstyvosios daržovės skaniausios ir vertingiausios būna ką tik parneštos iš daržo. Tuomet ūgliai būna sultingi ir traškūs. Palaikius juos keletą dienų, prasideda medėjimo procesas, smidruose esantis cukrus virsta krakmolu, ūgliai kietėja, susidaro medingi plaušai. Todėl I.Šiaučiulienė smidrus stengiasi greitai realizuoti iš savo ūkio nuolatiniams klientams arba tiekia juos į turgelius ir parduotuves.

„Smidrai reikalauja daug rankų darbo, todėl rasti darbuotojų daug sudėtingiau, nei daržoves parduoti“, – tvirtino moteris. Ji džiaugėsi pasinaudojusi KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities ,,Parama smulkiesiems ūkiams“ lėšomis ir įsigijusi darbus paspartinančios įrangos derliui surinkti ir apdoroti.

„Praėjusiais metais smidrų derlių rinkome iš 2,7 hektaro ploto. Kelias dienas lijo ir technikai buvo sudėtinga įvažiuoti į laukus, todėl viską teko atlikti rankomis. Tuo metu realiai įvertinome situaciją. Rankų darbas – tai tarsi važiavimas arkliu, o darbas su įsigyta įranga – važiavimas automobiliu“, – pašmaikštavo moteris.

Pasak I.Šiaučiulienės, ES lėšų užteko ir smidrų ūgliams įsigyti. Tai, pasak pašnekovės – didelė parama smulkiesiems ūkiams ir paskata ūkio plėtrai. Dabar prasideda paraiškų pagal veiklos sritį ,,Parama smulkiesiems ūkiams“ priėmimas. Smidrų augintoja patarė smulkiesiems ūkininkams, planuojantiems savo veiklą ir numatantiems jos tęstinumą, nedvejoti ir pasinaudoti ES parama.

Kviečia teikti paraiškas

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad nuo lapkričio 4 iki gruodžio 31 d. smulkieji ūkininkai antrą kartą šiais metais gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama smulkiesiems ūkiams“.

Šiuo paraiškų kvietimo etapu paramos gavėjams numatyta išskirstyti 9 851 488 Eur paramos. Parama finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Pagrindiniai reikalavimai gauti paramą

Parama teikiama žemės ūkio produktų gamybai bei žemės ūkio produktams, pagamintiems (išaugintiems) valdoje, perdirbti ir tiekti rinkai.

Paramos pagal priemonę gali prašyti ne jaunesni kaip 18 metų fiziniai asmenys. Jie turi užsiimti žemės ūkio veikla ir savo vardu iki paramos paraiškos pateikimo dienos būti įregistravę valdą (kaip valdos valdytojai) ir ūkininko ūkį.

Parama bus teikiama smulkiųjų ūkių valdytojams, kurių valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 4 000 iki 7 999 Eur.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei pareiškėjas yra gavęs paramą pagal šią KPP priemonės veiklos sritį, pakartotinai parama gali būti skiriama tik kitai remiamai veiklai, t. y. jei parama buvo gauta pagal šią KPP priemonės veiklos sritį žemės ūkio produktų gamybai, tai dabar pareiškėjas galėtų kreiptis tik dėl paramos žemės ūkio produktams (pagamintiems (išaugintiems) valdoje) perdirbti ir tiekti rinkai.

Išmoka pareiškėjui – 15 000 Eur

Didžiausia išmokos suma vienam verslo planui įgyvendinti – 15 000 Eur. Mokama dviem etapais: pirmoji išmokos dalis, sudaranti 80 proc. išmokos sumos, išmokama ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po sprendimo skirti paramą, antroji išmokos dalis, sudaranti 20 proc. išmokos sumos, mokama kitais metais – tinkamai įgyvendinus verslo planą.

Paramos gavėjas turi įsipareigoti tinkamai įgyvendinti verslo planą, t. y. atlikti visas verslo plane numatytas investicijas, produkcijos standartine verte išreikštą valdos ekonominį dydį padidinti ne mažiau kaip 20 proc., pasiekti verslo plane numatytų veiklos plėtros tikslų, vykdyti pelningą veiklą. Netinkamai įgyvendinus verslo planą, likusi išmokos dalis nemokama, o išmokėta išmokos dalis susigrąžinama.

Verslo planą būtina pradėti įgyvendinti per 9 mėn. nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos – apie tai, kad pradedamas įgyvendinti verslo planas, ūkininkas privalo informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą raštu.

Atrankos kriterijai

Pateiktoms paraiškoms už atitikimą atrankos kriterijams bus suteikiami balai. Privalomas surinkti mažiausias atrankos balų skaičius – 35, šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos bus atmestos.

Žemiau pateikiame projektų atrankos kriterijus ir balus. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo paraiškų surinkimo laikotarpiu buvo pakeistos priemonės įgyvendinimo taisyklės – pakeisti kai kurie atrankos kriterijai, suteikiamas balų skaičius už atitiktį atrankos kriterijams:

1. Kuriamas specializuotas gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės arba mišrusis ūkis, kurio viena iš veiklų yra gyvulininkystė ir kurio pajamos iš gyvulininkystės veiklos, įgyvendinus verslo planą, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų (tikrinama įgyvendinus verslo planą) – skiriama 15 balų.

2. Paramos paraiškos pateikimo metu ūkio produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra mažesnis:

· nuo 4 000 iki 4 999 Eur – skiriama 20 balų;

· nuo 5 000 iki 5 999 Eur – skiriama 15 balų;

· nuo 6 000 iki 6 999 Eur – skiriama 10 balų;

· nuo 7 000 iki 7 999 Eur – skiriami 5 balai.

3. Pareiškėjo amžius – pareiškėjams, kurie iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra iki 40 metų imtinai, skiriama 10 balų.

4. Įgyvendinus verslo planą, pareiškėjo prognozuojamas produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra didesnis (tikrinama įgyvendinus verslo planą):

· jei pareiškėjas įsipareigoja padidinti produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį nuo 51 proc. ir daugiau, skiriama 20 balų;

· jei pareiškėjas įsipareigoja padidinti produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį nuo 21 iki 50 proc. imtinai, skiriama 15 balų.

5. Pareiškėjo narystė kooperatyve, kuris iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvu:

· jei daugiau negu 2 metus yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys, skiriama 15 balų;

· jei iki 2 metų imtinai yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys, skiriama 10 balų.

6. Jei verslo planas įgyvendinamas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, skiriama 10 balų.

7. Jei pareiškėjas nėra gavęs paramos pagal priemonės veiklos sritį, skiriama 10 balų.