Žemės ūkiui pastaruoju metu keliamas ne tik svarbus uždavinys aprūpinti maistu augančią pasaulio populiaciją, bet ir vis didesni tvarumo bei žaliojo kurso reikalavimai. Todėl šiame sektoriuje vyksta spartūs pokyčiai: diegiamos inovacijos ir technologijos, kurios leidžia  naudoti atsinaujinančius išteklius, kurti bioproduktus pasitelkiant beatliekinę gamybą ir žiedinės ekonomikos principus. Žemės ūkis tampa vienu pagrindiniu  bioekonomikos varikliu. Dar didesnes galimybes išnaudoti bioekonomikos potencialą ir kurti didelės pridėtinės vertės gaminius Lietuvos žemės ūkio produktų perdirbimo sektoriui atveria naujas kvietimas pasinaudoti parama.

Kas gali pasinaudoti parama?

Užsiimantys ar ketinantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo veikla ir investuoti į bioekonomikos verslus nuo spalio 2 d. iki lapkričio 30 d. gali teikti paraiškas ir gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“. Artėjančiam paraiškų rinkimui numatytas 10 mln. eurų biudžetas.

Pagal šią intervencinę priemonę remiama veikla, susijusi su žemės ūkio produktų perdirbimu, kai pakeičiama jų cheminė ir fizinė sudėtis tik į aukštos pridėtinės vertės produktus. Paraiškos, pateiktos kartu su partneriais nebus priimamos. Suteikiama paramos suma bus skaičiuojama

atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas ir į perdirbto galutinio produkto priskyrimą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedui. Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 5 000 000 Eur, o vienam juridiniam asmeniui ir susijusiems asmenims – iki 10 000 000 Eur pagal šią intervencinę priemonę 2023–2027 metų programos laikotarpiui.

Paraiškas teikiantiems juridiniams asmenims, kurie žemės ūkio produktų perdirbimo metu pagamina galutinį produktą, nepatenkantį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, tačiau skirtą maistui ir (arba) pašarams, taikomi paramos ribojimai iki 200 000 Eur bei nereikšmingos (de minimis) valstybės pagalbos reglamento nuostatos – iki 200 000 Eur per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį.

Paramos intensyvumas priklausys nuo įmonių dydžio: didelėms įmonėms galės būti finansuojama 20 proc., o smulkioms – 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Ši paramos priemonė, numatyta  Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane, yra visai nauja. Iki šiol žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą vykdžiusios įmonės galėjo pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.

Ši priemonė taip pat buvo skirta  juridiniams asmenims, kurie ne tik užsiima žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, bet ir vykdo  žemės ūkio veiklą ir perdirba dalį valdoje užaugintos produkcijos. Žemės ūkio produktų perdirbimui, rinkodarai ir plėtrai iš KPP iš viso skirta 110,2 mln. Eur paramos.

Investicijas į bioekonomikos verslus remiančia priemone siekiama paskatinti žemės ūkio produktų perdirbimą į aukštos pridėtinės vertės produktus. Subsidijos bus teikiamos gamybinėms investicijoms į inovatyvius bioekonomikos verslus, jau veikiančių gamybinių pajėgumų modernizavimui ir visiškai naujų produktų kūrimui, perdirbant žemės ūkio produkciją į maistui skirtus produktus, pašarus bei tarpinius produktus, kurie gali būti panaudojami tolesnėse gamybos grandyse maisto ar kituose pramonės sektoriuose.

„Numatomi gaminti produktai arba jų gamybos technologijos turės būti inovatyvūs Lietuvos mastu. Be to, skiriant paramą ypatingas dėmesys bus teikiamas projektams, kuriuose gamybos procese bus taikomi žiedinės ekonomikos principai – perdirbamos gamybos metu susidariusios atliekos. Taip pat  daugiau balų bus suteikiama projektams, kur kaip žaliava naudojami vietiniai, ypač paties pareiškėjo užauginti žemės ūkio produktai,  ekologiški ir (arba) pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (NKP) užauginti žemės ūkio produktai“, – paramos investicijoms į bioekonomikos verslus taikomus kriterijus įvardija  Agnė Kvedarienė Žemės ūkio ministerijos Europos sąjungos paramos programų stebėsenos ir vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė.

