Parengtos ilgalaikės pieno sektoriaus plėtros strategijos gairės siekia išlaikyti tikėjimą šio sektoriaus ateitimi Lietuvoje. Viena svarbiausių problemų, ypač kenkianti pieno sektoriaus dalyvių santykiams, yra jo nestabilumas, kurį siekiama stabilizuoti per skaidrią kainodarą ir ilgalaikes sutartis. Šiandien Kaune, valstybės įmonėje „Pieno tyrimai“ susirinkę Žemės ūkio ministerijos specialistai, smulkiųjų ir stambiųjų pieno ūkių, pieno supirkėjų ir perdirbėjų atstovai aptarė žalio pieno kainodaros principus.

Susitikimo metu žemės ūkio viceministras Saulius Savickis pristatė keturis galimus žalio pieno pirkimo kainos nustatymo variantus. „Akivaizdu, kad didžiausias stabdis – tai nežinia dėl rytdienos. Manome, kad pieno perdirbimo įmonė, pasirašydama su pieno gamintoju sutartį, turėtų pasiūlyti jam pasirinkti kurį nors iš šių variantų“, – kalbėjo viceministras. Pagal pirmąjį variantą, pasirašydamos pieno supirkimo sutartį, abi pusės „prisirištų“ prie vidutinės ES supirkimo kainos pokyčių, pagal antrąjį – prie pieno gaminių rinkos kainos pokyčių pasaulinėse rinkose, pagal trečiąjį – tam tikram laikotarpiui (pvz., 3 mėnesiams) fiksuotos kainos. Šiuo metu Lietuvoje taikomas mėnesiui nustatomos kainos variantas, kuriuo nepatenkinti visi sektoriaus dalyviai.

Tarpininko vaidmenį tarp gamintojų ir perdirbėjų atliekanti ŽŪM siūlo nustatyti, kad įmonės visus gamintojų skatinimo elementus, t. y. mokamų priedų dydžius, patvirtintų savo strategijoje. „Priedų dydžiai turėtų būti viešai paskelbti ir galiotų bent jau metams, o gamintojai matytų, ką jie gali gauti“, – atkreipė dėmesį viceministras S. Savickis. Šiandien Lietuvoje yra 60 pieno supirkėjų, tad pieno gamintojui tikrai sunku pasirinkti.

Posėdyje aptarti ir baziniai pieno sudėties rodikliai, siūlant juos keisti ir nustatyti pereinamąjį iki dvejų metų laikotarpį, po pirmųjų metų atliekant analizę, kaip rodiklių keitimas lėmė pieno gamintojų pajamas. Taip pat diskutuota dėl sankcijos dydžio nutraukiant sutartį – ir gamintojai, ir perdirbėjai norėtų, kad sankcija siektų 30 proc. neįvykdytos sutarties vertės.

Posėdis dar kartą atskleidė, kad pieno sektoriuje vis dar vyrauja nesusikalbėjimas, trūksta abipusio supratimo. „Ministerija pieno kainų rinkoje tikrai nenustatinės, tai yra derybų objektas. Mes tik padedame ieškoti sprendimų, reikalingų abiem pusėms. Nebus įstatymo, kuris viską reguliuotų“, – akcentavo viceministras, konstatuodamas, kad ieškant geriausio varianto dėl kainodaros principų artimiausiu metu diskusijos bus tęsiamos atskirai su perdirbėjais ir gamintojais. Pieno sektoriaus dalyviai neabejoja – susitarti tikrai galima.