Aplinkos ministerija, siekdama suregistruoti visus esamus ir naudojamus gręžinius bei sustiprinti požeminio vandens išteklių kokybinę ir kiekybinę apsaugą, parengė Laikinąjį gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymą. Jau nuo gegužės 1 d. gyventojai be jokių sankcijų galės įteisinti anksčiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių neįregistruotus gręžinius. Atrodo, tvarka yra gerai, tačiau gyventojai bijo, kad tai tik pirmas žingsnis bandant apmokestinti visus net privačioje valdoje turimus gręžinius, nepriklausomai nuo to, kiek vandens yra sunaudojama.

Be tikslių duomenų – sunku užtikrinti apsaugą

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, šiuo metu Žemės gelmių registre yra registruota apie 30 000 gręžinių. Preliminariais duomenimis, dėl įvairių priežasčių neįregistruotų gręžinių gali būti tiek pat ar net daugiau. Gręžinių vandenį įprastai naudoja žmonės ir įmonės tose vietovėse, kur neprieina centralizuoti vandens tinklai.

Mūsų šalyje geriamuoju vandeniu daugiausia apsirūpinama iš požeminio vandens gavybai skirtų gręžinių. Žemės gelmių įstatymas nustato, kad visi gręžiniai privalo būti registruojami Žemės gelmių registre. Dar 1999 m. gruodžio 23 d. aplinkos ministras pasirašė įsakymą, patvirtinantį tvarką, taikomą tik naujai įrengiamiems gręžiniams. Pagal ją, gręžiniui įrengti būtina parengti projektą, o jau įrengus gręžinį – gauti jo pasą. Teisinio reguliavimo, numatančio gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio, įrengto nesilaikant šiame ministro įsakyme nustatytų reikalavimų, įteisinimo iki šiol nebuvo.

„Neturint duomenų apie visus gręžinius, sunku užtikrinti tinkamą požeminio vandens išteklių apsaugą, jų kokybę, planuoti ir numatyti vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo tinklų plėtros perspektyvas, požeminio vandens išteklių poreikį ateityje. Svarbu pažymėti, kad bet koks prasigręžimas į požeminio vandens sluoksnį laikytinas potencialiu taršos šaltiniu, todėl informacijos apie gręžinius rinkimas ir kaupimas tiek nacionaliniu, tiek vietos savivaldos lygmeniu yra labai svarbus“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė Aistė Gadliauskaitė.

Netrukus įsigaliosiantis laikinasis įstatymas suteiks galimybę gyventojams įteisinti gręžinį, susitvarkyti nuosavybės ir kitus dokumentus, atleidžiant savininką nuo sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo, kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros. Pagal numatytą tvarką, įteisinti neregistruotus gręžinius minėtomis sąlygomis bus galima per artimiausius trejus metus.

Jei būtų palikti iki šiol galioję reikalavim

ai, nelegalaus gręžinio savininkai turėtų jį likviduoti, nepaisant to, kad senasis įrenginys puikiai veikė, o vandens kokybė buvo gera, įsirengti naują gręžinį ir tik tada naudoti išteklius, atlikti kitas procedūras.

Įteisinti būtina visus

Vilkaviškio krašto ūkininkė Birutė Zaveckienė gręžinio vandenį naudoja jau ne vienus metus. Ji džiaugėsi, kad neturėdama prieigos prie centralizuotų vandens tinklų turėjo galimybę gerti ne tik šulinio vandenį. Nors jos pačios gręžinys – tvarkingas ir turintis visus reikiamus leidimus, moteris teigė palaikanti naująją tvarką ir galimybę įsiteisinti nelegalius gręžinius.

„Sutinku, kad tvarka turi būti. Asmeniškai pati nepažįstu nė vieno, kuris naudotų nelegalų gręžinį, bet tikiu, kad tokių žmonių tikrai yra. Kiek žinau, dabartinės gręžinius įrenginėjančios įmonės pačios pasirūpina visais leidimais ir žmonėms belieka tik sumokėti pinigus. Kita vertus, toks valstybės bandymas surinkti tikslią informaciją apie žemės išteklių naudotojus lyg ir rodo, kad ateityje gali būti apmokestintas net iš privačių žemių išgaunamas vanduo. To tikrai nesinorėtų, nes už gręžinius žmonės ir taip moka tūkstančius eurų“, – kalbėjo B.Zaveckienė.

Kai kurie kiti kalbinti gręžinių vandenį naudojantys ūkininkai teigė taip pat girdėję apie naująjį įstatymą, tačiau į jį pernelyg nekreipiantys daug dėmesio. Žemdirbiai tikino girdėję, jog legalizuoti reikės tik 10 kubinių metrų per parą ir daugiau išgaunančius gręžinius. Vis dėlto Aplinkos ministerijos atstovė suskubo paneigti šį mitą. Anot jos, įteisinti reikės visus be išimties šalyje esančius gręžinius.

