Utenos rajono ūkininkai Asta ir Ramūnas Katinai, kažkada paragavę miestiečių duonos, dabar geriausiai jaučiasi gamtos apsuptyje Griūčių kaime. Ne tik patys sveikai gyvena, bet ir kitiems pagamina sveikų, gardžių produktų. Jų verslo paslaptis – sąžiningas darbas ir natūralių, kokybiškų produktų gaminimas. Ūkio malūne akmeninėmis girnomis šeimininkėms primala įvairių miltų. Aliejų spaudžia medinėje statinėje susikonstravę hidraulinį presą, kad nebūtų jokio sąlyčio su metalu, o senoviniu šaltuoju būdu spaudžiamo aliejaus pavadinimus net sunku beišvardyti – suskaičiuoti neužtenka net abiejų rankų pirštų. Artėjant šv. Kūčioms, Katinų šeimos ūkyje virė didysis darbymetis, tačiau radęs laisvesnę minutę Ramūnas sutiko pasikalbėti su „Valstiečių laikraščiu“.

Kada susikūrė Jūsų šeimos ūkis? Kuo iš pradžių jis užsiėmė ir kuo dabar?

Utenos krašto enciklopedijoje minima, jog mūsų senovinio, gatvinio aukštaitiško kaimo, skambiai vadinamo Griūtymis, pirmieji gyventojai buvo būtent Katinai. Šie istoriniai duomenys mena dar XVI amžių. Mūsų turimas šeimos geneologinis medis siekia proproprosenelį Silvestrą, taigi Griūčių kaime žemę dirba jau daug Katinų kartų. Mūsų su žmona veiklos ūkyje pradžia tikriausiai reikėtų laikyti morkų ir kopūstų auginimą prieš 30 metų, kuriuos ravėdavome rankomis, o rudenį priekabomis veždavome pridavinėti į didesnes valgyklas. Oficialiai ūkininkais tapome 2005 metais. Į tikro, šalto spaudimo aliejaus gamybą „įmirkome“ prieš maždaug 14 metų, nuo to laiko taip ir likome prie šio širdžiai malonaus amato.

Kaip perėjote prie aliejų spaudimo? Kaip kilo ši idėja?

Natūralūs šalto spaudimo aliejai vertinami ne tik dėl savo skonio, bet ir dėl sveikatai naudingų savybių. To beieškant viskas ir prasidėjo – šeimoje teko išbandyti natūralaus linų sėmenų aliejaus poveikį organizmui. Įsitikinome, jog tai iš tikrųjų veikia teigiamai. Aliejų pirkdavome pas pažįstamą aliejininką Širvintų rajone, jo vis dažniau atvežti pradėjo prašyti kiti draugai ir kaimynai. Taip ir gimė mintis – o kodėl negalime išsispausti patys? Po to sekė net keleri metai intensyvaus domėjimosi šiuo procesu, daug konsultacijų su tuometinio Kauno technologijos universiteto Maisto katedros mokslininkais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais, kitais aliejaus spaudėjais. Visa tai vis labiau įtraukė bei darėsi įdomiau.

Aliejų išspausti gali kiekvienas, tačiau pagaminti tikrai gerą ir vertingą aliejų, patikėkite, reikia labai daug žinių, domėjimosi ir meilės šiai veiklai. Atvykusiems svečiams dažnai gyvai pademonstruojame pavyzdį: paimame grūdų iš to paties maišo, išspaudžiame dalį aliejaus tradiciniu, daugelio naudojamu sraigtiniu presu, kitą dalį kitu – mūsų naudojamu senoviniu hidrauliniu būdu, medinėje statinaitėje, be sąlyčio su metalais. Koks būna nustebimas – atrodo, tas pats aliejus, išspaustas iš to paties grūdo, gali būti visiškai skirtingas tiek savo skoniu, tiek kvapu!

