Klimato kaitos kontekste ūkininkai ne tik gamina žemės ūkio produkciją, bet tuo pat metu turi būti draugiški aplinkai, palikti joje kuo mažesnį neigiamą pėdsaką. Kad galėtų ūkininkauti tvariau, ūkininkams sudarytos palankios sąlygos pasinaudoti nauja paramos priemone. Nuo rugpjūčio 1 iki rugsėjo 29 d galima teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų Strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ gauti. Paraiškos priimamos ne ilgiau nei pasiekiama paramos paraiškų priėmimo etapui dotacijoms arba lengvatinei paskolai skirta lėšų suma.

Palankios sąlygos lengvatinei paskolai gauti

Šiame paraiškų priėmimo etape dotacijoms iš viso buvo numatyta 10 mln. eurų paramos lėšų, o lengvatinėms paskoloms – 5 mln. eurų. Kadangi pateiktose paraiškose prašoma bendra paramos suma jau pirmąją jų priėmimo dieną pasiekė dotacijoms skirtą sumą, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) paraiškų priėmimą dotacijoms (taip pat ir dotacijoms kartu su lengvatine paskola) rugpjūčio 2 d. sustabdė. Tačiau paraiškas lengvatinei paskolai gauti pareiškėjai gali teikti ir toliau, t. y. iki rugsėjo 29 d.

„Tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas“ 2023–2027 m. laikotarpiui iš viso yra skirta 51,25 mln. eurų dotacijoms ir 5 mln. eurų paskoloms, taigi nespėję šį kartą pateikti paraiškos, dar turės galimybių tai padaryti ir ateityje.

Trys remtinos sritys

Lietuvos žemės ūkyje daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų susidaro iš ariamos žemės, o antrą vietą užima gyvulininkystė. Siekiant mažinti ŠESD emisijas, susidarančias gyvulininkystės ūkiuose, tikslinga diegti inovatyvias mėšlo ir srutų tvarkymo technologijas. Taip pat siekiant mažinti oro taršą ir kvapų išsiskyrimą tvartuose rekomenduojama diegti modernias automatizuotas gyvulių šėrimo, mėšlo ir srutų šalinimo, kreikimo, temperatūros reguliavimo, oro kokybės gerinimo ir kitas pažangias technologijas.

Pagal SP intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ priemonę remiamos trys veiklos, kurių pirmoji yra privaloma visiems pareiškėjams, o likusias dvi galima pasirinkti įgyvendinti kaip papildomas:

·       ŠESD ir (arba) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje;

·       Biodujų gamyba iš gyvulininkystės ūkyje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų;

·       Investicijos į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų.

Tikimasi, kad ši intervencinė priemonė leis gyvulininkystės ūkiuose aktyviau diegti tvarias technologijas, prisidedančias prie oro kokybės gerinimo bei klimato kaitos švelninimo, taip pat didinti gyvulių mėšlo panaudojimo energijos ar šilumos gamybai galimybes, o gaminant energiją ar šilumą iš atsinaujinančių išteklių bus įgyvendinami žiedinės ekonomikos principai, tuo pačiu prisidedant prie energetinės nepriklausomybės užtikrinimo. Paramos gavėjai taip pat bus skatinami investuoti į infrastruktūrą, sudarančią sąlygas diegti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus.

Kas gali teikti paraiškas?

Teikti paraiškas kviečiami fiziniai, ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir žemės ūkio valdą. Pareiškėjai gali būti ir juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą. Pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turėtų būti ne mažesnis kaip 30 001 eurų. Svarbu žinoti, kad pareiškėjai negali turėti įsiskolinimų valstybei: Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai“, NMA.

Didžiausia suma skiriama, kai vykdoma tik ŠESD veikla – 200 tūkst. eurų. O kai yra vykdoma privalomoji ŠESD veikla ir papildomai biodujų jėgainių veikla –800 tūkst. eurų. Įgyvendinant privalomąją ŠESD veiklą ir papildomai vykdant gyvūnų gerovės veiklas, galimas finansavimas iki 900 tūkst. eurų.