„Šiuo atveju veikiausiai maišomas gręžinių registravimas ir leidimo naudoti išteklius gavimas. Jei ūkio subjektas nevykdo ūkinės komercinės veiklos ir per parą suvartoja iki 10 kubinių metrų požeminio vandens išteklių, neturi gauti leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir mokėti atitinkamo mokesčio, tačiau jo gręžinys vis tiek privalo būti registruotas Žemės gelmių registre ir turėti gręžinio pasą. Kitaip tariant, įteisinti reikia visus gręžinius, skirtus tiek požeminio vandens išteklių naudojimui, tiek tyrimams, tiek angliavandenilių išgavimui ar geoterminės energijos naudojimui“, – pabrėžė A.Gadliauskaitė.

Jei būtų palikti iki šiol galioję reikalavimai, nelegalaus gręžinio savininkai turėtų jį likviduoti, nepaisant to, kad senasis įrenginys puikiai veikė, o vandens kokybė buvo gera, įsirengti naują gręžinį ir tik tada naudoti išteklius, atlikti kitas procedūras.

Grės baudos

Iki šiol Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai nelegalių gręžinių savininkams skirdavo baudas už nedeklaruotą bei nesumokėtą mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius bei nurodydavo gręžinius likviduoti. Atsižvelgiant į tai, kad jau nuo gegužės 1 d. įsigalios laikinasis įstatymas, leidžiantis legalizuoti turimus gręžinius, artimiausius trejus metus kontrolės procedūros vykdomos nebus.

Aplinkos ministerijos atstovai tikisi, kad asmenys, turintys nelegalius gręžinius, pasinaudos suteiktomis lengvatomis ir per nustatytą laikotarpį juos įteisins. Po pasibaigusio termino kontrolė bus vykdoma toliau. Jei bus rasta asmenų, kurie vis dėlto nesusitvarkė reikiamų dokumentų, jiems bus taikomas dabar galiojantis reglamentavimas: skiriamos baudos, nurodoma nelegalius gręžinius likviduoti ir tais atvejais, kai išteklių naudojimui reikalingas leidimas, skiriamas padidinto tarifo mokestis.

Antplūdžio nesitiki

Gyventojai, norintys įteisinti gręžinius, pirmiausia turi kreiptis į savivaldybės administraciją ir pateikti paraišką dėl pritarimo naudoti gręžinį.

Gavę savivaldybės pritarimą, gręžinio savininkai privalo kreiptis į įmonę ar asmenį, turintį leidimą tirti žemės gelmes, atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Šis asmuo arba įmonė pagal apraše siūlomus reikalavimus turi imtis veiksmų, būtinų gręžiniui įteisinti: atlikti vandens tyrimus, parengti požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektą, gręžinio pasą ir kt.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Linas Šapalas sakė, kad specialiai naujai tvarkai šalies savivaldybėms rengtis nereikėjo, nes jų specialistai ir taip iki šiol išdavinėjo leidimus įsirengti gręžinius tose vietose, kuriose nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų vandens sistemų.

„Bent jau mes didelio gyventojų antplūdžio tikrai nesitikime. Galiu užtikrinti, kad mūsų krašte veikiančios gręžinius įrenginėjančios įmonės tikrai pasirūpina visais leidimais ir nerizikuoja prarasti licencijų. Manau, jog visoje šalyje yra taip pat. Dėl šios priežasties dauguma jau esančių gręžinių yra įtraukti į Žemės gelmių registrą, turi sutvarkytus visus reikiamus dokumentus. Kasmet rajone išduodame leidimą įrengti 12–15 gręžinių. Šiemet kol kas esame suteikę leidimą trims naujiems tokio tipo įrenginiams“, – pasakojo L.Šapalas.

Vienkartinė įmoka

Norintieji įteisinti savavališkai pastatytus gręžinius privalės sumokėti vienkartinę įmoką.

Tuo atveju, kai pagal Žemės gelmių įstatymą nereikės gauti leidimo, t. y. kai gręžinys naudojamas individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu, vienkartinės įmokos dydis bus 15 eurų.

Jei visgi gręžiniui leidimas naudoti išteklius yra reikalingas, vienkartinės įmokos dydis priklausys nuo ketinamo ateityje išgauti požeminio vandens išteklių kiekio. Pavyzdžiui, jeigu planuojama išgauti iki 10 kubinių metrų per parą, teks sumokėti 50 eurų vienkartinę įmoką. Jeigu per parą numatomas kiekis vis dėlto yra didesnis, bet mažesnis kaip 100 kubinių metrų per parą, reikės sumokėti 500 eurų siekiančią vienkartinę įmoką. Didžiausia suma teks tiems, kurie žada per parą sunaudoti daugiau nei 100 kubinių metrų vandens. Jiems teks atseikėti 5 000 eurų sumą.

Aplinkos ministerijos atstovai teigė dar neturintys žinių, kiek papildomai gali kainuoti gręžinio įteisinimui reikalingų dokumentų parengimas. Tiesa, L.Šapalas spėjo, kad tai gyventojams neturėtų per daug paploninti piniginių, nes būtini dokumentai yra šabloniški, įprastai visos įmonės juos sutvarko labai greitai. Jis spėjo, kad atsiras ir tokių įmonių, kurios bent jau iš esamų savo klientų apskritai neims mokesčio už dokumentų parengimą.