Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
I.Šimonytės ultimatumas žemės ūkio ministrui

Premjerė Ingrida Šimonytė iškėlė ultimatumą antrąją interpeliaciją atlaikyti besiruošiančiam žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Eltos šaltinių teigimu, I.Šimonytė ministrui nurodė, kad jo tolesnis likimas Vyriausybėje priklausys nuo to, kaip šiam seksis susitvarkyti su pirmadienį prasidėjusiu žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo procesu.

Viską lems deklaravimas

Pastaruosius kelerius metus nuo opozicijos kritikos žemės ūkio ministrą gynusi premjerė apie Vyriausybės nariui duotą išbandymą užsiminė pirmadienį vykusio Seimo konservatorių pasitarimo metu. Tai patvirtino Eltos šaltiniai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje. Jų teigimu, I.Šimonytė leido aiškiai suprasti, kad jei deklaravimo procesas susidurs su problemomis ir ministrui nepavyks užtikrinti sklandaus proceso, tai K.Navickas turės pasitraukti.

Tame pačiame Seimo konservatorių frakcijos narių pasitarime nutarta nepalaikyti opozicijos inicijuojamos antrosios interpeliacijos K.Navickui.

Jau buvo nuspręsta?

Kalbų apie I.Šimonytės sprendimą atsisveikinti su K.Navicku būta ir anksčiau.

Balandžio pradžioje „Lietuvos rytas“ rašė, esą premjerė jau yra apsisprendusi pakeisti žemės ūkio ministrą. Tačiau šią informaciją Vyriausybė pavadino gandais. Maža to, I.Šimonytė akcentavo, kad atsisveikinti su žemės ūkio ministru tuo metu, kada žemės ūkio srityje prasideda deklaravimas, būtų neracionalu. Tą patį vėliau premjerė akcentavo ir kitiems žurnalistams.

„(Deklaravimas – ELTA) turbūt yra vienas iš svarbiausių dalykų kas per metus vyksta žemės ūkyje. Nes nuo to priklauso ir išmokos, ir ūkių pajamos, nuo to priklauso daugybė dalykų. Yra įsigalioję nauji strateginio planavimo dokumentai. Daug pokyčių, daug iššūkių“, – „Info TV“ televizijai sakė I.Šimonytė.

Opozicija siekia interpeliacijos

Raginimai keisti Vyriausybės sudėtį iš politinių oponentų premjerei adresuojami jau nuo dešiniųjų Ministrų kabineto darbo pradžios. Žemės ūkio ministerijai vadovaujantis K.Navickas yra vienas iš pagrindinių opozicijos taikinių. Ministras vieną jam inicijuotą interpeliaciją yra atlaikęs, o pastarosiomis savaitėmis opozicija subrandino dar vieną interpeliacijos procedūrą. Parlamento opozicija balandžio pradžioje pareiškė jau surinkusi reikiamus parašus ir suderinusi interpeliacijos tekstą.

Interpeliacijos dokumente reiškiamas „didelis susirūpinimas kritine padėtimi žemės ūkio sektoriuje“, abejonės K.Navicko sugebėjimais situaciją suvaldyti. Jame ministrui pateiktas vienas klausimas, susijęs su vadinamąja pieno krize.

Praėjusių metų gegužę 56 Seimo nariai organizavo pirmąją K.Navicko interpeliaciją. Tuomet Vyriausybės narys atsakė į 35 klausimus apie įsisenėjusias Lietuvos žemės ūkio problemas. Tačiau tąkart patraukti K.Navicko nepavyko – interpeliacija atmesta valdančiųjų balsais sušaukus neeilinį Seimo posėdį.

Seimo statutas numato, kad interpeliacija Vyriausybės nariui gali būti organizuojama, jeigu iniciatyvą palaiko ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Tam, kad ministras būtų atstatydintas, nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu turi išreikšti daugiau kaip pusė Seimo narių.

Deklaravimas tęsis du mėnesius

Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Dirbamus žemės ūkio plotus žemdirbiai gali deklaruoti nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d., pavėluotai – iki birželio 30 d.

Šiemet, įsigaliojus 2023–2027 m. žemės ūkio strateginio plano nuostatoms, keičiasi pasėlių deklaravimas – nelieka žalinimo įmokos, vietoj kurios ūkininkai gali pasididinti išmokas dalyvaudami vienoje iš 10 naujai įvedamų klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovės sistemų (vadinamųjų ekoschemų).

Ekoschemomis siekiama stabdyti dirvožemio nykimą bei gerinti jo derlingumą, tausoti vandenį ir gerinti jo kokybę, mažinti šiltnamio efektą keliančių dujų ir amoniako emisijas, mažinti pesticidų ir mineralinių trąšų naudojimą. Taip pat – skatinti ūkininkus saugoti biologinę įvairovę, kraštovaizdį.

2023–2027 m. joms kasmet bus skirta 25 proc. viso 3 mlrd. eurų metinio išmokų biudžeto.

Be to, naujuoju finansiniu laikotarpiu numatyti 9 geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos reikalavimai (GAAB), už kurių nesilaikymą taikomos sankcijos. Iki šiol jų buvo 7. Tarp kitų pakeitimų – didesnės išmokos jauniesiems ūkininkams, pakoreguota bazinių išmokų skyrimo tvarka.

Anot Žemės ūkio ministerijos, šie ir kiti pasėlių deklaravimo patobulinimai „ūkininkams sumažins įtampą prieš šį atsakingą darbą ir palengvins administracinę naštą“.

Rekomenduojami video