Šiuo metu gaminame apie 15 rūšių aliejus, kiekvienam jų pagaminti naudojami šiek tiek skirtingi būdai. Svarbiausia, jog gamybos procese niekuomet nenaudojome ir nenaudojame jokių antioksidantų, priedų, nekeičiame deguonies azotu ir neužsiimame jokiais kitokiais „burtais“, tiesiog, kaip sakoma, kas išvarvėjo iš sėklos ar riešuto – tas į buteliuką.

Kas triūsia ūkyje?

Ilgą laiką savo aliejaus ūkyje triūsėme dviese, padedami vaikų. Dabar, išsiplėtus gamybai, aliejinėje dirba dar du samdomi darbuotojai, bet vis tiek visą savo veiklą priskiriame prie smulkaus šeimyninio amato, dirbame tikrai ne po 8 ir net ne po 10 valandų per parą.

Iš kur gaunate žaliavą? Ar patys auginate?

Linai ir kanapės – dvi pagrindinės žaliavos, kurias visada stengiamės naudoti lietuviškas. Moliūgų sėklas jau daug metų vežamės iš tų pačių ūkininkų Austrijos Štirijos regione. Pas Štirijos meistrus daug domėjomės moliūgų auginimu, mokėmės, kaip išspausti tobulą aliejų. Mielai spaustume aliejų iš lietuviškų lazdynų ar graikinių riešutų, tačiau juos turime gauti išlukštentus, o tokios įrangos Lietuvoje kol kas nelabai kas turi. Nuosavoje žemėje šiuo metu auga rugiai, kviečiai ir avižos. Savo ūkyje iš Austrijos turime parsivežę rimtą grūdų malūną, kurio akmeninėmis girnomis malame viską – nuo smulkiausių miltų lietiniams blynams, iki labai skanių manų kruopų su sėlenėlėmis ir pilno grūdo ruginių miltų kaimiškai duonai kepti.

Ar produkciją realizuojate tik Lietuvoje, ar ir už jos ribų?

Mūsų pagrindiniai pirkėjai – Lietuvos žmonės. Prekiaujame ir tiesiai iš savo ūkio Griūčių kaime, ir siunčiame į visus Lietuvos regionus. Užsisakyti mūsų produktų galima tiesiogiai internetu www.katino.lt. Taip pat yra nemažai sveiko maisto parduotuvėlių visoje Lietuvoje, prekiaujančių mūsų produkcija. Pastaruoju metu mūsų aliejai tampa vis populiaresni Anglijos rinkoje – yra keletas parduotuvių Londone, prekiaujančių mūsų aliejais. Mūsų ūkio jaunesnioji versija – vaikai – po truputį pratina ir užjūrio rinką (JAV, Kanada). Neretai mus pačius galima sutikti Lietuvoje vykstančiose mugėse bei parodose. Taigi, vyksta saikingas, kryptingas judėjimas į priekį.

Ar ūkio aliejus yra populiarus ant Jūsų šeimos stalo?

O taip – pavyzdžiui, dar ne taip seniai nemėgdavau grikių košės. Vieną kartą žmona pasiūlė grikių, užpiltų mūsų moliūgų sėklų aliejumi – na tiesiog privertė paragauti. Nuo to karto tokią grikių košę valgau nuolat, net pats kartais prašau išvirt. Fantastiškas skonis!

Seniai žinomas ir lietuvių vartojamas linų sėmenų aliejus – ne visiems jo skonis priimtinas, mums labai skanūs juo pagardinti rauginti kopūstai, o dar žalio svogūno įsipjaustai... Ir skanu, ir be galo sveika. Juk tai dvigubai daugiau gerųjų Omega-3 riebalų rūgščių, nei žuvų taukuose, o svarbiausia – visiškai natūralu!

Dar vienas mūsų išskirtinis produktas – lazdynų riešutų aliejus, šiemet prestižinėje parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2023“ įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – aukso medaliu. Labai kvapnus, išskirtinio skonio aliejus, ypač tinkantis silkių patiekalams. Mes juokaujame, jog šis aliejus net ir vidutines, niekuo neišsiskiriančias silkes pavers tiesiog tobulu patiekalu Kūčių stalui ir ne tik.