Bioekonomika – ateities tendencija

Bioekonomika – tai palyginus nauja sąvoka, prigijusi šio amžiaus pradžioje, kuria apibrėžiama nauja ekonominės veiklos sričių vystymo kryptis, kuri iškastinius išteklius keičia atsinaujinančiais, o viename versle sukurtos atliekos tampa žaliava kitam verslui. Tai ateities tendencija, kuri, kaip prognozuojama, visame pasaulyje leis sukurti daug naujų „žalių“ darbo vietų ir pakeisianti įsigalėjusį vartotojišką pasaulio modelį, „gamink – pirk – išmesk“ kultūrą, besaikį išteklių naudojimą, atvedusius prie klimato krizės.

„Bioekonomikos sąvoka ir jos principai daugeliui dar mažai žinomi. Tai nėra atskiras ūkio segmentas – tai ekonominė veikla, kuri naudoja atsinaujinančius biologinius resursus iš žemės, vandens – tokius kaip pasėliai, miškai, žuvis, gyvūnai ir mikroorganizmai, iš kurių gaminami maistui ir sveikatai skirti produktai, taip pat įvairios medžiagos bei energija. Jau šiuo metu bioekonomikos indėlis į  Europos rinką siekia apie 2,4 mlr. Eurų, o joje dirbančių skaičius viršija 22 milijonus“, – pažymi Agnė Kvedarienė.

Pasak specialistės, Lietuva turi daug biomasės išteklių, kurie gaminami tiek žemės ūkyje, tiek miškininkystėje, tek žuvininkystėje.  Dalis šių išteklių sunaudojama maistui ar pašarams, o kita dalis yra tinkama perdirbimui arba gali būti naudojama kaip žaliava. Todėl bioekonomikos plėtra turi geras perspektyvas ir gali atverti daug naujų galimybių kitoms pramonės šakoms: energetikos, maisto, sveikatos, tekstilės, chemijos, farmacijos, kosmetikos ir daugeliui kitų.

„Viename verslo segmente susidariusios biologinės atliekos – kitam verslui tinka kaip pagrindinė žaliava. Pavyzdžiui, vien tik iš kanapių galima pagaminti per 50 tūkst. skirtingų gaminių. Gaminant kanapių aliejų lieka stiebeliai, kurie tinkami bioplastiko gamybai, o po pirminio apdorojimo likę spaliai, gali būti panaudojami biologiškai skaidžioms pakuotėms gaminti, žuvininkystėje panaudotas vanduo gali būti naudojamas kaip trąša daržininkystės ūkiuose. Net ir mėšlas gyvulininkystės ūkiuose gali būti panaudotas kaip biojėgainių kuras“, – keletą   bioekonomikos verslo pavyzdžių įvardija A. Kvedarienė.

Lietuvos žemės ūkis, miškininkystės ir maisto gamybos sektorius jau gan reikšmingai prisideda prie bioekonomikos plėtros, sukurdamas apie 4,7 mlrd. eurų bendrosios pridėtinės vertės. Didžiausia dalis tenka gėrimų ir maisto produktų gamybai (31,6 proc.) ir žemės ūkiui (21,8 proc.). Šiose sektoriuose dirbančiųjų skaičius siekia kiek daugiau nei 148 tūkst. Su bioekonomika siejama didelės naujų tvarių verslų augimo, o taip pat ir darbo vietų kūrimo kaimo vietovėse galimybės. Investicijų į bioekonomikos verslus paramai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane 2023–2027 metų laikotarpiui numatyta skirti 50 mln. eurų.