Paramos dydis ir intensyvumas

Kalbant apie dotacijų dydį, didžiausia suma skiriama, kai vykdoma tik ŠESD veikla – 200 tūkst. eurų. O kai yra vykdoma privalomoji ŠESD veikla ir dar papildomai biodujų jėgainių veikla –

800 tūkst. eurų. Įgyvendinant privalomąją ŠESD veiklą ir papildomai vykdant gyvūnų gerovės veiklas, galimas finansavimas iki 900 tūkst. eurų. Kai vykdoma privalomoji ŠESD veikla bei papildomai vykdomos abi biodujų jėgainių ir gyvūnų gerovės veiklos – 1,5 mln. eurų.

Paramos intensyvumas – iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, besikreipiantiems paramos pagal šią priemonę pirmą kartą, paramos intensyvumas

didinamas 15 procentinių punktų. Taip pat aukštesnis intensyvumas numatytas pareiškėjams, įgyvendinantiems gyvūnų gerovės veiklą kiaulininkystės sektoriuje. Didžiausias lengvatinės paskolos dydis – 200 tūkst. eurų.

Pareiškėjas gali gauti dotaciją, dotaciją ir lengvatinę paskolą ir lengvatinę paskolą (investicijoms ir apyvartiniam kapitalui).

Paramos paraiška ir su ja teikiami dokumentai turi būti pateikti užpildžius elektroninę formą

asmeniškai ar per įgaliotą asmenį Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS)

interneto prieigoje adresu www.zumis.lt. Per įgaliotą asmenį paraiška gali būti pateikta tik iškilus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms, kurios turi būti įrodomos dokumentais.

Nori investuoti į gyvūnų gerovę

Vienos didžiausių Lietuvos kiaulininkystės ūkių komplekso „Idavang“ vadovas Saulius Leonavičius sako, kad į gyvūnų gerovę investuoja nuolat, per visą savo veiklos laikotarpį investavo nemažai į biodujų jėgaines, kurios biodujas gamina apdorodamos kiaulininkystės kompleksuose susidarantį skystą mėšlą. Perdirbtas mėšlas tampa beveik bekvape aukštos kokybės organine trąša.

„Su priemone „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ gerai susipažinome, išstudijavome taisykles ir jau pačią pirmą dieną – rugpjūčio 1-ąją – pateikėme paraišką. Gavę paramą norėtume atlikti srutų lagūnos rekonstrukciją, taip pat esame numatę dar labiau gerinti kiaulių laikymo sąlygas, pertvarkytume tvartus, kad gyvuliai jaustųsi geriau. Dirbame ne vienus metus, matome, kaip keičiasi gyvūnų gerovės reikalavimai, todėl turime prisitaikyti ir juos įgyvendinti“, – investuoti į auginamų kiaulių gerovę nusiteikęs „Idavang“ vadovas S.Leonavičius.

Kaimo plėtros programos parama

Didelis įdirbis į tvarią gamybą padarytas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Tai viena populiariausių priemonių tarp šalies žemdirbių ir svarbi stiprinant jų ūkius, didinant viso žemės ūkio konkurencingumą ir modernumą. Daugiausia paramos nuo 2014 metų iki 2023-ųjų skirta gyvulininkystei – per 383 mln. eurų. Šių metų pavasarį pagal veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ buvo sulaukta 372 paraiškų, kurios atitinka atrankos kriterijus paramai gauti.

Siekiant kaime kurti didesnę pridėtinę vertę, ūkininkai toliau skatinami ne tik gaminti, bet ir perdirbti savo gaminamą produkciją. Pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ remiama žemės ūkio produktų ir prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų ūkyje, gamyba. Remiamos sritys: apdorojimas, rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t., perdirbimas ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas. Taip pat remiamas iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.

Daugiau informacijos: www.nma.lt