Desertui užsipilkite to paties moliūgų sėklų aliejaus ant paprastų baltų vanilinių ledų, dar kokių goji (dygliuotojo ožerškio) uogyčių ar šokolado pasibarstykite. Skamba neįtikėtinai – pilti aliejų ant ledų? Taip, bet desertas, patikėkite – neįtikėtinai skanus!

Ar jaučiate didelę konkurenciją Lietuvoje?

Nepasakyčiau. Mes nekonkuruojame su prekybos tinkluose parduodama produkcija, nes tai produktai, kurių tiesiog negalima lyginti. Pavyzdžiui, tas pats linų sėmenų aliejus – spaudžiame jį 2–3 kartus per savaitę. Kaip sakome, tai beveik kaip šviežias pienas – jį būtina saugoti šaltai, suvartoti per mėnesį ir ne kitaip. Prekybos centre jis laikomas šviesoje, šiltai, o jo galiojimas etiketėje – neretai kažkodėl net iki metų...

Šviežio, tikro šalto spaudimo aliejaus gamintojus Lietuvoje galėtume suskaičiuoti tikriausiai ant vienos rankos pirštų. Taip, pastaruoju metu matome nemažai mūsų vadinamų „pseudoaliejininkų“, tik perparduodančių neaiškios kilmės aliejus.

Kai žmogus mugėje ar kitur klausia, kaip atskirti, kas tikra, o kas – ne, visada pasiūlome pasiprašyti pas tą aliejininką į svečius. Kiek iš jų jus priims ir parodys savo verslą? Mes visada laukiame svečių, žmonės atvažiuoja, gyvai pamato, kaip gimsta tas tikras šviežias aliejus, gali ragauti pirmuosius spaudžiamus lašus. Vasarą, kai aliejaus pardavimai šiek tiek mažesni, organizuojame edukacinius užsiėmimus, suteikiame galimybę patiems, savo rankomis senoviniu būdu išsispausti gryniausio aliejaus.

Niekuomet nepretendavome į kažkokius didelius masinius pardavimus ir nesiruošiame pretenduoti. Tiesiog užsiimame įdomia, naudinga veikla, mielai dalinamės patirtimi su kitais aliejaus ūkiais, džiaugiamės, kai patenkintas žmogus, ir to užtenka, tuomet ir apie konkurenciją galvoti per daug netenka.

Mūsų šalyje maisto produktai vis brangsta, ar teko branginti aliejų?

Galime pasidžiaugti, jog jau maždaug pusantrų metų mūsų aliejų kaina praktiškai nesikeičia. Vieni aliejai šiek tiek, nežymiai pabrango, kiti priešingai – net atpigo. Tad vidutinė kaina išlieka gan stabili. Mūsų aliejaus kaina niekuomet nebus labai maža, kadangi ją didžiąja dalimi lemia ne tik žaliavos kaina, bet ir gamybos technologija. Ir be abejonės – kokybė.

Kokios Jūsų – Katinų šeimos – šv. Kūčių, šv. Kalėdų tradicijos? Ko norėtumėte palinkėti tiek sau, tiek namiškiams bei visiems „Valstiečių laikraščio“ skaitytojams?

Įsimintinos liko Kūčios, kai jas ruošdavo močiutė, o visi mes, vaikai ir anūkai, sulėkdavome po darbų draugėn. Deja, po truputį keičiasi kartos, daug šeimos narių jau išėjo į amžinybę, todėl tradicijas tenka formuoti iš naujo, šiuo metu visi su vaikais dažniausiai susirenkame pas mus.

Šiuo laukimo ir susikaupimo metu labai norime visiems palinkėti ne tik sveikatos, laimės, santarvės, bet ir kuo didesnio tarpusavio įsiklausymo bei supratimo. Būkite vieni kitiems pakantesni, užsiimkite mėgstama veikla, o visa kita ateis savaime!