Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Hidrologinės sausros tikimybė išlieka ir šiemet

Pasibaigus žiemos – pavasario potvyniams ir baigiantis šaltajam sezonui didžiosiose šalies upėse vandens lygis pradėjo mažėti pirmąją balandžio savaitę ir yra maždaug metru žemesnis už balandžio mėnesio daugiametę normą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pastebi, kad po šaltos ir sniegingos žiemos balandžio mėnesio vandens lygiai upėse išliko panašūs, kaip ir po besniegės 2019/2020 m žiemos, todėl hidrologinės sausros tikimybė išlieka ir šį sezoną.

Pasak tarnybos hidrologų, kadangi ledo reiškiniai ir sniego tirpsmo vanduo jau nebedaro įtakos upių vandeningumui, bus pradedama vertinti ir hidrologinės sausros situacija šalies vandens telkiniuose.

Praėjusių 2020 metų trečiasis kovo dešimtadienis pasižymėjo kritulių stygiumi, kuris nulėmė ankstyvos sausros formavimąsi (2020 m. pavasarį iškrito ketvirtadaliu mažiau kritulių nei įprastai Lietuvoje). Dėl šios priežasties didžiosiose Lietuvos upėse (Nemune ties Smalininkais, Neryje ties Vilniumi ir Jonava, Nevėžyje ties Panevėžiu) nepasireiškė stiprūs potvyniai, o vandens lygis nebuvo pasiekęs kovo mėnesio daugiamečio vidurkio.

Tačiau 2020/2021 metų žiema buvo gan šalta ir snieginga. Ši priežastis, anot Hidrologinių stebėjimų skyriaus specialisčių, lėmė žymiai didesnį dirvožemio prisotinimą sniego tirpsmo vandeniu nei 2019/2020 m. šaltuoju sezonu. 2021 m. aukščiausi vandens lygiai daugelyje upių buvo stebėti kovo pirmąjį dešimtadienį. Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis kai kuriose upėse buvo 4–39 cm aukštesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį, tačiau daugelyje upių vandens lygis išliko 4–73 cm žemesnis. Vandens lygio svyravimo amplitudė upėse kovo pradžioje siekė 150-180 cm (per 2–5 parų laikotarpiu).

Kadangi pernai ledo reiškinių įtaka hidrologiniam režimui nebuvo juntama, vandens lygis kovo mėnesį nepasižymėjo didelėmis amplitudėmis ir seko tolygiai. Šiais metais Neries upėje ties Vilniaus vandens matavimo stotimi ledo reiškinių įtaka vandens lygiui buvo stebima nuo pat sausio mėnesio, kai kurį laiką buvo fiksuojamas ižas, vasarį – ledo danga. Ledonešis buvo stebėtas vasario 28 – kovo 6 dienomis, o susiformavus ledų sangrūdai žemiau vandens matavimo stoties, vandens lygis pakilo kiek daugiau nei 1 m, o sangrūdai iširus staiga vėl nuseko. Balandžio mėnesį vandens lygis yra panašus į pernykštį.

Šių metų kovo mėnesį Neryje ties Vilniumi bei Nevėžyje ties Panevėžiu vandens lygis buvo artimas daugiametei šio mėnesio normai. Kiek sudėtingesnė situacija Neryje ties Jonavos vandens matavimo stotimi – vandens lygis yra apie puse metro, o Nemune ties Smalininkais – net 73 cm mažesnis už daugiametę normą.

Rekomenduojami video